Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę (25)

Ugnys Baltų vienybės dienai Rugsėjo 22 d. vyko Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungė baltų genčių gyventas ir gyvenamas žemes. Ugnis buvo uždegta virš 70-yje piliakalnių ir  kitose su baltų istorija susijusiose vietose Lietuvoje, Latvijoje, Suvalkų krašte (Lenkijoje), Gudijoje (Baltarusijoje). Prieš septynetą metų ugnies  sąšauka, minint Baltų vienybės ir Saulės mūšio dieną, prasidėjo tarp Šatrijos ir Girnikų šventkalnių. Šiemet vėl Girnikų kalnas sulaukęs ugnies ženklo nuo Šatrijos kalno jį perdavė kitiems Šiaulių žemės kalnams: Bubių, Salduvės,  Luponių piliakalniams, Gegužių kalnui (Majakalniui, Kantyčkalniui). Ant šių kalvų susirinko žmonės prisiminti savo istorijos ir sustiprinti ryžtą gyventi  savo protėvių žemėje.

Mes  dažnai žvelgiame į gilią šimtus metų skiriančią istorijos prarają. Tačiau mus  labiausiai jungia atmintis ir senelių patirtis, kuri siekia kelių kartų gyvenimus. Mus jungia XIX a. tautinis susivokimas ir atgimimas, išsivadavimas  nuo vokiečių ir sovietų priespaudos, didvyriai pasiaukoję už laisvę miškuose,  Baltijos kelias.

Siekiant  išsaugoti tapatybę ir savastį reikalinga dvasinė tėvynė. Tėvynė – iš kurios  praeities gelmių išaugo baltų tautų medis, kurio žydintys žiedai yra žmonės. Žmonės – kurie myli ir gerbia savo žemę, jos paveldą ir protėvių palikimą, kurį brangina ir puoselėja. Šie žmonės tapatina save su baltų genčių palikuonimis ir  išreiškia savo gyvenimo būdą savita pasaulėžiūra. Pasaulėžiūra – tai tikėjimas  nemarios giminės tęstinumu, gyvasties šventumu, pasaulio dieviškumu.

Mus jungia  baltų medžio šakos, bet skiria politinės valstybės.

Baltų vienybės diena ant Girnikų kalno | organizatorių nuotr.

Baltų vienybės diena ant Girnikų kalno | organizatoriu nuotr.

Sukurkime dvasinę tėvynę, kuri apjungtu mus, mūsų protėvių gyventas žemes. Tėvynę, kurioje skamba baltas žodis, daina apie žirgą ir rūtą, Tėvelį Mėnulį ir Motulę Saulę, šviesią Aušrinę ir Sietyną brolelį. Tėvynę, kurioje su pagarba prisimena protėvius, bendrą Dievą Perkūną, žemių ir žmonių globėjus dievaičius ir deives. Čia esame laisvi rinktis  ką garbinti ir kam atnašauti. Čia semiamės praeities stiprybės ir einame šviesos  keliu. Ji lyg didelė ir šviesi Saulė savo spinduliais nusidriekusi per platų pasaulį. Pasaulį, po kurį protėviai keliavo ir sugrįžę parnešė tikėjimo  stiprybės ir savasties ženklus.

Tėvynę mes atpažįstame pagal kalbą, protėvių kapus, dubenuotus ir pėduotus akmenis, vietovardžius, dainos skambesį, šventes  ir gyvenimo būdą, audinių raštus, burtus ir baltus žmones.

Ar buvo  tokia baltų tėvynė? Matas Pretorijus mini, kad „… seniesiems [autoriams]  puikiai žinoma Baltijos šalis (Land Balthia), esanti mūsų kraštuose prie Rytų jūros, dabar vadinamos Baltijos jūra…“ (M.Pretorijus „Prūsijos įdomybės“).

Mintį apie baltų dvasinę tėvynę yra įvardiję pagrindiniai baltų pasaulėžiūros  judėjimai: dievturiai, romuviai, druwiai. Kiekvienas ją įvardija savaip:  Aistija, Baltija, Baltuva, Baltovė, Romuva, Druwa. Kaip ją pavadinsime ir kaip  apjungsime? Vadinu ją Baltovė, kaip Romovė, kaip šventovė, kaip vienovė.

Mūsų tautos – giminės. Mes broliai ir pusbroliai. Tad apsijunkime baltų dvasinėje  tėvynėje ir kurkime baltų pasaulį, savo kelią amžinybėn.

Lai šviečia Baltų vienybės ugnys Baltų vienybės dienoje rugsėjo 22 d. Lai šventoji  ugnis apjungia istorines baltų vietas. Lai skamba mūsų dainos ir reiškiasi  papročiai. Lai kiekvienai baltų istorijos ir pasaulėžiūros šventovei būna po  paveldo draugą. Taip įprasminsime žemę ir atgaivinsime jos paprotinę atmintį.

Tebūnie  Baltų vienybė.

Kategorijos: Kultūra, Mes baltai, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

25 komentarai

  1. Galindas:

    Šaunuoliai, mano broliai baltai. Senoji baltų kultūra ir atgimstanti etninė kultūra aplinkinėse valsybėse, tautose parodė, kad jos susikūrę ant baltiškosios kultūros pamatų. Ir tai yra šaunu. Tai mus jungia ir jokie politiniai ginčai mūsų nesupriešins. Tikra galimybė yra apsijungti su Latvija jau dabar, sudarant vieną rinką ir įvedant vieną savo valiutą bei mokytis latvių ir jiems lietuvių kalbos. Tai būtų gražus pavyzdys aplinkiniams, turintiems imperinių užmačių kaimynams. Kurių pagrindinis tikslas per amžius buvo skaldyti baltus ir juos valdyti.

  2. Li Bo:

    Nėra jokios “baltų žmonių” vienybės. Yra tik gyvenantys šiame regione žmonės, kuriuos jungia daugybė dalykų, bet daugybė dalykų ir skiria. Ką reiškia kažkokių mitinių baltų vienybė, kai su kaimynais, su giminaičiais nerandame bendros kalbos? Nieko. Nešvaistykite jėgų dūmams ir migloms, geriau pakvieskit savo kaimyną arbatos, pakalbinkite ant suoliuko sėdinčią močiutę, nupirkite kriaušių kiemo vaikams. Nebijokit žmonių, kalbėkit, ir netrukus suprasite, kad vienybė yra tik graži ir net šiek tiek baisi utopija. Baisi todėl, kad kuo didesnės vienybės norima, tuo daugiau reikia stipraus vado, kietos rankos ir kraujo balų. Ir kuo daugiau vienybės, tuo daugiau atstumtųjų, tuo daugiau represijų ir apskritai prievartos.

  3. Baltkrievs:

    Ugnys taip pat buvo Baltarusijoje, bent siuose miesteliuose: Minske, Gomelyje, Borisove, Mogiliove, Braslave, Rakove.

  4. Gintautė:

    Linkių neramios pagoniškos ugnies Jūsų pagoniškoms sieloms!

  5. Romualdas Zubinas:

    Buvo surengta puiki priemonė, kuri ne tiktai ugnimi sujungė baltų tautas, bet ir sušildė jas ir jų sielas.
    Prieš 2000 metų ugnis buvo vienintelė susisiekimo priemonė tautoms, gyvenusioms ne tiktai Rytų Europoje bet ir aplamai dabartiniame šiauriniame Žemės pusrutulyje. Geriausiai tai liudija arijų- baltų protėviai sarmatai, kurių ir pavadinimas yra kilęs nuo lietuviškų žodžių- ar matai? Taip ankščiau ant aukštų bokštų su korais ugnies signalais, atidengiant ar uždengiant tarpus tarp korų, mūsų protėviai prieš kiekvieno seanso pradžią klausdavo kaimyno- ar matai? Tiktai gavųs teigiamą atsakymą prasidėdavo informacijos perdavimas. Analogiškai yra elgiamasi ir mūsų laikais pradedant radio ryšio seansą.
    Dabar jau yra žinoma, kad laikotarpyje nuo V-jo a.pr.m.e. iki V-jo m.e.a. mūsų pusrutulyje buvo Žiemos ir Nakties laikmetis. Tuo laiku jame “viešpatavo” tiktai Mėnulis, kuris ir buvo dievinamas. Tame laikmetyje buvo dievinama ir ugnis, kuri amžinai degdavo gyvenviečių centrinėse aikštėse. Ją saugojo bei nuolat prižiūrėdavo vaidėvutės. Visi gyvenvietės gyventojai laikydavo už garbę nuo šio aukuro prisidegti savo namų židinį. Vilniuje protėvių aukurą savo rankomis 1387 metais užgesino Jogaila ir prieš mūsų protėvių valią paskelbė Lietuvą krikščioniška šalimi. Mūsų laikais toks aukuras Lietuvoje dega tiktai laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. Gal verta aukurus įrengti ir įžiebti kituose Lietuvos miestuose ir taip pagerbti milijonus nuo križiuočių bei kalavijočių rankų žuvusius mūsų protėvius?!

  6. Tęsėjas:

    Gerbiamieji, Romualdas lietuvių kalbos pagalba yra įminęs seniausiųjų (šumerų, graikų, senovės indų, egiptiečių, arijų-baltų ir kitų) kultūrų šaltinius ir juose rastos informacijos pagalba padarė net keletą stulbinančių išvadų:
    – lietuvių kalbai jau virš 50 000 metų;
    – lietuvių kalba yra senesnė nei sanskrito kalba;
    – Žemė juda ne tiktai pagal jau žinomus I-jį bei II-jį bet ir pagal mokslininkams dar nežinomus III-jį bei IV-jį geofizinius dėsnius.
    Šiuos atradimus bei išvadas Romualdas yra aprašęs knygose “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį” ir “Pažadinta praeitis”.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      O koks Perkūnas turėtų “trenkti”, kad įsigyventų Baltiška dvasia?
      Gan įdomų atsakymą esu gavęs tik vieną kartą ir iš Krivio Jono Trinkūno maždaug vienu sakiniu:
      uždekit Ugnį, Ugnis viską sutvarko.
      Šiame straipsnyje taip pat esa stiprių atsakymų.
      O kaip jūs manot?

  7. Amelija:

    K.Kėvalas paskirtas Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru
    Ketvirtadienį Šventasis Tėvas Benediktas XVI kunigą dr. Kęstutį Kėvalą paskyrė tituliniu Abziri vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru.
    Vyskupas nominatas K. Kėvalas gimė Kaune 1972 metų vasario 17 d.
    Baigęs vidurinę mokyklą 1990-1992 m. studijavo Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete. 1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją.
    1997 m. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ siuntimu išvyko tęsti studijų Šv. Marijos seminarijoje ir universitete (St. Mary’s Seminary and University) Baltimorėje, JAV.
    2000 m. baigė pagrindines teologijos studijas Šv. Marijos seminarijoje ir universitete Baltimorėje bei įgijo teologijos bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius.
    2000 m. birželio 29 d. arkivyskupo S. Tamkevičiaus SJ įšventintas kunigu.
    2001 m. tęsė studijas Šv. Marijos seminarijoje ir universitete Baltimorėje ir įgijo teologijos mokslo licenciato laipsnį. Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. paskirtas dirbti Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso vadovu bei jaunimo pastoracijos kapelionu Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre.
    2003 m. rugsėjo mėn. pradėjo doktorantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete. Kauno arkivyskupo metropolito siuntimu paskirtas dirbti Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso bei Jono Pauliaus II namų Šiluvoje vadovu.
    2003-2007 m. dalyvavo Kauno arkivyskupijos II sinodo darbe kaip Jaunimo sielovados komisijos pirmininkas.
    2005 m. paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu.
    2006 m. rugpjūčio mėn. išvyko į JAV rašyti doktorato darbo ir dirbti kapelionu Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų kongregacijoje Putname, Konektikuto valstijoje.
    2008 m. sausio 18 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, apgynė teologijos daktaro disertaciją.
    2009-2011 m. Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete prodekanas.
    Nuo 2010 m. vasario kun. K. Kėvalas dirbo Marijos radijo programų direktoriumi Lietuvoje.

    • Algis Dievų siūstas:

      Mums tamsta Amelija, visai neįdomu ką pasakojate apie okupantinės religijos tesėjus, krikščionybė yr lietuvių tautos dvasinis sintetinis dirbtinai sukurtas svetimkūnis, tai yra tinginių religija, nes už juos viską sutvarko kunigai, už pinigus, ir parduodant save kunigų vergovėn, kurie labai gražiai “gano” aveles 🙂 , ir susirenka jų gerą ir varo pas mergas kuria nuslėptas šeimas remia masonus, ištvirkauja ir t.t. tai va nubuskite amelija praregėkite… 🙂

  8. Vitingas:

    Kreipiuosi i tuos, kurie tikrai nori sugrizti i savo isztakas.
    Nepaprastai svarbu ir idomu mums suprasti, suvokti ir isisamoninti senaja Baltiszkaja (arba Aistiszkaja) pasaulejauta.
    Is kur ja paimti?
    Latvijos Dievturiai tai padare ir rodo mums – is tautos dainu, sakmiu, tautodailes ir t.t.
    Tai reiszkia – is tautos kolektyvines atminties, pasamones ir archetipo (pagal G.Junga, M. Eliade ir kt.).
    Tik ten yra tiesa! Tai galima pavadinti Egregoru…
    Pasikliauti atvykusiu svetimszaliu, nors ir amzininku, rasztais negalime. Manau, szito irodineti nereikia.
    Pasiremdamas Dievturiais ir Lietuvos karaliaus Gedimino LAISZKAIS (!), metu Iszbandymu Akmeni i dievu, dievybiu, deiviu ir kitokiu dievuku bei juodu katinu myletoju darza – nei latviu, nei lietuviu, nei gudu tautosakoje NERA anei dievu anei deiviu daugybes, nera net uzrasyta tokiu zodziu, kaip dievai, deives, t,y. daugiskaitos (politeizmo) linksnio.
    Dievturiai akivaizdziai irode – latviai (suprask visi aisciai) turejo Dieva. Tai buvo tikrinis vardas. Tuo pacziu vardu mitologijoje negali buti kito personazo. Tiesa, latviai turi (mini) Mates – Motes (Motinas) – lauko Mote, miszko Mote, Zemes Mote ir kt – gamtos galias, gaivalus, jegas, bet tai jokios deives ar dievai.
    Jauciate skirtuma!
    Karaliaus Gedimino laiskus patys pasiskaitykite. Ar to neuztenka kas ten parasyta?
    Ar teiksite pirmenybe vokieciu, lenku, rusu, zydu, arabu ir kitu visokiu keliauninku – turistu, prekeivu ir emisaru rasztams?
    Lietuviu mitologijoje yra Dievas, Perkunas ir Velnias. Dievas ISAKO Perkunui muszti Velnia. Perkunas cia – dievaitis, t.y. zemesnio statuso hierarchinis laiptelis – lyg vaikaitis, galia, energija, bet jokiu budu nelygus Dievui ir ne antras dievas. Kaip ir Velnias nera lygus Dievui, nes jo bijo ir turi sleptis. Tautosakoje Dievas pasirodo, kaip zilagalvis Senolis (senelis), turintis isakymu, teises ir sprendimu galia.
    Apie visokius kaukus, aitvarus, zemepacius, bildukus, bezdukus ir kitokias dvaseles cia nekalbesiu, tegul jos sau koegzistuoja ramiai.
    Politeizma lietuviu mitologijoje susigalvojo Renesanso laikais nupa…nutaute bajorai (kaip ir ‘sziandieniniai’), noredami buti tikrais europieciais, kilusiais ir romenu (Perkunas-Dzeusas, Milda-Junona ir pan.). Veliau szita nesamone ROMANTIZMO epochoje pakartojo masonai – filomatai, filarertai ir kiti jiems panasus szubravcai senojo Vilniau u-nto mokytiniai kalbeje lenkiskai (europietiszkai !).
    Nuo szitos klaidingos aksiomos pradejo szokti velesni tyrinetojai, knygu spintoje iszauge mokslininkai ir szoka iki sziol klaidindami tauta, kuri nori sugrizti i savo szaknis ir isztakas.
    Suprantama, kai kuriems sziandieniniams dievu ‘garbintojams’, toks politeizmo isznykimas iszmusa pagrinda isz po koju… Jie paklaus – kaip, ar viskas kuo tiketa yra falsifikatas? Atsakysime klausimu – Ar norite sugrizti i isztakas, ar toliau norite zaisti science fiction movie? Tie kurie isz lietuviu pagonybes pasidare bizni – jiems taip pat bus nepriimtinas, toks sprendinys. Kagi, yra tokiu kurie zaidzia vikingus, komanczius, nindzias. Visokiu yra…
    Bet mes gi norime susigrazinti, tiksliau iszgryninti Senaja Baltu Pasaulejauta. Tai ne tikyba ir ne religija, bet gyvas Gyvenimas. Kas ieszko, tas randa. Cia palieteme tik paczia aisbergo virszune, pacius principus.

    p.s. 1. Atsipraszau uz lietuviszko raidyno neturejima.
    2. Gal kas nors suras lietuviu tautosakoje minimus dievus ir deives, butinai paraszykite czia………………..ir nurodykite szaltinius.

  9. Kupa:

    Jei norime atkurti aenąją kultūrą, tai pradėkime nuo pavadinimų, sąvokų.Pirma-tai SARMATAI, antra-tai ARIJAI…Tai – pamatiniai žodžiai…

  10. agota:

    Tai skamba labai neskaniai, taip pat, lyg sakytų: grįžkime gyventi į plukto molio trobeles, vėl aukokim dievams gyvus žmones ir t.t. Vienu žodžiu – grįžkime gyventi į Tamsą.

  11. Jaunius:

    Baltai turi vieningą religiją. Tai liudija tie patys dievai – lietuvių, latvių ir prūsų. Baltų religija – politeistinė. Tai natūralus religijos būvis, nes ir visos kitos religijos, net ir monoteistinės norom nenorom stengiasi eiti link politeismo.
    Gediminas neskelbė monoteizmo, jo mintį apie bendrą dievą galima paaiškinti taip: 1)tą laišką rašė pranciškonas, 2) Gediminas kalbėjo apie valdovų dievus, kurie yra lygiateisiai. Vis dėlto Lietuvių religija buvo daug įvairesnė. Valstiečiai gerbė vienus dievus, kariai – kitus, o valdovai – vėl kitus.
    Monoteistinės religijos atnešė daugiausia nelaimių visur. Ir kriščionybė, ir islamas visokiais būdais stengėsi užkariauti pasaulį, užkariauti, naikindamos tausų senąsias tradicijas. Lankiausi Indijoje keletą kartų ir ten mačiau, kiek nelaimių atnešė indams ir islamas, ir krikščionybė. Pavyzdžiui, šiaurinė Indija tiesiog nušluota musulmonų, išgriautos šventyklos ir t.t.

  12. arvydas damijonaitis:

    LIETUVIŲ TRAGEDIJOS ESMĖ
    Suformuluokim pagaliau lietuviškos tragedijos ESMĘ. Problema atsirado dėl rusiškos okupacijos metu organizuoto ir vykdyto lietuvių fizinio ir dvasinio genocido, totalaus smegenų plovimo. Tai, kad Lietuva yra apgyvendinta 60 – 70 % sovietžmogiais (homosovieticus) , yra kryptingos okupantų, bolševikinės Rusų imperijos veiklos rezultatas. Geriausi, mąstantys lietuviai buvo fiziškai sunaikinti “trėmimų” priedangoje, tiesioginių egzekucijų metu. Kaip paspartinti homosovieticus metamorfozę – lietuvių sugrįžimą, atsivertimą? Būtina politinė valia.
    Kompensacija už genocidinius nusikaltimus – svarbiausia Lietuvos dvasinė ir materialinė problema, nes nebaudžiami Rusijos imperijos nusikaltimai skatins naujus lietuvių žudymus, Kremlius kasdien įžūlėja.

    DĖL KOMPENSACIJOS UŽ NKVD-KGB GENOCIDINIUS NUSIKALTIMUS
    Neatidėliotinas uždavinys yra teisiškai įvardinti totalitarinės bolševikinės Rusijos imperijos okupacijos metu organizuotus genocidinius nusikaltimus Lietuvoje (lygiagrečiai ir Ukrainoje).Lietuvoje Įstatymas Dėl okupacinės žalos atlyginimo (kompensacijos) įpareigoja teismo keliu įvardinti senaties termino neturinčius genocidinius nusikaltimus, nekaltumo prezumpcija taikoma visiems nusikaltimams:
    1.Galimi keli teisinio bolševikinės Rusijos genocidinių nusikaltimų įvardijimo etapai. Pirmame etape Lietuvos(ir Ukrainos) teismai, pagal turimą sukauptą siaubingą faktinę medžiagą, sprendžia atskiro nusikaltimo, padaryto duotoje apylinkėje(teritorinis principas) specifiką, įvardina genocido požymius. Antrame etape Lietuvos teismas( kartu su Ukrainos teismu) įvardina tarptautinį tautų naikinimo pobūdį bolševikinėje Rusijoje, ĮVARDINA GENOCIDO FAKTĄ. Šiuos procesinius veiksmus turėtų koordinuoti speciali, Seimo politinių kalinių ir tremtinių frakcijos paskirta darbo grupė. Galimi ir kiti šios politinės valios realizacijos variantai, kuriuos gali pasiūlyti LR Seimo politinių kalinių ir tremtinių frakcija, jos paskirta darbo grupė;

    2. Genocidinius nusikaltimus organizavo ir vykdė ne abstraktus “komunizmas”, “komunizmo šmėkla“, o totalitarinės, bolševikinės RUSIJOS imperijos represinės NKVD-KGB struktūros. Šie nusikaltimai iki šiol nėra įvardinti teisiškai. “Komunizmas” yra paranojinės bolševikinės totalitarinės Rusijos imperijos nusikaltimų klastinga priedanga, masinių žudymų doktrina;
    3.Bolševikinės Rusijos imperijos NKVD-KGB struktūrose tarnavo iki 50 proc., Kremliuje -80 proc. žydų tautybės “vadovų”. Šios struktūros organizavo ir vykdė genocidinius nusikaltimus Lietuvoje (nuo 1945 m. Lietuvoje sunaikino per milijoną lietuvių),Ukrainoje (11 milijonų ukrainiečių ,turtingiausiose juodžemio srityse, numarino badu HOLODOMOR metu). Būtina prašyti holokaustą patyrusius žydus pagalbos teisiškai įvardinant bolševikinės Rusijos genocidinius nusikaltimus. Šios nuostatos turėtų būti politikos, pritraukiant žydus, pamatas;
    4.LIETUVIAI NIEKAD NEDALYVAVO JOKIOSE AKCIJOSE PRIEŠ ŽYDUS, įrodyta, kad tai NKVD-KGB ir NACIŲ specialios klastotės ,t.y. jų pateikti sufabrikuoti dokumentai, nuotraukos sumontuotos, propagandos tikslams, represijoms, genocidiniams nusikaltimams pagrįsti (žiūr. internete, Stasys Žvirgždas, fotonuotraukų montažas; Irena Tumavičiūtė “Laikas sustabdyti lietuvių šmeižtą“).
    LR Seimas turėtų nedelsiant inicijuoti specialios darbo grupės įkūrimą. Įstatymas Dėl sovietinės okupacinės žalos atlyginimo įpareigoja:
    -sukurti koordinacinę darbo grupę paruošti medžiagą genocidinių nusikaltimų baudžiamosioms byloms Lietuvos apylinkės teismuose,
    -koordinuoti apylinkės teismų darbą visoje Lietuvos teritorijoje,
    -suderinti Genocido centro darbą baudžiamųjų bylų ruošimui.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: