Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės (1)

Gintaras Ramonas

Gintaras Ramonas

Lapkričio 8 d. Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės.

9.30 val. Parlamento galerijoje bus atidaryta fotografijų paroda, kurią parengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius. Parodoje eksponuojamos fotografijos nušviečiančios Gintaro Ramono gyvenimo kelią, jo politinę veiklą, darbą Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Parodą atidarys Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas Nikolajus Medvedevas.

10 val. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-ųjų gimimo metinių paminėjimas vyks Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje. Pranešėjai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas Nikolajus Medvedevas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Gintaras Ramonas gimė 1962 m. lapkričio 6 d. Joniškio rajone, Bariūnų kaime, lietuvių kalbos mokytojos Irenos Ramonienės ir Bariūnų kolūkio pirmininko Pranciškaus Ramono šeimoje.

1969 metais Gintaras pradėjo lankyti Joniškio 2-ąją vidurinę mokyklą. Gintaras ne tik gerai mokėsi, bet ir buvo aktyvus vaikas: lankė krepšinio treniruotes, estrados būrelį, akordeono klasę muzikos mokykloje, vėlesniais metais (1978–1980 m.) dalyvavo Joniškio teatro veikloje. Joniškio 2-ojoje vidurinėje mokykloje baigė devynias klases, o 1978–1980 metais tęsė mokslus naujai pastatytoje Joniškio 3-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Mato Slančiausko gimnazija). 1980 metais baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Kauno technikos mokyklą, mokėsi kino mechaniko profesijos. Po metų, 1981-aisiais, įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas).

Studijuodamas Akademijoje, 1985 metais vedė, su žmona Lina 1986 metais susilaukė dukros Monikos, 1988 metais gimė dukra Ieva. 1987 metais sėkmingai apgynė diplominį darbą ir baigė aukštojo mokslo studijas, įgydamas žemės ūkio ekonomisto specialybę. Tais pačiais metais gavo paskyrimą dirbti Joniškio melioracijos statybos valdybos vyriausiuoju buhalteriu. 1989 m. balandžio mėn. Gintaras Ramonas buvo išrinktas Daukšių kolūkio valdybos pirmininku.

Prasidėjus Atgimimui Gintaras Ramonas aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, tapo Sąjūdžio Joniškio iniciatyvinės grupės nariu, Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininku. Be jo veiklos ir darbo neapsiėjo pirmųjų Sąjūdžio mitingų, akcijų, parašų rinkimo Joniškyje organizavimas. Gintaras Ramonas su kitais Joniškio Sąjūdžio delegatais dalyvavo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo darbe 1988 m. spalio 22–23 d., Baltijos kelyje. Gintaras Ramonas daug prisidėjo 1989 metais organizuojant Sąjūdžio remtų kandidatų Romualdo Ozolo ir Kazimiros Danutės Prunskienės rinkimų į SSRS liaudies deputatus kampanijas.

1990 m. kovo 4 d. Joniškio rinkimų apygardoje Nr. 93 Gintaras Ramonas išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Aktą “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”, Gintaras Ramonas buvo jauniausias signataras, jam buvo tik 28 metai. Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime priklausė Sąjūdžio centro frakcijai. Gintaras Ramonas kaip parlamentaras aktyviai įsitraukė į tris pagrindines veiklos sritis: Lietuvos valstybės atkūrimo darbus, savivaldos institucijų kūrimą ir žemės ūkio reformą.

Nuo 1990 m. kovo 20 d. iki 1991 m. lapkričio 21 d. jis dirbo Valstybės atkūrimo komisijoje, taip pat buvo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo trečiosios sesijos posėdžių balsų skaičiavimo komisijos narys. Nuo 1991 m. lapkričio 26 d. iki kadencijos pabaigos dirbo Savivaldybių reikalų komisijoje, o nuo 1992 m. sausio 30 d. – dar ir Mandatų ir etikos komisijoje. Per savo kadenciją Gintaras Ramonas kartu su kitais deputatais dalyvavo Tarptautiniame taikos kongrese Italijoje, stebėjo Armėnijos Respublikos referendumą.

1992 m. spalio 25 d. balotiravosi Seimo rinkimuose Pakruojo ir Joniškio rinkimų apygardoje Nr. 46, bet išrinktas nebuvo. Po šių rinkimų Gintaras Ramonas visam laikui grįžo į gimtąjį Joniškį. Gintaro Ramono biografijos autorė Regina Montvilaitė-Staniulienė, jį pažinojusi daugelį metų, pažymėjo, kad grįžimas į gimtinę Gintarui buvo ypač sudėtingas, o prisitaikymas prie naujų sąlygų – fatališkai nesėkmingas. 1992 metais jis dirbo UAB „Magnolija“ juriskonsultu, 1994–1995 metais trumpai dirbo Joniškio rajono valdybos Finansų skyriaus vyresniuoju ekonomistu, tačiau po naujų rinkimų liko bedarbis. Sunkiai išgyveno nepriteklius, vertėsi trumpalaikiais darbais, dalyvavo Joniškio teatro veikloje, keletą mėnesių dirbo Šiaulių dramos teatro direktoriumi, individualios įmonės darbuotoju. Gyvenimo ir likimo išbandymų palaužtas, 1997 m. lapkričio 11 d. pasitraukė iš gyvenimo.

Kategorijos: Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: