Ar „rudeninė depresija“ privaloma? (1)

© Mircala | Dreamstime.com

© Mircala | Dreamstime.com

Trumpėjant šviesiajam paros laikui, vis dažniau pasigirsta kalbų apie prastą nuotaiką, nemigą ir rytinį mieguistumą bei sunkumą keltis, nenorą užsiimti įprasta veikla, apetito kaitą. Žmonės labai dažnai šiuos pojūčius pavadina „rudenine depresija“, tačiau sveikatos specialistai neskuba visais atvejais šio reiškinio vadinti liga.

Sezoninė depresija. Toks diagnostinis terminas atsirado gana neseniai, nes į sezoninius nuotaikų svyravimus didesnis mokslininkų dėmesys buvo atkreiptas tik XX a. paskutiniais dešimtmečiais. Nors žmonės dažniausiai naudoja išraišką „rudeninė depresija“, tačiau ji nėra visiškai tiksli, nes gana ryški nuotaikų kaita pastebima ir pavasario laikotarpiu. Todėl tikslesnis terminas – sezoninė depresija, kuri gali pasireikšti praeinančiu liūdnumu, melancholija ar net ryškiais beviltiškumo, nenoro gyventi epizodais.

Šviesos trūkumas

Kuo toliau nuo pusiaujo, tuo ryškesnė nuotaikų kaita, susijusi su sezoniškumu. Nemažai šios srities tyrimų yra atlikta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jie rodo, kad nuo sezoninės depresijos kenčia iki 1 procento Floridos gyventojų ir net 10 procentų – Aliaskos gyventojų.

Pagrindiniai pokyčiai organizme, susiję su šiuo sutrikimu, vyksta dėl saulės šviesos trūkumo. Trumpėjant dienai, organizme mažėja taip vadinamo – laimės hormono seratonino ir daugėja mieguistumą skatinančio hormono melatonino. Pirmasis gerina nuotaiką, didina darbingumą, aktyvumą, o melatoninas – priešingai, sukelia mieguistumą, vangumą. Melatoninas gaminasi tamsoje, todėl rudenį , esant ilgesniam tamsiajam periodui, padidėja jo gamyba žmogaus smegenyse.

Ne viskas – depresija, kas vadinamas – depresija

Nemaža dalis psichologų linkę manyti, kad didelė dalis žmonių tik „įsikalba“ sau „rudeninę depresiją“, artėjant spaliui, jau pradeda „laukti“ blogos nuotaikos, arba tiksliau, nieko nedaro, kad nuotaikų kaita būtų ne tokia ryški. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad hormonų pokyčiai nėra svarbiausia priežastis. Žmogus linkęs laukti smagių, gerų dalykų: atostogų, švenčių, gimtadienių, o spalio – lapkričio mėnesiai (jeigu tuo metu be abejo nėra kokios šeimos šventės) – tai laikotarpis, kuomet gerų dalykų ypač mažai: vasaros atostogos jau pasimiršusios, o didžiosios žiemos šventės dar toli. Be to Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos kai kuriems taip pat didesnio liūdesio metas. Trumpėjant dienoms, žmonės mažiau išeina iš namų, pasibaigus žemės darbams, nebėra poreikio važiuoti į sodus, daržus, todėl jeigu žmogus pats neįdės pastangų kompensuoti šiam gerų dalykų, judėjimo ir veiklos trūkumui, tuomet didesnė tikimybė, kad jis sau diagnozuos „rudeninę depresiją“.

Šviesa. judėjimas. Veikla

Ką daryti, kad sezoninė depresija nepasireikštų? Vienas iš būdų, be abejo pabandyti bent iš dalies kompensuoti šviesos trūkumą: atitraukite užuolaidas, sėdėkite arčiau lango, pakeiskite elektros lemputes šiek tiek galingesnėmis.

Būkite aktyvūs. Įtikinkite save, kad ir rudeninis oras gali būti malonus. Eikite pasivaikščioti. Pradėkite lankyti sporto klubą. Nesėdėkite namuose. Eikite į svečius. Būkite bendraminčių būreliuose, rateliuose. Be abejo save gali tekti „priversti“ tai daryti, tačiau tai savo sveikatos naudai.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *