Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kasmet vykdo genetiškai modifikuotų augalų rizikos kultūrų pasėlių stebėseną.
2012 metų rugsėjo–spalio mėnesiais tarnybos regioninių skyrių specialistai paėmė 25 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti. Mėginiai buvo tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Daugiausiai mėginių paimta Šiaurės Lietuvoje ir viename iš jų buvo aptikta genetiškai modifikuoto rapso GT73 pėdsakų. Šiuo metu toliau vykdomas įvykio tyrimas.
Pasak Augalininkystės tarnybos, šių pėdsakų rasta vieno Pakruojo rajono ūkininko rapsuose. Sėklą pirko iš patikimų rankų ir tikrint sėklos likučius, genetiškai pakeistų rapsų nerasta.
„Galima prielaida, kad kažkas iš jo kaimynų augina modifikuotą rapsą. Juk bitės skraido vidutiniškai 2.5 km atstumu, o jei badauja, tai skrenda ir dar toliau, net 5 km, be to, pučia vėjas. Taip galėjo įvykti susikryžminimas“, – spėjo Augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis, o jį cituoja LRT laida „Šiandien“.
Modifikuotas rapsas GT73 atsparus herbicidui raundapui, auginamas Kanadoje. Europos Sąjunga draudžia auginti genetiškai pakeistus rapsus, nes jie lengvai kryžminasi su kai kuriomis piktžolėmis, ridikėliais ar kopūstais. Tokie naujadarai esą gali pakenkti ekosistemai.