V.Keršanskas: Valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas (2)

Vytautas Keršanskas | Lrs.lt nuotr.

Spalio 19 d. vyko konferencija „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“, skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui paminėti.

„Lietuva tikrai turi turtingą jos ateitį kuriančių ir norinčių puoselėti jaunuolių. Tačiau jai trūksta to jaunimo konsolidacijos, trūksta, nes jaunimas nėra išmokytas istorinių tiesų“, – konferencijoje apie valstybės atkūrimo darbų svarbą jaunajai kartai kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Vytautas Keršanskas.

Pranešėjas akcentavo, kad jaunimui, kuris nebuvo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo įvykių dalyvis labai svarbi istorinė atmintis. „Ryšys tarp gyvųjų, mirusių ir dar gimstančių yra pamatinė sąlyga tam, kad politinė bendruomenė, tauta neišsivaikščiotų kas sau…. Pasižiūrėkite, kaip patriotiškai išauklėti buvo jaunuoliai, kurie 1944–1945 m. išėjo į miškus. Šešiolikmečiai vaikai būriais, ištisomis klasėmis suprato savo pareigą ginti tėvynę. Jų pralietas kraujas dabar mums leidžia didžiuotis, kad pavergtoji tauta iš tiesų yra kovotojų tauta. Visą okupacijos laikotarpį Lietuvos jaunuomenė iš tiesų vienaip ar kitaip nebuvo nutildyta ir kulminaciją pasiekė Sąjūdžio Lietuvoje. Kyla klausimas, ar šiandien jaunuomenė elgtųsi taip pat? Ar esant ekonominei negerovei svetur išsikraustantis jaunimas sugebėtų susitelkti iškilus grėsmei?“, – retoriškai klausė V.Keršanskas.

Anot jaunimo atstovo, kiekvienas valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas. Anaiptol, istoriniai mūsų tautos ir valstybės puslapiai yra kur kas aktualesni tiems, kurie dar ateis. Juk būtent jaunimas visada buvo ir bus savo tėvynės vėliavnešys, jos puoselėtojas ir saugotojas.