Naujas tradicijų dvelksmas festivalyje „Pokrovskije kolokola“ (video)

Pokrovskije kolokola | arinuska.lt nuotr.

Spalio 3 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks VII Tarptautinio folkloro festivalio Gala koncertas, kuris numatomas kaip ryškus ir įsimintinas kultūrinis reiškinys.

Grebeno, Tereko, Dono, Kubanės, Sibiro kazokų epinės, tęstinės, istorinės, žygio, šokio dainos, gruzinų polifonija, Ispanijos ugniniai šokiai, Šiaurės Osetijos – Alanijos; tradicinės Latvijos regionų dainos –Latlaliji Kurzieme, Vidzeme, Sieliu; Lietuvos sentikių; Pavolgio-prie Uralo regionų tradicinio dainavimo pavyzdžiai: čiuvašų, totorių, rytų moarių, mordvių – makšų, šiaurės-vakarų baškirų ; įvairių Lenkijos regionų – Kurpije, Seradž, kalnų ir centrinių rajonų lyrinės, apeiginės dainos, žaidimai, šokiai, Baltarusijos Liubavo, Makarovo rajonų ir persikėlusių iš Ukrainos Černobylio kaimo gyventojų rečiausieji etnografinio dainavimo pavyzdžiai – žiūrovų lauks pirmoje koncerto dalyje.

Antroje koncerto dalyje – kompozitoriaus Andrej Doinikov simfoninė siuita solistams, ansambliams ir orkestrui „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“- festivalio „Pokrovskije kolokola“ organizatorių ir programos „Etnosfera“ dalyvių kūrybinis eksperimentas. Atlikėjai: Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergej Krylov), Vilniaus folkloro ansamblis „Arinuška“, „Sviato“, žinomi Rusijos ir Lietuvos muzikantai Andrej Kotov (vokalas,lyra), Sergej Starostin ( vokalas, pučiamieji), Sergej Filatov ( klavišiniai, fortepijonas), Jelena Kis (vokalas), Vitalij Kis(gitara), Sergej Klevenskij(pučiamieji), Dmitrij Vlasenko (perkusiniai), Valerij Ramoška (triūba), ansamblis „Giunter Percussion“.

„Naujas tradicijų dvelksmas“- tokia projekto paantraštė, atspindinti pagrindinę idėją paties „Etnosferos“ veiksmo, kuris sujungė įvairiose pasaulio šalyse aukštai įvertintus atlikėjus. Jie plėtoja liaudies tradicijas naujomis šiuolaikinės muzikos formomis ir tam tikslui įtraukia į savąjį energetinį lauką jaunus kūrybingus muzikantus. Nebejotinai kaip tik tam ir atstovauja Andrej Doinikov, kuris sėkmingai pasireiškia įvairiuose amplua: ir kaip kompozitorius, ir kaip perkusininkas, pianistas, ir dirigentas. Jam pavyko apjungti folkloro metrų kompozicijas į grandiozinę muzikinę išraišką.

Andriej Doinikov muzikiniame televizijos kanale „Kultūra“ buvo įvardintas kaip vienas geidžiamiausių jaunųjų Rusijos muzikantų. Kiekvienas jo pasirodymas viename iš daugelio amplua tampa įvairių valstybių ir miestų muzikinio gyvenimo įvykiu. Jis ne kartą atstovavo Rusiją tarptautinėse kultūrinėse akcijose, kaip kad atidarant Tarptautinę knygų mugę Frankfurte prie Maino ir „Rusų rapsodiją“ Londone. Jo pasiekimai įvertinti prestižiniais tarptautiniais apdovanojimais, iš kurių svarbiausias – Jaunimo premija „Triumf“ .A.Doinikov aktyvi koncertinė veikla prasidėjo 1997 metais debiutu Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje. Originaliai vystydamas klasikinės trasnkripcijos konsepciją marimba, jis atveria mušamiesiems instrumentams prieš tai užvertas duris į tokias koncertines sales kaip Tokijo Opera Hall, Theatre – 1200 Kijote, Paryžiaus Gaveau salę, Rygos Wagner Hall ir kitur. A.Doinikov pristato save kaip visiškai naujo tipo solistą-perkusininką.

Atlikėjas mušamaisiais instrumentais, kaip taisyklė, yra apribotas tradicinio solinio repertuaro rėmais, atlikdamas teikia pirmenybę specialiai parašytiems XX amžiaus kompozitorių kūriniams. Arba jis priverstas atlikinėti pramoginę muziką. Bet A.Doinikov, atiduodamas duoklę perkusiniams standartams (J.Ksenakij, K.Štakhauzen ir kt. muzikai), drąsiai skverbiasi į stipriąją įvairių periodų (romantikos, baroko) smuiko muzikos sritį , todėl jo muzikos smuikui interpretacija , atliekama marimba ir ksilofonu, meistriškumu ir gilumu gali varžytis su žymiausių smuikininkų interpretacijomis. Jo atliekami kūriniai įrašyti Telekanaluose „Kultūra“, „ORT“, radijuje „Orfej“. A.Doinikov koncertavo ansamblyje ir dalyvavo bendruose projektuose kartu su Jurij Bašmet, Aleksej Lubimov, Mark Piekarskij, Mario Brunello. 2006 m. rudenį orkestro „Gnesinskije virtuuozy“ serijiniuose koncertuose Šveicarijoje ir Vokietijoje jis sėkmingai debiutavo kaip dirigentas.

Kaip kompozitoriaus veikla prasidėjo jau nuo 1987 metų, kai mėgėjų teatre buvo pastatyta jo pirmoji opera. Šiuo metu jis yra parašęs muziką 20 filmų.

Nuo 2002 metų kartu bendradarbiauja su vienu žymiausių Rusijos dokumentalistų – režisieriumi Sergej Mirošničenko. Du jų bendri darbai – filmai „Georgij Ženov. Ruskij krest“ ir „21-UP“ apdovanoti šalies pagrindine kino premija „Zolotoje orlo“ ir geriausio dokumentinio filmo nominacija.

2000 metais jį – jauniausią Rusijos kompozitorių pakviečia Maskvos Gėtės institutas sukurti kolektyvinį kūrinį „Strasti pro Motfeju“ J.S.Bacho jubiliejui. A.Doinikov – vienas iš muzikinio apipavidalinimo autorių unikalaus lazerinio šviesos muzikos šou „Ogni Moskvy“, vykusio Maskvos 856-ųjų metinių proga Vorobjovo kalnuose. Jis yra stipendininkas fondų „Novye imena“, Vladimir Spivakov, Rusų Atliekamasis Menas, M.Rostrapovič fondo laureatas.

„Pokrovskije kolokola 2011“, ansamblis „Arinuška“: