Ventos regioninis parkas kviečia pažinti unikalų šiaurės Žemaitijos kraštą (0)

Šių metų rugsėjo 28 d. 17 val. Platelių dvaro svirne (Didžioji g. 22, Plateliai) Ventos regioninio parko darbuotojai pristatys unikalią šiaurės Žemaitijos saugomą teritoriją – Ventos regioninį parką.

Bus atidaromos Jono Kinčino, Sigito Kazlausko fotografijų apie Viekšnius, Rūtos Kučinskaitės tapybos ir Pranciškaus Veiso drožinių parodos. Parodos veiks iki 2012 m. lapkričio 4 d.

Apie Ventos regioninį parką

Ventos regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. Bendras parko plotas – 9 834 ha, kurio 52,5 % sudaro miškai, 39,8 % – draustiniai, 3,9% –  rekreacinio prioriteto zonos, 1,1 % – rezervatai.

Svarbiausios gamtos vertybės yra Ventos, Virvytės, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai, jų natūralus hidrografinis tinklas, slėniai su retomis Lietuvoje natūraliomis pievomis, senomis giriomis ir giraitėmis. Upėms būdingos didelės išraiškingos kilpos, slėniams – statūs šlaitai su unikaliomis atodangomis. Europos mastu ypač vertinga Papilės atodanga, kurioje atidengti Juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksai, buvę žemės paviršiuje prieš 155-130 milijonų metų. Tai unikalus geologinis paminklas. Papilės atodanga su Juros periodo uolienomis unikali ne tik Baltijos regione. Ji turi didelę pasaulinę mokslinę reikšmę. Tai seniausiai (nuo 1825 m.) tiriamas, didžiausio mokslininkų dėmesio sulaukęs geologinis objektas Lietuvoje.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės parko teritorijoje – Papilės I ir II bei Gyvolių piliakalniai, daug senkapių. Įspūdingai atrodo bažnyčios, keturi vandens malūnai, iš kurių įspūdingiausias – Augustaičių – yra veikiantis. Viekšnių kapinėse gausu 18-19 a. lietinių ir kaltinių kryžių. Daubiškių ir Pavirvytės dvarai – su išlikusiais tradicinės medinės architektūros pastatais ir parkais. Ramoniškės kaime stovi koplytstulpis garsiam režisieriui Juozui Miltiniui atminti.

Istorija ir architektūra išsiskiria Papilė ir Viekšniai. Papilėje paskutines savo gyvenimo dienas leido lietuvių tautos žadintojas, istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas. Jis čia ir palaidotas, Papilėje stovi jam atminti skirtas paminklas. Viekšniuose žymiems Lietuvos visuomenės ir mokslo veikėjams Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms ir jų šeimai pastatytas paminklas.

Jono Kinčino ir Sigito Kazlausko fotografijų paroda „Viekšniai – miestelis prie Ventos“

Jonas Kinčinas (1900-1964) Viekšniuose, Dariaus ir Girėno gatvėje gyvenęs laikrodininkas ir fotografas. Jonas Kinčinas buvo pirmasis Viekšnių miestelio fotografas. J. Kinčinas – vienas iškiliausių Žemaitijos ir visos Lietuvos  fotografijos pirmeivių. Tūkstančiai jo fotografijų pasklidę po žmones. Gyva vaizdinė atmintis mena gyvenusius žmones, senuosius Viekšnius.

Jonas Kinčinas – įvairiapusė, gaivališkos veiklos, plačių interesų asmenybė. Viekšniuose jį vertino ir kaip gabų laikrodininką. Jonas mėgo vaidinti dramos mylėtojų būrelyje, prisimenamas jo suvaidintas Tadas Blinda.  Kas Viekšniuose norėjo pasivažinėti dviračiu, tas sukdavo į J. Kinčino nuomos punktą. Buvo įsigijęs atlasų, domėjosi medicina, mokėjo rusų ir vokiečių kalbas. Fotografijos reikalais vykdavo į Vokietiją.

Kelią į fotografiją skynėsi pats. Nebėra Viekšniuose fotografo nuomoto namo, jo kieme pastatytos, apylinkėse plačiai garsios fotoateljė. Tai buvo įprasta aniems laikams studija su dekoracijomis, apšvietimu, pintu staleliu ir krėslais. Jonas Kinčinas dirbo ne tik savo studijoje, fotografavo Virvytės slėnius, šventes, reikšmingus miestelio įvykius, buitį.
Po karo fotografo veikla nutrūko, fotografavo retai, nebent dokumentams.

Sigitas Kazlauskas gimė 1968 m. Žemaičių Kalvarijoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos vidurinėje mokykloje. 1987 m. baigė Rokiškio kultūros mokyklą, įsigijo kino-fotobūrelių vadovo specialybę. Rokiškio kultūros mokykloje liko dirbti dėstytoju. 1991 m. grįžo į gimtąją Žemaitiją, Mažeikius. 1991-1994 m. dirbo Naftininkų kultūros namų fotostudijos vadovu. 1995 m. įkūrė savo prekybos ir paslaugų įmonę. Nuo 2001 m. apsigyveno Viekšnių miestelyje.

Fotografuoti pradėjo nuo 1981 m. Sigito Kazlausko fotografijose – peizažai, žmonės, gimtoji Žemaičių Kalvarija, Šarnelė… Menininkas įvairiuose Lietuvos miestuose (Mažeikiuose, Ignalinoje, Kaune, Telšiuose, Klaipėdoje, Plungėje, Viekšniuose, Plateliuose, Žemaičių Kalvarijoje) yra surengęs ne vieną autorinę parodą, dalyvavo pasaulio žemaičių dailės, kitose parodose.

Rūtos Kučinskaitės tapybos paroda

Rūta Kučinskaitė gimė 1970 m.  Kaune. 1981-1988 m mokėsi Kauno J. Naujalio vidurinėje  meno mokyklos Dailės skyriuje. 1985-1988 m. lankė Kauno moksleivių  fotografijos meno klubą prie Lietuvos fotografijos meno draugijos. 1989-1996 m. studijavavo Vilniaus dailės akademijos Vaizduojamojo meno fakultete, kur įgijo dailininko tapytojo kvalifikaciją. Nuo 2012 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Gyvena  Žemaitijoje, augina Ausėją, Vakarį ir Milvydę. Dirba Viekšnių Vinco Deniušio meno mokykloje dailės mokytoja.

Praciškaus Veiso drožinių paroda

Pranciškus Veisas gimė 1937 m. gegužės 21 d. Prialgavoje, Skuodo r. Baigęs vidurinę mokyklą, įgijo statybininko specialybę. Papilės tarybiname ūkyje dirbo statybos darbų vykdytoju. Jaunystėje pradėjo drožti ličynas (kaukes), eidavo su kaimo vyrais ,,žydais“ per Užgavėnes. Labai patiko Užgavėnės, su žmona Danute ir bendraminčiais organizuodavo Užgavėnių ,,žydų“ kompanijas Papilėje.

Iš medžio drožė ne tik Užgavėnių ličynas, bet ir šventuosius, monumentalias skulptūras. Buvo Tautodailininkų sąjungos narys. Savo darbus eksponavo Akmenėje, Telšiuose, Vilniuje, Šiauliuose, Papilėje, Plateliuose ir kt. Plateliuose ne kartą dalyvavo Žemaitijos Užgavėnių kaukių parodoje-konkurse, pelnė apdovanojimų. Žemaitijos nacionalinis parko Užgavėnių ekspozicijoje yra 27 menininko Užgavėnių kaukės, Užgavėnių šventės ir  Užgavėnių vado maketai.

Pranciškus Veisas mirė 2009 m., palaidotas Papilės kapinėse.

Žemaitijos nacionalinio parko inf.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: