Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ prabilo apie rinkimų demokratijos pažeidimus (video) (7)

Rugsėjo 13 d. Seime įvyko Seimo nario Gintaro Songailos kartu su Alvydu Medalinsku surengta konferencija-apvalusis stalas „Ar bus Lietuvoje demokratiški ir teisingi rinkimai?“. Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ bei kitų partijų atstovai. Prieš pat konferenciją apie savo nedalyvavimą pranešė Mykolo Romerio Universiteto politologas dr. Saulius Spurga,  „Lietuvos ryto“ televizijos programų vedantysis Edmundas Jakilaitis ir interneto portalo: „Balsas.lt“ apžvalgininkas Tomas Čyvas.

Nacionalinio susivienijimop „Už Lietuvą Lietuvoje“ politinės tarybos ir Tautininkų sąjungos pirmininkas G.Songaila pranešė susirinkusiems, kad ryte Vyriausioji rinkiminė komisija (VRK) savo posėdyje nutarė diskriminuoti Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, vienintelę koaliciją šiuose Seimo rinkimuose. Kadangi šią koaliciją sudaro keturios partijos, kiekviena iš jų gaus keturis kartus mažiau reklaminio ploto ir vietos oficialiuose VRK leidiniuose, keturis kartus mažiau laiko televizijos ir radijo laidose, negu partijos einančios atskirai. Tačiau norint patekti į Seimą koalicija turi surinkti daugiau balsų, ne 5%, kaip to reikalaujama iš partijų, o 7% rinkėjų balsų.

Taigi, nutarta, kad rinkėjai už savo mokesčius gautų keturis kartus mažiau informacijos apie partijas, susijungusias į priešrinkimines koalicijas, negu partijas einančias atskirai.

Jis taip pat susirinkusiems išdalino iš VRK gautą balsavimo biuletenio pavyzdį, kuriame Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ dalyviai parašyti tokiu smulkiu šriftu, kad dažnas be padidinimo stiklo neįskaitytų, be to skirtingai negu partiniuose sąrašuose prie šios vienintelės rinkimuose dalyvaujančios koalicijos nėra nurodytos partijų vadovų pavardės ir vardai.

Paminėjus, kad didesnį balsų skaičių praėjusiuose Seimo rinkimuose gavusios partijos sugebėjo gauti solidžias mokesčių mokėtojų sumas iš biudžeto, o prieš tai susirinkti paramą iš įmonių, galėjusių prieš įsigaliojant naująjam įstatymui paremti partijas, diskusija iš “Ar bus Lietuvoje demokratiški ir teisingi rinkimai?“ virto diskusija „Kodėl rinkimai tapo mažiau demokratiški?..“

Advokatas Tomas Bakučionis, perskaitęs Signataro Narcizo Rasimo pranešimą, konstatavo, kad Lietuvoje skelbiama, kad partijos yra lygios, tačiau tikrovėje yra ir lygesnių
Alvydas Medalinskas pavadino rinkiminius tvarką „Demokratijos iškaba“ , skatinančią porinkiminius užkulisinius ir neskaidrius politinius susitarimus, o ne atvirą ir rinkėjams prieš rinkimus deklaruojamą poziciją.

Signataras Bronislavas Genzelis piktinosi visa teisine Lietuvos sistema ir ypač Konstituciniu teismu, kuris net pats sau nusistato atlyginimus, ir net siūlo keisti Konstituciją, nors jo darbas yra tik išaiškinti ją.

Kitas Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, pastebėjo, kad nors dažnai skundžiamasi, kad partijų yra per daug, dabartinė rinkimų tvarka ne konsoliduoja politines jėgas, bet palaiko politinę dekonsolidaciją. „Tai, kas šiandien yra vadinama rinkimais, yra paprasčiausias parinkimas. Parinkimas tų, kurie galėtų tęsti politiką, kuri patvirtinta Seime ir su juo bendradarbiaujančiose institucijose“, – tikino R.Ozolas.

„Mūsų valstybė giliai serga ir demokratijai iškilo rimtas pavojus, – nuogąstavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė Birutė Valionytė. – Rinkimai – ir piliečių valios išreiškimo būdas. Šiuo atveju procesas stabdomas. Keistai atrodo, kad vedančios televizijos turi lyderių vietas – atrinkti penkis. Nors paprastai lyderiai per rinkimus išrenkami, o ne prieš rinkimus paskiriami“

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius piktinosi, kad niekas Lietuvoje nekalba apie „juoduosius pinigus“. Jo duomenimis, buvęs kagebistas Čepas, kuris rinko pinigus Artūro Paulausko rinkiminei kampanijai, buvo nušautas ne Kauno mafijos, kaip bandoma įtikinti, bet tų, kurie jam davė šią užduotį Maskvoje. O V.Uspackichas nesėdi kalėjime todėl, kad jo įmonės apmokėjo V.Adamkaus rinkimines skolas.

A.Matulevičius piktinosi,kad niekas nekalba apie tai, jog Rolandas Paksas rinkiminei kompanijai gavo pinigus iš vienos Ukrainos dujų kompanijos.

Pasak A.Matulevičiaus A.Valinskas yra Kubilius ir „Maximos“ projektas, nes būtent gerai apmokami „Maximos“ advokatai tvarkė A.Valinsko rinkiminius dokumentus. Visiems žinomi “Rubikono” ir A.Zuoko ryšiai, tačiau A.Zuokas vis vien yra valdžioje.

A.Matulevičius atskleidė, kad VSD turi daug informacijos apie V.Uspackicho ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, kurios finansavo jo politinę kompaniją, tačiau nieko nedaro. Net Vikilyks (Wikeleaks) skandalo metu buvo nutekinta informacija apie tai.

A.Matulevičius siūlė paduoti į teismą „Lietuvos ryto“ televizijoje rengiamas rinkimines E.Jakilaičio laidas, kurios formuoja visuomeninę nuomonę , o ne ją informuoja. Kadangi 30 % „Lietuvos ryto“ televizijos akcijų po „Snoro“ bankroto valdo valstybė, laidų, į kurias atrenkamos partijos, joje negali būti. Piliečiai renka valdžią, o ne valdžia parenka piliečiams ką rinkti.

Vytautas Radžvilas prisipažino labai abejojęs ar dalyvauti konferencijoje, nes akivaizdu, kad nėra demokratijos, tačiau bandoma pavaizduoti, kad tai ne problema, o tik suinteresuotų politikų skundai.

Jis pareiškė, kad demokratija Lietuvoje buvo tik trumpu Sąjūdžio laikotarpiu, kada valdžia buvo kontroliuojama visuomenės. Vėliau komunistų partijos vietą valdžioje užėmė finansinės grupuotės. Jis siūlė antisisteminėms jėgoms nežadėti pakeisti sistemą, nes tai jo manymu, nerealu, bet pažadėti, kad jos sudarys sąlygas pakeisti sistemą, kai gaus valdžią, ir ruoštis rinkimams, kaip parengiamajam etapui permainoms. Juk vieną kartą prieš dvidešimt metų Sąjūdžio laikais tai įvyko.

V.Radžvilas paminėjo, kad buvo galimybė pakartoti Sąjūdį po Garliavos įvykių ir eiti į rinkimus vieningu frontu, bet jis netikėjo, kad tai dabar įmanoma Lietuvoje, nes Sąjūdžio laikais toks judėjimas, nors tai skamba paradoksaliai, buvo remiamas „iš viršaus“ Michailo Gorbačiovo. Dabartinės sistemos „viršūnės“ nenori permainų.

Tačiau jis mano, kad nors žmonės tiek apgauti, kad bet kokie bandymai keisti politinę sistemą atrodo, kaip nauja apgavystė, kovojant dėl valdžios, reikia siūlyti radikalią rinkimų reformą, leidžiančią piliečiams kontroliuoti valdžią. Atkurti demokratiją yra nebe partijų, bet visos tautos reikalas.

Kai išvažiavo pusė milijono lietuvių, A.Kubilius pasakė, kad jie išsikovojo tokią teisę. „Labiau ciniškai pasakyti, kad žmonės Lietuvoje nereikalingi, negalima“, – pabrėžė jis.

Žiūrėkite transliacijos vaizdo įrašą (lrs.lt):

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *