Tautininkai toliau siekia, kad dėl ženklių rinkimų įstatymo pažeidimų būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą (31)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Tautininkų sąjunga (TS) ir toliau nuosekliai siekia, kad dėl ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą (KT). Kadangi tai padaryti gali tik Seimas arba Lietuvos Respublikos Prezidentė, tai tautininkai spalio 30 d. viešu pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, atkreipdami jos dėmesį tai, kad masinių įstatymo pažeidimų teisinių ir politinių pasekmių bus neįmanoma pašalinti nesikreipiant į Konstitucinį Teismą dėl esminių rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje nustatymo.

Tuo pačiu, Seimo narys, TS pirmininkas Gintaras Songaila spalio 30 d. Seime įregistravo patobulintą „Seimo nutarimo dėl paklausimo Konstituciniam Teismui“ projektą (XIP-4935(3)).

Laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei tautininkai išreiškė paramą principingoms Prezidentės nuostatoms dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasekmių šalinimo ir dėl skaidrių Vyriausybės sudarymo principų. Tautininkai teigė palaikysiantys Prezidentės iniciatyvas dėl įstatymų, reglamentuojančių Seimo rinkimus patobulinimo.

„Ryžtingi Lietuvos Respublikos Prezidentės ir kitų valstybės institucijų veiksmai duotų deramą atkirtį kriminaliniams elementams, kaip tai daroma Latvijoje, kai po balsų pirkimo svarstomas ne tik mandato suteikimo ar nesuteikimo klausimas, o sprendžiama dėl kandidato baudžiamosios atsakomybės; tai  suteiktų vilties ženklą demoralizuojamai tautai“, – rašoma TS kreipimesi.

Dėl gausių ir ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų į Vyriausiąją rinkimų komisiją tautininkai kreipėsi iškarto po 1-ojo rinkimų rato, spalio 19 d., reikalaudama, kad ši išnagrinėtų, ar masinio balsų pirkimo ir kitų pažeidimų sąlygomis ji galėjo nustatyti esminius balsavimo rezultatus. Pagal Seimo rinkimų įstatymą esminių balsavimo rezultatų nustatyti negalima, jei jų paklaida didesnė kaip vienas mandatas. Tačiau, tuo kart, VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas raštu informavo, jog TS skundas bus išnagrinėtas tik po antrojo rinkimų rato.

Tuomet spalio 22 d. TS apskundė šį VRK sprendimą Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui reikalaudama, kad būtų kreipiamasi į Konstitucinį teismą prašant išaiškinti ar per Seimo rinkimų pirmąjį ratą daugiamandatėje ir 6-iose vienmandatėse apygardose (Justiniškių Nr. 7, Šilutės-Pagėgių Nr.32, Biržų-Kupiškio Nr.48, Vilniaus-Trakų Nr.57, Kaišiadorių-Elektrėnų Nr. 59, Jurbarko Nr.62) nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar tai buvo šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimo valdyba nusprendė nenagrinėti Tautininkų sąjungos skundo iki Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų.

Tuomet tautininkai kreipėsi  į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, (LVAT) prašydami panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai pirmo rato Seimo rinkimų rezultatai, ir įpareigoti VRK išnagrinėti jai pateiktą TS skundą.

Spalio 27 d. LVAT sugrąžino nenagrinėtą Tautininkų sąjungos skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo, nustatant esminius rinkimų rezultatus, motyvuodamas tuo, kad remiantis Tautininkų sąjungos skundu Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą per 48 valandas nuo skundo gavimo.

Po šios LVAT nutarties susidarė paradoksali situacija – LVAT nenagrinėjo Tautininkų sąjungos skundo, nes manė, kad jį turėjo nagrinėti Konstitucinis teismas jau po pirmojo rinkimų turo, o Prezidentė ir Seimo valdyba manė priešingai, todėl į Konstitucinį teismą iki šiol nesikreipė.

„Jei Seimas ar Prezidentė dabar kreiptųsi į Konstitucinį teismą ir  pastarasis nutartų, kad Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo nustatyti esminių rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje, tai per kelių mėnesių laiką iki pakartotinių rinkimų būtų dar pakankamai laiko priimti Seimo rinkimus reglamentuojančių įstatymų patobulinimus taip užtikrinant skaidresnį Lietuvos politinės sistemos veikimą bei imtis rimtų organizacinių priemonių dėl pažeidimų prevencijos“, – teigia Seimo narys, TS pirmininkas Gintaras Songaila.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

31 komentaras

  1. Vida:

    Turbut reiketu, kad daugiau tokiu pareiskimu butu? As irgi uz tai, kad butu anuliuoti visi inicijuotu rinkimu rezultatai. Jeigu si karta tokio balagano nesustabdys, tai dar po keturiu metu ir balsuoti nebereiks. Manau, kad viso to rezultatas ir yra, kai nuo mazesniu nusikaltimu, kada paminama Konstitucija niekas nesureguoja ir uzmerkia akis, tai toliau tas Konstitucijos trypimas su pagreiciu dideja. Privalu viena karta sustabdyti.

    • Tikslus pastebėjimas – jei nepaisoma mažesnių pažeidimų – nebaudžiamumas auga lavina.

    • G pavardės nesakysiu:

      balaganas buvo toks pat kaip ir ankstesniais metais, nė kiek nedidesnis. Paprasčiausiai vienai tokiai partijai po pirmo turo mobilizuoti rinkėjus reikėjo, tai triukšmo šiek tiek pakėlė.. Va šiandien, dvi dienos po rinkimų, apie „masinius“ balsų pirkimus per radiją gal porą kartų teburbtelėjo, penktadienį – kas penkiolika minučių skiedė. Po poros savaičių apie tai išvis niekas nebekalbės. nes ir nėra apie ką kalba – nebuvo jokio masinio balsų pirkimo, buvo tik dirbtinai sukelta masinė isterija. Kad tautininkai ją dar kursto – mane asmeniškai atstumia.

  2. G pavardės nesakysiu:

    kaip suprantu dirbti tautininkai nebesiruošia? Gal irgi gerai, kad rinkimus prakišo, o tai apsikiaulinimas būtų žiaurus, jeigu bent ženklesnį skaičių mandatų būtų gavę. Su tokiu požiūriu, kad svarbiausia drumsti vandenį – tik smulkūs brakonieriai žuvauja, rimti ribokai tinklus mezga, žuvis šeria…

  3. Rima:

    Mano nuomone taip pat, kad rinkimai turi buti anuliuoti, negaliu patiketi tokiais rezultatais arba ant tiek zmones nuubaginti, kad balsuoja uz 10 lt. Nes ir siuo atveju nepatikeciau, kad normalu zmogu galima nupirkti uz 10lt.

  4. Rytas:

    KĄ JIE PRIDIRBO :
    http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Lietuvos%20svietimas%20skaiciais%202012_Bendrasis%20ugdymas.pdf
    8 puslapis:
    5–19 metų emigravusių (deklaravusių
    išvykimą) vaikų ir jaunuolių
    skaičius

    2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 ES-27
    2655 2151 2412 2651 2968 10352 7337 n. d.
    Per 7 metus ištremta (emigravo) 32 tūkst. vaikų

    Palyginimui duomenys:
    http://www.komisija.lt/lt/body.php?&m=1176284239
    Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 500 žmonių. 1945-1952 m. į tremtį išvežta daugiau kaip 32 tūkst. lietuvių vaikų.
    http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Lietuvos%20svietimas%20skaiciais%202012_Bendrasis%20ugdymas.pd
    http://www.smm.lt

  5. Istorikas:

    Čia buvo komentaras komentatoriui “Pikc”.

  6. Istorikas:

    Nesuprantu tokių žmonių kaip “Pikc”: juk rezultatai akivaizdūs – Lietuva tuštėja ne dienomis, bet valandomis. Kas liks iš Lietuvos? Ar pagalvojot apie tai “Pikc”?

    • Pikc:

      Hmm… Kaip čia pagelbėjus suprasti? Pabandykite nubraižyti lentelę su dvejomis grafomis: “tremtis” ir “emigracija”. O dabar pabandykite į tas grafas surašyti tokius teiginius – kurie į kurią tinka:
      1. a) žmonės važiuoja patys b) žmones prievarta išveža okupantai
      2. a) jie patys renkasi, kur važiuoti; b) jų niekas neklausia
      3. a) jie gali bet kada sugrįžti; b) jiems draudžiama grįžti namo
      4. a) jie bet kada gali susisiekti su giminėmis; b) iš jų atimta susirašinėjimo teisė
      5. a) jie važiuoja užsidirbti; b) jie stengiasi išgyventi (jei dėl šito punkto norite ginčytis, malonėkite tai pagrįsti mirštamumo statistika tremtinių ir emigrantų populiacijose – čia taikytina ir “Rytas” komentarui, kaip tremtis geriau buvo už dabar “beveik garantuotą mirtį gatvėje” :))
      Man dar tęsti? Apskritai, jūs gal su tremtiniais pakalbėkite, o jau paskui skieskite, kaip dabar klaiku?
      Beje, nutautėti tie emigrantai irgi PATYS pasirenka, ir dėl to aiškinti, kad čia mūsų bėda, yra kiek keistoka – o dar keistesnis yra lyginimas, kad iš emigracijos, matai, negrįš, o iš tremties grįždavo: tai gal palyginkite, dėl ko žmonės negrįždavo iš tremties, ir dėl ko negrįš iš emigracijos? Vis dar atrodo, kad tai tapatūs dalykai? Tai gal, jei jau visai tas pats, vietoj Ryanair lėktuvo į Londoną norėtumėte gyvulinio vagono į kokią Kolymą dešimčiai metelių – juk praktiškai tas pats, argi ne? 🙂

      • Istorikas:

        Komentatoriau “Pikc”, aš jūsų klausiau ne apie lietuvių atsiradimo Sibire anuomet ir Vakaruos šiais laikais aplinkybes. Nelaikykit kitų kvailiais “Pikc”, nes gali kilti abejonių ar pats toks nesat. Visiems puikiausiai žinoma kokiomis sąlygomis keliavo mūsų tremtiniai ir kaip jie gyveno. Nereikia aiškinti, kas yra savaime suprantami dalykai. Jei nesupratote ar apsimetėte, kad nesupratote, aš paaiškinu jums dar kartą: aš lyginau tremties į Sibirą ir emigracijos į Vakarus pasekmes Lietuvai, ar aišku jums? Ar teks trečią kartą tai aiškinti? Faktas lieka faktu, kurį aš jums dar kartą pakartoju: į Vakarus šiais laikais emigravo nepalyginamai daugiau žmonių, nei anuomet buvo ištremta į Sibirą. Ir atsižvelgiant į žmonių nuotaikas akivaizdu, kad dauguma emigravusių liks ten ir nutautės. Tuo tarpu iš Sibiro, aišku istorinių aplinkybių dėka, nemaža dalis žmonių grįžo. Tokie yra faktai “Pikc”. Užtat aš dar kartą klausiu jūsų: kas bus su Lietuva, jei emigracija tęsis toiais mastais toliau? Kas bus su Lietuva? Klausimas aišku retorinis, daugiau skirtas kitiems skaitantiems komentarus, nes tokiems kaip jūs į Lietuvos likimą nusispjauti.

      • mrs:

        Yra ir panašumų:
        Emigruot ar dvėst iš bado – būt ištremtam ar nušautam

        • Pikc:

          Prisipažinsiu, be reikalo užkibau ant ne į temą numesto “spamo”, bet tiek jau to. Akivaizdu, kad nesusišnekame, nes kalbame apie skirtingus dalykus. Jūsų pusė aiškina, kad dabartinė emigracija yra praktiškai tas pats, kas ir sovietmečio trėmimai, nes rezultatas panašus. Aš laikausi pozicijos, kad vien pagal rezultatą, spjaunant į priežastis ir aplinkybes, tapatinti negalima, nes taip savanorišką ekonominę emigraciją galima prilyginti ne tik trėmimams ir karui, bet ir kokiai maro epidemijai, arba pradėti teigti, kad bolševikinė okupacija buvo geriau už Nepriklausomybę, nes tada emigracija mažesnė buvo – t.y. galima nusivažiuoti iki absurdo. Tuo aš visiškai nenoriu pasakyti, kad masinės emigracijos nelaikau problema – atvirkščiai, tai viena didžiausių mūsų problemų, tačiau, norint ją nagrinėti, reikia būtent ieškoti priežasčių, o ne pulti lyginti iš principo nepalyginamų dalykų – kur tai nuves? Be to, visiškai ignoruojant priežastis ir aplinkybes, ir tamstos keliami klausimai nebetenka prasmės.

          • Pikc:

            Čia atsakymas komentatoriui “Istorikas”.
            O dėl šito: “Yra ir panašumų: Emigruot ar dvėst iš bado – būt ištremtam ar nušautam” – rimtas pareiškimas. Suprantu, kad galite jį pagrįsti lyginamąja okupacijos metais nušautų ir Nepriklausomoje Lietuvoje iš bado mirusių žmonių skaičiaus statistine analize?

          • Rytas:

            Kai verkiančius, išbadėjusius vaikus išplėšia iš aplinkos, nuo draugų ir išveža nežinia kur, vadini “savanoriška ekonomine emigracija”?

          • Lietuvis:

            Visų pirma komentatoriau “Pikc” nėra jokių “jūsų pusė” ir ne jūsų. Diskutuoti reiktų su konkrečiu asmeniu. To reikalauja elementari diskusijų kultūra. Antra, jūsų šiame komentare mestelėta frazė, kad jums irgi rūpi emigracijos mastai yra nieko verta bendrame jūsų komentarų šiam tekstui kontekste ir bendrame problemos konstekste – apie 600 000 palikusių šalì daugiaausia lietuvių yra katastrofa mažai šaliai, o ne “vena didžiausių mūsų problemų” kaip jūs teikėtės išsireikšti. Tokios katastrofos akivaizdoje dar kalbėti apie šalies nepriklausomybę vargu ar yra prasmės. Nėra prasmės ir grynai juridiškai – priklausomybė Europos sąjungai dabartinėmiss sąlygomis nesuderinama su šaliees nepriklaussomybe. O jei taip tai visiškai leegitimus klusimas priklausomybė kuriai sąjungai – SSRS ar Europos Sąjungai mažiau žalinga lietuvių tautai. Ir galiausiai komentaatoriaau “Pikc”, ne jums, neparodžiusiam adekvataus susirūpinimo Lietuvą ištikusia katastrofa klausti apie emigrcijos priežastis. Geriau paanalizuokit koks konservatorių vaidmuo šiamee procese.

            • Pikc:

              “O jei taip tai visiškai leegitimus klusimas priklausomybė kuriai sąjungai – SSRS ar Europos Sąjungai mažiau žalinga lietuvių tautai.” – va, nuo to reikėjo ir pradėti – iškart viskas sustoja į savo vietas 🙂
              Jo, su tokiais “deramai susirūpinusiais”, kurių “rūpestį” bendrais bruožais galima išreikšti šūkių deriniu “Lietuva žūsta!-Viskuo kaltas Liadnzber… tfu, pardon – Bubilius!-Prie ruso man buvo geriau” diskutuoti yra, kaip vienas pažįstamas pasakytų, “tuščias ramsas”… 🙂 Tskant, įrodyta empiriškai 🙂

              • Lietuvis:

                Akivaizdžiai pademonstravote savo intelektualinį lygį, komentatoriau “Pikc”: fanatiškas konservatorių gynimas, nepateikiant bent mažiausio argumento savo pozicijai apginti. Iš tiesų diskusija su fanatikais bergžias dalykas.

  7. Dabar Lietuva neteko daugiau vaikų nei per tremtį:

    Jis yra ne tik Pikc, bet ir matuzins konservs. Dėl to nemato ESMĖS. Kartokim nors 30 kartų.
    Atimtų jam paskutinį duonos kasnį ir sakytų važiuok sibiran ten pavalgysi nemokamai?

  8. albatrosas:

    “…bet gal reiktų kiek pamąstyti apie strategijos pakoregavimą? Kaip manot, gal reiktų tautininkų ir kitų tautiškai nusiteikusių veikimo svorio centrą perkelti į kultūrinį, šviečiamąjį darbą?”

    Pritariu “Istorikui”. Kaip bebutu rinkimus Tautininkai pralose. Mano nuomone pakartotinu rinkimu tikrai nereikia, esmes jie napakeis, o naudinga tai butu dabartiniams valdzioje nes dar puse matu sedetu valdzioje ir stengtusi prastumineti savo nebaiktus darbelius pvz. atomines reikaliuka.(atvirai kalba ir AK ir DG kad referendumas ne prie ko).

    Tautininkams jau dabar reiketu pradeti ruosti “namu darbus” kitiems rinkimams. Nes matesi akivaizdziai nepasiruose. Daugeli rinkeju tas aljansas sumaise protus, nors vargu ar butu ka geriau nuveike ir vieni.

    Siuliciau susijungti visiem tautininku judejimams, organizacijoms ir partijoms, issikelti strateginius tikslus, atsiraitoti rankoves ir dirbti visus 4 metus, tam yra dar dau neartu dirvonu. Daug demesio reiketu skirti jaunimui ( seno konservatoriaus, ar socdemo manau “neperauklesi” o “darbieciu” eletorata manau imanoma) dabar penkiolikmetis po 4 metu jau bus pilnavertis balsavimo teise turintis pilietis. Daug demesio reiketu skirti rajonams ir maziems miesteliams, ir t.t. ir t.t.
    Ir jeigu po 4 metu seime atsirastu kokia bent 15-20 tautininku, sakyciau pagrindas ateiciau butu padetas tvirtas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *