Osteoporoze serga vienas iš šimto Plungės savivaldybės gyventojų (0)

© Vladimir Georgievsky | Dreamstime.com

© Vladimir Georgievsky | Dreamstime.com

Spalio 20-oji – Tarptautinė osteoporozės diena. Osteoporozė yra metabolinis sutrikimas, sukeliantis kaulų mineralinių ir baltyminių komponentų mažėjimą ir kaulų retėjimą. Osteoporozė praminta „tyliąja“ liga, nes jos metu kaulai ilgą laiką minkštėja po truputį, be jokių simptomų. Sergantys žmonės dažniausiai nieko nejaučia, kol pirmą kartą net nuo menkiausių traumų lūžta kaulai. Dažnai nukenčia šlaunikauliai ir stuburo slanksteliai (pastarieji dėl kompresinių lūžių, kai slankstelis sutraiškomas virš jo esančių organų svorio). Osteoporoze sergantys žmonės dažnai būna susikūprinę (deformuojasi krūtininė stuburo dalis), po truputį mažėja jų ūgis (jei jis sumažėjo daugiau kaip 3 cm, derėtų susirūpinti), jie kenčia nuo apatinės nugaros srities skausmų. Kai kurie dėl nuolatinio skausmo netgi suserga depresija.

Dėl kokių priežasčių susergama osteoporoze?

Anksčiau buvo sakoma, kad osteoporozė – senatvės liga, tačiau dabar manoma, kad problemos iškyla dar vaikystėje. Kaulų audinio stiprumą lemia įvairios priežastys. Stipresni kaulai būna tų, kurie vaikystėje tinkamai maitinosi, daug judėjo. Jei žmogus rūko, nesportuoja, vartoja alkoholį, per mažai sveria ir vartoja per mažai kalcio ir vitamino D – visi šie veiksniai didina riziką susirgti osteoporoze ir patirti kaulų lūžių. Jei šeimoje (ypač tarp pirmos eilės giminių) kas nors sirgo osteoporoze, yra rizika, kad sirgsite ir jūs. Rūkymas (daugiau kaip 20 cigarečių per dieną), pernelyg gausus alkoholio vartojimas, nepakankamas kalcio kiekis mityboje ir fizinio aktyvumo trūkumas didina riziką susirgti šia liga. Jai daro įtaką  ir virškinamojo trakto, inkstų, endokrininės ir kitos ligos, dėl kurių sutrinka kalcio ir kitų mineralų apykaita. Tam tikri medikamentai taip pat turi šalutinių poveikių, kurie sąlygoja osteoporozės išsivystymą (diuretikai, gliukortikoidai, skydliaukės hormonai). Vegetariška mityba, mažas kūno svoris, kai kurios ligos (nervinė anoreksija, tirotoksikozė, reumatoidinis artritas, žarnyno ligos) taip pat gali sukelti osteoporozę. Įtakos turi ir amenorėja (mėnesinių nebuvimas), mažas kaulų mineralinis tankis (osteopenija), prastas regėjimas, neuroraumeniniai sutrikimai.

Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos duomenimis, Plungės rajono gyventojų sergamumas osteoporoze beveik du kartus viršija Lietuvos ir pusantro karto Telšių apskrities rodiklius. 2011 m. Plungės rajone osteoporoze sirgo vienas iš 100 gyventojų. Palyginti su 2007 m., tokių asmenų rajone skaičius išaugo daugiau nei 8 proc. Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys. Osteoporozė dažniau diagnozuojama mieste nei kaime gyvenantiems asmenims.

Kaip sužinoti, ar yra pirmųjų osteoporozės požymių?

Tik densitometrija galima nustatyti mineralinį kaulinio audinio tankį ir išaiškinti osteoporozinių lūžimų rizikos laipsnį. Kaulo densimetrija yra vienintelis neinvazinis tyrimo būdas, kuriuo galima išmatuoti kaulo tvirtumą.

Kaulų rentgenografija įmanoma nustatyti osteoporozę tada, kai kaulo masės netekta daugiau kaip 20 proc. Kaulų densitometriją reikėtų atlikti:

  • visiems vyresniems kaip 50 metų žmonėms;
  • visoms moterims ankstyvuoju pomenopauziniu laikotarpiu;
  • visoms moterims, kurioms pašalintos kiaušidės;
  • visiems žmonėms, kuriems yra 1 ar daugiau osteoporozės rizikos faktorių;
  • ligoniams, vartojantiems kortikosteroidus, skydliaukės hormonus, antacidinius vaistus, kuriuose yra aliuminio, preparatus nuo traukulių;
  • žmonėms, kuriems 1 kartą arba daugiau buvo lūžę kaulai;
  • žmonėms, kuriems radiologas diagnozavo osteoporozę, atlikęs kaulų rentgenografiją.

Osteoporozės profilaktika:

  • maisto produktų, turinčių daugiau kalcio, vartojimas;
  • papildomas  kalcio preparatų vartojimas, ypač vaikams, jaunuoliams ir vyresniems kaip 70 metų žmonėms;
  • pakankamas fizinis aktyvumas;
  • dirbant sėdimą darbą, kas valandą 10 minučių daryti mankštą arba išeiti pasivaikščioti;
  • 3–4 kartus per savaitę 30 minučių pasivaikščioti arba bėgioti ristele;
  • rūkymo, alkoholio bei kavos vartojimo ribojimas.

Patarimai sergantiesiems

Būkite atsargūs, eidami nelygiu ar slidžiu keliu, ypač sutemus, dėvėkite tik patogią avalynę žema pakulne, neslidžiu guminiu padu. Laiptai, kuriais dažnai vaikštote, turėtų būti gerai apšviesti, su turėklais. Geriausia, kad Jūsų namuose nebūtų slenksčių, lengvai slidinėjančių kilimėlių, nereikalingų daiktų ant grindų. Reikalingiausius daiktus pasidėkite taip, kad juos imant nereikėtų lenktis, stiebtis ar lipti. Ilgiau pasėdėję ar pagulėję, kelkitės iš lėto, kad neapsvaigtų galva. Nesidrovėkite paprašyti kitų žmonių pagalbos.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: