Konstitucinis teismas pradėjo nagrinėti Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų bylą (nuotraukos, video) (5)

Teismas | Alkas.lt nuotr.

Teismas | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. 10 val. Konstitucinis Teismas (KT) viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą dėl pažeidimų per rinkimus siekdamas nustatyti ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas.

Lapkričio 7 d. priėmęs nagrinėti Seimo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės paklausimus  KT juos sujungė į vieną bylą. Šie paklausimai privalo būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų įteikimo KT.

KT klausiama ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu ir ar šiurkštūs įstatymo pažeidimai Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jurbarko apygardose leido po pirmojo rinkimų rato tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį ratą.

Į Seimą ir Prezidentę dėl rinkimų pažeidimų daugiamandatėje ir minėtose vienmandatėse apygardos kreipėsi Tautininkų sąjunga. Dėl pažeidimų konkrečiose apygardose į Prezidentę taip pat yra kreipusiosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui, tai yra šeštadienį, lapkričio 10 d.

Seimą šioje byloje atstovauja kreipimosi į KT iniciatorius, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. VRK atstovauja jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir 3 VRK nariai: Rokas Stabingis, Jonas Udris ir Justinas Žilinskas.

Posėdžiui prasidėjus Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila teismo paprašė, kad būtų leista šioje byloje liudyti VRK nariui Liutaurui Ulevičiui, kuris dėl rinkimų rezultato yra pareiškęs atskirąją nuomonę ir pasiūlęs visai VRK kreiptis į Seimą bei pasitikrinti pasitikėjimą.

G.Songaila taip pat prašė kviesti liudyti vienmandatėje Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje kandidatavusį tautininką Donatą Jančarą Donatą Jančarą, kuris turi filmuotą medžiagą su užfiksuotu taip vadinamu „karuseliniu“ balsavimu, panašia medžiaga turinti kandidatą Česlovą Šlėgaitį, bei Vilniaus-Trakų apygardos stebėtoją Vytautą Keršanską.

Taip pat buvo paprašyta, kad liudyti būtų iškviesti teisėsaugos institucijų vadovai: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Kęstutis Jucevičius, vidaus reikalų ministras Artūras Melianas ir generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis.

Kalba Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kalba Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiems G.Songailos prašymams neprieštaravo nei Prezidentės atstovai nei VRK pirmininkas Z.Vaigauskas.

VRK atstovai paprašė, kad prie bylos medžiagos būtų prijungti šie papildomi duomenys: VRK protokolai, Policijos departamento raštas, vaizdo įrašai ir Darbo partijos kandidatų pirmumo balsų statistiką.

Po trumpos pertraukos KT nusprendė tik iš dalies patenkinti prašymą dėl liudytojų apklausos. KT nutarė apklausti Jonę Valčiukienę – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovę VRK, Janiną Girucką – Vilniaus-Trakų apygardos rinkimų komisijos pirmininkę, TS-LKD stebėtoją Vytautą Keršanską. Kitų liudininkų nuspręsta nekviesti, nes jų informaciją esą yra įtraukta į byloje esančia medžiaga.

Seimo atstovo G.Songailos ir Prezidentūros atstovės I.Pukanasytės nuomonės dėl pažeidimų įtakos rinkimų rezultatams sutapo

G.Songaila pasisakydams kaip Seimo atstovas negailėjo kritikos VRK atžvilgiu. Jis teigė, kad VRK netyrė dėl ko daugelyje apygardų ženkliai skyrėsi negaliojančių biuletenių skaičius. Sakė, kad VRK nesuteikė teisės susipažinti su jos turima rinkimų įstatymo pažeidimus liudijančia medžiaga.

„Iš mūsų turimos informacijos matyti, kad arba komisija neturėjo visos informacijos, arba jos netyrė“, – sakė G.Songaila. Jis teigė, kad išsamiau tirti buvo tik keli atvejai, o Vilniaus-Trakų apygardoje buvo pripažinta, kad yra padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, tačiau sprendimas panaikinti rinkimus nebuvo  priimtas.

G.Songaila teigė, kad VRK neįsigilino ir į apygardų komisijų protokolus, kuriuose buvo užfiksuti įstatymų pažeidimai.

Seimo atstovo teigimu, jeigu VRK būtų įvertinusi visus rinkimų teisės pažeidimus ir juos išanalizavusi matematiniu požiūriu, tai būtų nustačiusi, kad pažeidimai galėjo turėjo įtakos atskirų partijų gautų mandatų skaičiui.

G.Songaila pabrėžė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) vieno mandato paklaida reikštų neperkopimą 5 nuošimčių barjero ir nepatekimą į Seimą ir atvirkščiai į Seimą galėtų papulti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Galimas kalinių balsų pirkimas galėjo turėti lemiamą reikšmę balsų pasiskirstymui daugiamandatėje apygardoje tarp Darbo partijos ir tarkime soceldemokratų, pastarieji dėl to galėjo netekti vieno mandato, sakė G.Songaila.

G.Songailos teigė, ka VRK nenustatė aplinkybių, paneigiančių masinio balsų pirkimo įtaką, todėl galutiniai rinkimų rezultatai negalėjo būti patvirtinti.

G.Songailai antrino Prezidentūrą KT atstovaujanti prezidentės patarėja, teisininkė Indrė Pukanasytė sakiusi, kad kalinių balsų pirkimas galėjo iškreipti bendrus Darbo partijos (DP) rezultatus ir jos kandidatų reitingavimo duomenis ir nulemti vienų ar kitų DP politikų patekimą ar nepatekimą į Seimą.

Ji atkreipė KT dėmesį, kad pažeidimai vienmandatėse rinkimų apygardose galėjo turėti įtakos ne tik pačių vienmandačių, bet kartu ir daugiamandatės apygardos rezultatams. Ji priminė, kad pati VRK ne kartą pareiškė, kad rinkėjų papirkinėjimas galėjo turėti įtakos ir daugiamandatės apygardos rezultatams.

Prezidėntės patarėja pritarė G.Songailos išvadai, kad vieno mandato paklaidos riba dėl įvykdytų pažeidimų galėjo būti peržengta.

Z.Vaigauskas ir jo pavaldiniai gynėsi

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, jog  priekaištai VRK yra neapgristi ir motyvavo tuo, kad rinkimų rezultatai atitinka visuomenės nuomonės apklausų rezultatus. Jis teigė, kad balsų pirkimo skandalo pasekmėje geriausiu atveju galėjo susidaryti iki 3000 balsų paklaida, tačiau ir šio skaičiaus pagrįstumą būtų sunku įrodyti.

Z.Vaigauskas sakė, kad norint įrodyti vieno mandato paklaidos buvimą daugemandatėje apygardoje reikia įrodyti, kad Darbo partija daugiamandatėje apygardoje neteisėtai gavo bent 3800 balsų.

Z.Vaigauskas laikėsi nuomonės, kad vieno mandato paklaida – tai daugiau negu vieno mandato skirtumas. Jo nuomone rinkimų rezultatų nebūtų galima tvirtinti tik tuomet jei Darbo partija neteisėtu būdu būtų gavusi bent 2 mandatus, o tam esą reiktų net 287 000 neteisėtai įgytų balsų.

VRK narys Justinas Žilinskas KT aiškinosi kodėl nežiūrint gausių pažeidimų Šilutės-Pagėgių apygardoje rinkimų rezultatai joje panaikinti nebuvo.

Pasak J.Žilinsko taip nuspręsta buvo dėl to, kad antrajame rinkimų ture Šilutės-Pagėgių apygardoje nugalėjo socialdemokratas Artūras Skardžius, o ne Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Kęstas Komskis kurio naudai galimai buvo perkami balsai ir dėl kurio pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tad socialdemokrato A.Skardžiaus pergalė esą parodė, kad rinkimų rezultatų klastojimas galutinių rezultatų nenulėmė…

VRK narys Jonas Udris išreiškė savo lpalaikymą  Z.Vaigauskui.  J.Udris sakė, kad šių rinkimų rezultatai yra ginčijami tik dėl skundų gausos, bet jei jie bus panaikinti, tai tada per kitus rinkimus partijos ims lenktyniauti kuri daugiau prirašys skundų ir taip sukels rinkimų sistemos griūtį.

VRK narys bandė tikinti, kad rinkimų rezultatai negalėtų būti laikomi iškreipti net ir tuomet jeigu paaiškėtų, kad visi įtariami balsų pirkimo atvejai pasitvirtina.

J.Udris taip pat nenorėjo pripažinti, kad vaizdo įraše užfiksuotos derybos dėl kalinių balsų už Darbo partiją pirkimo yra nepakankama įrodymui, kad tie balsai iš tikrųjų buvo nupirkti. Nesureikšmino jis ir to, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas besiderant dėl balsų pirkimo Vilniaus vicemero Jono Pinskaus visuomeninis patarėjas Eugenijus Maciulevičius pasak prokuroro Mindaugo Dūdos, atrodo, jau pabėgo į Rusiją.

Vis tik prispaustas KT teisėjų  Z.Vaigauskas buvo priverstas pripažinti, kad 3000 balsų pirkimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu. Tačiau jis atsimušinėjo, kad tai yra tik teorinis maksimaliai galimas skaičius…

Nemažą KT diskusiją sukėlė DP kandidato Jono Pinskaus gautas netikėtai didelis pirmumo balsų skaičius leidęs jam iš paskutinės DP sąrašo vietos šoktelti į paskutinę poziciją dar garantuojančią patekimą į Seimą. Iškilo klausimas ar J.Pinskaus galimas mandato neteisėtumas galėtų reikšti tai, kad yra pažeista nuostata, reikalaujanti Seimo rinkimų rezultatus nustatyti mandato tikslumu.

Z.Vaigauskas išsisukinėjo esą įstatyme kalbama apie mandatų pasidalijimą tarp partijų, o ne apie mandatus kurie tenka pagal sąrašą išrinktiems politikams…

Po gana ilgai užtrukusios KT ir VRK atstovu diskusijos buvo apklausti bylos liudininkai:  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė VRK Jonė Valčiukienė, Vilniaus-Trakų rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Janina Girucka, vienmandatės Pajūrio rinkimų apygardos komisijos pirmininkas Vytautas Krutulis.

Besibaigiant KT posėdžiui  Seimą atstovaujantis, Tautininkų sąjungos pirmininkas  G.Songaila pareiškė nuomonę, kad surinkta informacija leidžia teigti, jog VRK nepagrįstai patvirtino galutinius rinkimų rezultatus. G.Songaila atkreipė KT dėmesį, jog VRK kai kuriuos skundus nagrinėjo tik per siaurą vienmandatės apygardos prizmę nė nebandydama vertinti, kaip tie pažeidimai galėjo įtakoti partijų gautą balsų skaičių pirmame rinkimų rate.

G.Songailos vertinimu VRK išpūtė vieno mandato kvotą, pasak jo socialdemokratams iš  Darbo partijos perimti vieną mandatą pakaktų kiek daugiau nei 3 000 balsų, tad pasak tautininkų lyderio VRK įvardintas 28 700 skaičius yra nerealus.

Darbo partijos narys J.Pinskus atsisakė Seimo nario mandato

Dar tebevykstant KT posėdžiui VRK pirmininkas Z.Vaigauskas paskelbė žinią, kad DP narys Jonas Pinskus, kurio įspūdingą šuolį dėl gausių pirmumo balsų iš Darbo partijos sąrašo dugno į  sąrašo viršų taip uoliai šiandien aptarinėjo KT, atsisakė Seimo nario mandato.

Visą dieną užtrukęs bylos nagrinėjimas buvo baigtas apie 17.30 val. KT pirmininkas pranešė, kad išvadą šioje byloje KT paskelbs šeštadienį, lapkričio 10 d.. bet valandos neįvardijo.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: