Modernus žmogus kvailėja, nes patiria per mažai išlikimo iššūkių? (1)

Efoto.lt, V.Visockienės nuotr.

Efoto.lt, V.Visockienės nuotr.

Kad mūsų (žmonių) protiniai sugebėjimai ir elgesys išliktų konkurentabilus evoliucijos katile, reikia, kad optimaliai funkcionuotų galybė genų, o tam, savo ruožtu, reikia galybės nuožmių evoliucinių iššūkių ir spaudimo, priėjo išvadą mokslininkai.

Gana provokatyvi Stenfordo universiteto (JAV) tyrėjų teorija skelbia, kad Homo sapiens pamažu praranda savo protinius ir emocinius sugebėjimus, nes sudėtingas genų tinklas, kuris mus apdovanoja protiniais gebėjimais, yra ypatingai jautrus mutacijoms – o tos mutacijos modernioje mūsų visuomenėje pasitaiko vis rečiau, nes tam, kad išliktum gyvas, tiek protinių sugebėjimų, kiek reikėdavo anksčiau, nebereikia.

„Mūsų protinių gebėjimų vystymasis ir daugybės proto genų optimizacija, ko gero, atsirado dar iki mūsų protėvių ekspansijos iš Afrikos po visą pasaulį, santykinai neverbalinėse, išsibarsčiusiose žmonių grupelėse, – tvirtina žurnale „Trends in Genetics“ išspausdinto straipsnio autorius Džeraldas Krabtris (Gerald Crabtree).

Tokiomis aplinkybėmis protiniai sugebėjimai buvo gyvybiškai svarbūs mėginant susidoroti su nuožmiais natūralios atrankos iššūkiais, kurie tiesiogiai veikė protinį vystymąsi kontroliuojančių genų komplektaciją. Visa tai evoliucijos eigoje iškėlė Homo sapiens protą prieš kitas rūšių savybes.

Tačiau, anot teorijos autorių, dabar mes po truputį prarandame evoliucijos eigoje iškovotas pozicijas. Išsivystytas žemės ūkis ir urbanizacija susilpnino atrankos procesų įtaką protinius sugebėjimus lemiantiems genams.

Tyrėjų skaičiavimu, protiniai gebėjimai susiję su maždaug 2-5 tūkst. genų. Dž. Krabtrio vertinimu, per 3 tūkst. metų (maždaug 120 kartų/generacijų) visų mūsų genomuose sustiprėjo po du ar daugiau protiniams gebėjimams ir emociniam stabilumui žalingų genų. Be to, naujausi neurologijos tyrimai byloja, kad už smegenų funkcionavimą atsakingi genai tapo ypatingai jautrūs mutacijoms.

Anot Dž. Krabtrio, mažesnė natūralios atrankos įtaka ir didelis lengvai paveikiamų genų kiekis žalingai veikia mūsų protinius ir emocinius gebėjimus. Tiesa, nuostoliai kol kas yra gana menki, o, atsižvelgiant į spartų išradimų progresą, ateities technologijos padės rasti šitos problemos sprendimo būdą.

„Manau, ateityje naudodamiesi technologijomis mes žinosime apie kiekvieną iš milijonų mutacijų, kurios veikia mūsų protinius sugebėjimus, taipogi kaip tos mutacijos sąveikauja tarpusavyje, – reziumuoja Dž. Krabtris. – Gali būti, jog tuomet mes jau mokėsime koreguoti bet kokias mutacijas bet kuriame organizme ir bet kurioje jo vystymosi stadijoje. Ir brutalioji natūrali atranka taps paprasčiausiai nebereikalinga.“

Kategorijos: Mokslas, Mokslo naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , .

1 komentaras

  1. Tęsėjas:

    Žmonės sako, kam sudėtingai, jei galima paprastai?!
    Genai, mutacija, generacija ir t.t.
    O viskas vyksta ir vyks labai ir labai paprastai. Tas paprastumas yra tame, kad viskas prasideda nuo kūdikystės, nuo vaikystės, kai žmogaus smegenys dar tiktai vystosi ir yra pačios imliausios. Jeigu su vaiku iki penkerių-šešerių metukų neužsiimsi ir jo nemokysi elementarių dalykų ir su juo nebendrausi, tai vėliau jokios mokyklos nepadės- jo smegenys bus dalinai ar visiškai atrofuotos. Tai patvirtina “žmonės”-maugliai.
    O kas vyksta mūsų laikais ir vyksta masiškai. Mamytės, jau stumdamos prieš save vežimėlį su vaikučiu, dažniausiai ne tiktai “bendrauja” su kažkuo-tai (suprantama, ne su vaikučiu) mobiliuoju, bet ir pučia jam į veiduką dūmą.
    Mokyklose programos sudaromos taip, kad vaikai kuo mažiau mastytų. Vietoje periodinių žinių patikrinimo kontroliniais darbais, įvesti, kaip automokyklose, TESTAI, TESTAI, TESTAI!!!
    O štai visos mokslo sistemos, lyg laivo ant vieno borto, pakrypimas visuotinos kompiuterizacijos link?!
    “Išmaniųjų” kompiuterių “svorio” beatodairiškas didėjimas mokslo programose, ženkliai menkina vaikų gebėjimą mastyti!
    Jau nevisi abiturientai gerai moka daugybos lenteles atmintinai.
    O ką jau kalbėti apie knygų skaitymą, apie fizinį bei kultūrinį lavinimą?!
    O sąmoningas ažiotažas su gimnazijomis ir viduriniųjų mokyklų staigus naikinimas, sukeliant chaosą ne tiktai švietimo sistemoje bet ir moksleivių bei tėvelių galvose?! Šioje vietoje su gerb. Dž. Krabtriu pilnai sutinku- Lietuvos Švietimo ministerijos vadovų galvose įvyko pilna genų mutacija ir generacija!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: