Tautininkai reikalavo teismo panaikinti VRK sprendimą išduoti pažymėjimus išrinktiesiems Seimo nariams (11)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. ryte Tautininkų sąjunga kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), reikalaudama panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą išduoti Seimo nario pažymėjimą asmenims, kurių išrinkimas, tautininkų teigimu, dar nenustatytas. Tautininkų sąjunga taip pat paprašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

„Konstitucijos 106 str. 4 dalis nustato, kad Seimo nutarimas kreiptis dėl teisės aktų galiojimo automatiškai sustabdo jų galiojimą, kol Konstitucinis Teismas nepateiks savo išvados“, – sako Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila.

Lapkričio 6 dieną (antradienį) Seimas priėmė nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl VRK sprendimo nustatyti galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje bei šešiose vienmandatėse apygardose.

Seimo priimtame nutarime  KT klausiama išaiškinimo, ar nepažeistas Seimo rinkimų įstatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat keliose vienmandatėse: Šilutės-Pagėgių (Nr.32), Biržų-Kupiškio (Nr.48), Širvintų-Vilniaus (Nr.55), Vilniaus-Trakų (Nr.57), Kaišiadorių-Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr.62) bei kitose vienmandatėse apygardose, kuriose buvo nustatyti daugybinio balsų pirkimo faktai, nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais, ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šiose vienmandatėse apygardose leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat yra pareiškusi, jog trečiadienį kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl galimų pažeidimų per antrąjį Seimo rinkimų turą.

Vyriausiasis administracinis teismas ėmėsi nagrinėti Tautininkų sąjungos skundą tik jau įteikus naujai išrinktiems Seimo nariams pažymėjimus. Išduotas Seimo nario pažymėjimas suteikia teisę prisiekti. Tik po priesaikos parlamentaras įgyja visus tautos atstovo įgaliojimus.

Papildyta:

LVAT vadovaudamasi sofistiniais ir net juokingais motyvais atsisakė nagrinėti Tautininkų sąjungos skundą išduoti Seimo nario pažymėjimą asmenims, kurių išrinkimas į Seimą dar nenustatytas.

Atsisakymo priimti skundą motyvai, trumpai tariant, yra tokie:

1. Skundžiamo VRK sprendimo išduoti išrinktiems Seimo nariams pažymėjimus nebuvo.  Nutarimas išduoti Seimo nario pažymėjimus yra neatsiejama viso Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ dalis.

2.  VRK sprendimai gali būti skundžiami tik  kol yra nesibaigęs balsavimas rinkimuose…

3. Į LVAT negalima skųstis „dėl Seimo nario pažymėjimo įteikimo“, galima skųstis tik „dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo“…

Skalbiame visą LVAT nutarties nutariamąją dalį:

LVAT  k o n s t a t u o j a:

Skundą atsisakytina priimti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra skunde nurodęs, koks konkretus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas yra skundžiamas, tačiau iš skundo turinio bei prie jo pridėtų dokumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ 3 punkto antruoju sakiniu, kuriuo nuspręsta išrinktiems Seimo nariams Seimo nario pažymėjimus įteikti 2012 m. lapkričio 7 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje. Šis sakinys yra neatsiejama viso Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ dalis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti: Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnis reglamentuoja skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui, nagrinėjimą. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja skundus tik dėl tokių Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos.

Teisėjų kolegijos manymu, minėtas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimas pagal savo pobūdį ir padarinius yra galutinis sprendimas dėl nagrinėjamų Seimo rinkimų rezultatų ir priimtas pasibaigus balsavimui (Seimo rinkimų įstatymo 92 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas ir dėl tokio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalies šiuo konkrečiu atveju yra vertintinas kaip paduotas pasibaigus balsavimui (rinkimams), todėl jis nėra priskirtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas savo teisę skundui paduoti taip pat grindžia Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata „dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo“ aiškintina taip, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia tik ginčus tarp naujai išrinkto Seimo nario ir Vyriausiosios rinkimų komisijos tais atvejais, kai Seimo nario pažymėjimas šiam Seimo nariui nebuvo įteiktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Atskirai pažymėtina, kad atsisakius priimti skundą, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesvarstytinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo politinės partijos Tautininkų sąjungos skundą.
Skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *