Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa) (10)

Medininkų pilis. Organizatorių nuotr.

Medininkų pilis. Organizatorių nuotr.

Šiemet, minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama  Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordą, metines, rugsėjo 29 d. startuoja naujas LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“.

Renginys unikalus tuo, kad jame visi dalyviai: amatininkai entuziastai, kariniai istoriniai klubai pristatys vieno šimtmečio, t. y. XIV amžiaus LDK ir tuometinių jos kaimynų bei priešų amatus, buitį, karybą bei papročius. Ši epocha nėra populiari pasaulinėje istorinėje rekonstrukcijoje, o mūsų Tautai ir Valstybei be galo svarbi – tai Lietuvos galybės aukso amžius. Vytenis, Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Vytautas – mūsų Didieji Kunigaikščiai savo kovingumu, išmintimi ir galinga dvasia žinomi visai Europai, tūkstančių kilometrų spinduliu vedę mūsų narsius vyrus į pergalingus žygius, eiklių žirgų kanopomis drebinę garsiausių ir galingiausių karalysčių žemes.

Gaila, kad mūsų valstybė šiemet tinkamai taip ir nepaminėjo Mėlynųjų vandenų, pasaulinės reikšmės pergalės prieš svetimšalių ordas, kad ir akademinė visuomenė šiam mūsų didingos istorijos šimtmečiui nerodo tinkamo dėmesio.

Juk iš tiesų, apie šį mūsų valstybės aukso amžių žinoma labai nedaug. Sausi istoriniai faktai, priešiškai nusiteikusių kryžiuočių metraščių šmeižto kampanijos, mūsų kultūros buities ir tikėjimo žeminimas lenkų istorijografijoje, akiplėšiškas LDK istorijos savinimasis baltarusių ir rusų postarybinių istorikų.

Pagrindinė renginio idėja užpildyti tą spragą, kruopščiai atrenkant festivalio dalyvius (ypatingas dėmesys  skirtas istorinės rekonstrukcijos klubų XIV a. aprangos ir šarvuotės istoriniam pagrįstumui), kaip įmanoma rimčiau pristatyti tuometinių LDK gyventojų ir jų priešų buitį, gyvenseną, amatus, karybą, papročius, tikėjimus, muziką.

Neatsitiktinai pasirinkta ir festivalio vieta – Medininkų pilis, kuri po trejų metų restauracijos ir rekonstrukcijos (I-aisis etapas), mūsų Tautiečiams ir šalies svečiams atveria vartus jau rugsėjo 27 dieną.  Tai viena didžiausių, geriausiai išlikusių ir seniausių Lietuvos pilių, nepelnytai pamiršta tvirtovė, stovinti Baltarusijos pasienyje.  Juk didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, neišskiriant ir Vilniaus miesto bei rajono, net nežino, kad visai čia pat yra puikiai išlikusi, o dabar jau atgaivinta XIV a. pilis. Tad pagrindinis mūsų tikslas – gyvosios istorijos būdu pristatyti Lietuvos žmonėms ir šalies svečiams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio laikotarpio kultūrinį paveldą, materialųjį ir dvasinį gyvenimą ką tik atgaivintoje Medininkų pilyje.

Festivalio tema pasirinkus siaurą istorijos tarpsnį, dalyviai susirinks iš buvusių LDK žemių. Be rimčiausių Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubų dalyvaus ir broliai iš Latvijos, o taipogi gyvajai istorijai neabejingi mūsų LDK bendrapiliečiai: baltarusiai ir ukrainiečiai. Vėl kaip ir prieš septynis šimtus metų visi drauge stosim petys į petį ginti savo Tėvynę nuo atėjūnų bandančių primesti mums savo tiesas.

Jau pirmas žingsnis pilin nukels į  praeitį – vartuose budės sargyba – Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Garbės sargybos kuopos kariai dėvintys XIV amžiaus šarvuotę.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Atidaryme Šventąją Ugnį užkurs Romuvos Krivis, aukštai iškėlę purpurines Vyties vėliavas, prikelsim Tvirtovę,  gražindami senąją lietuvišką dvasią.

Festivalyje numatoma daug veiksmo – gyvai pristatomų amatų, žaidimų, rungčių ir pasilinksminimų, šaudymas iš lanko, aksties svaidymas, parodomosios raitų karių programos,  senovinės muzikos, dainų ir šokių mokymų, na ir aišku, kovų tarp LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino.

Pilies erdvė suskirstyta  į amatininkų miestelį, karių stovyklą ir žirgų aptvarą. Visą dieną amatininkai pristatinės XIV amžiaus amatus, čia pat dirbs, dalinsis patirtimi su žiūrovais, prekiaus. Be puodžių, peilininko, kalvės, juostų audimo ir siūlų verpimo, žalvario liejimo bei apdirbimo ir kitų XIV a. amatų demonstravimo,  renginio metu aludaris virs alų ir kvies į Sambares – tikro alaus ragautuves „Juk savas alus visad arčiau sielos!“. Kiaurą dieną galima bus šaudyti iš lanko, savo taiklumą išbandyti mėtant akstį, sudalyvauti medžiotojų penkiakovėje, susirungti komandinėse beginklių rungtynėse, dalyvauti verdant midų ir netgi jo paragauti.

Bus prekiaujama gardžiais Kulinarinio paveldo patiekalais,o troškulį numalšinsit skrandžiui mielu tikru Lietuvos provincijos bravoro alumi.

Karių stovykloje visą dieną bus eksponuojama XIV amžiaus  LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino šarvuotė ir ginkluotė, kurią pasimatavę, savo kailiu išbandysit.

Žirgų aptvare galėsit pajodinėti archajiškų Europos vesilių žirgais (Jūsų lauks žemaitukas, islandas ir mustangas).

Renginio kulminacijoje – didžioji vakaro kova, kur išvysite tikrovišką mūšio tarp LDK kariuomenės ir Teutonų Ordino inscenizaciją.

LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis

“MEDININKŲ(KARALIŠKŲJŲ) PILIS XIV AMŽIUJE”

“…ir sumanė mūs Valdovas mūro pilį pastatyti…”

2012 m. rugsėjo 29 d.

13:00 Renginio atidarymas “Grąžinkim Tvirtovei Lietuvos Garsą!”.

 Ugnies apeiga(“KŪLGRINDA”).

13:00-19:00 XIII-XV a. LDK amatų pristatymas pilies miestelyje (“Dvaro meistrai”ir laisvieji amatininkai).

13:00-19:00 XIII-XIV a. LDK ir Jos kaimynų bei priešų ginkluotės  pristatymas karių stovyklose.

13:30  “Giesmės Valdovui Gediminui” (“KŪLGRINDA”).

14:00 XIV a. LDK Leičiai: šarvuotės ir ginkluotės pristatymas (SBKB’Vilkatlakai” ir laisvieji samdiniai iš LDK žemių).

14:15 XIV a. Vak. Europos riterijos šarvuotės ir ginkluotės pristatymas (“Excalibur”,”Hospitalieriai”,”KIK” ir pavieniai kryžiaus žygio šauktiniai).

14:30 “…ir pasklido po kraštą smulkiais būriais, ir žudė, degino ir plėšė…”: Komandinės karių kovos. Pilies bokšto šturmas.

15:00 Medžiotojų penkiakovė: “Kas sieja medžioklį ir grobį?”(“Kovarnis”, Tauras).

16:00 “Visi bajorai į Rygą joja, mūsų broliuką drauge vilioja”(“Vaiguva”).

17:00 “…ir sukvietė Valdovas narsuolius rungtynėms ir atėmė ginklus – gyvastį jų apsaugot…”: Komandinės beginklių rungtynės.

18:00 “Žvingia žirgas stainioj” (“UGNIAVIJAS”).

18:30 Raitųjų karių rungtynės “LDK raiteliai: nuo Vilnelės iki Juodosios jūros”.

19:00 “Garbino jie Ragutį, alaus, midaus ir linksmybių dievą.”: Sambarės. Geriausio alaus rinkimai – Savas alus arčiau širdies!

20:30 “Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščonių nelaimei, karžygiškai gynėsi…” : Didžioji vakaro kova. LDK ir Teutonų Ordino kariuomenių mūšis.

21:00 Festivalio uždarymas: “…ir linksmi jie greitai parjojo pas karalių, ir pergalę šventė, ir atnašavo Dievams tauro kraują ir paaukojo vieną belaisvį, įmesdami jį į ugnį!”

Lankytojų lauks ir nauja muziejaus ekspozicija pilies donžone(bokšte):

1 salė (rūsys)„Lietuvos mūro pilys“,kur pristatoma : Vilniaus pilių kompleksas, Kauno pilis , Krėvos pilis , Medininkų pilis ,Trakų pusiasalio ir salos pilys.  Archeologiniai radiniai: plytos, statybinių medžiagų  liekanos ir kt. Salės centre: akmeniniai sviediniai, patrankos.

2 salė (I aukštas) „Lietuvos karyba“  XIV – XVIII a.

3 salė (II aukštas) „Lietuvos sidabras“  X – XX a.

4 salė (III aukštas) Prezidento A. M . Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekcija.

Įėjimo į pilį bilietų (ir festivalio metu) kainos: 6 lt ir 3 lt (lengvatiniai).

Renginio tinklalapis socialiniame tinkle „Facebook“

Alkas.lt yra oficialus festivalio informacinis rėmėjas

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. leitis:

    LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis
    Gal galėtumėte šitą pavadinimo dalį išversti į skaitytojų – lietuvių kalbą?
    Gal malonėtumėte paaiškinti, kuo LDK kariuomenė Mėlynųjų vandenų mūšyje skiriasi nuo Lietuvos Kariuomenės Mėlynųjų vandenų mūšyje?

    • Tautiečiai:

      LDK-jungtinės Lietuvių bei slavų tautos pajėgos. LDK kariuomenę sudarė pajėgos iš visos LDK žemės. Lietuvos tuomet kaip valstybės nebuvo. Buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

    • leitis:

      Toks Tamsta mums ir Tautietis 🙂 Kaip sako rusai: Tambovo vilkas, tas tikrai Tamstos tautietis! Įsiskaitykit į savo (ne)sąmonės srautą ir pabandykit pats suvokti, ką norėjote pasakyti.
      Lietuvos valstybė buvo tada ir dabar yra. Lietuvos kariuomenė buvo tada ir tebėra dabar. Lietuviai kuria Lietuvos valstybes ir Lietuvos kariuomenes. Visais laikais. Jokių slavų valstybės nei tuo metu Lietuvoje nebuvo, nei bus kada nors. Tuo labiau – “slavų” kariuomenės joje. Jei Tamsta eisi su Lietuvos kariuomene – būsi Lietuvos kareivis, jei ne – būsi Lietuvos priešas.

  2. Genta:

    Jei ŽEMAIČIAI būtų išsikovoję savarankiškumą, tai ne tiek savintųsi LIETUVOS istoriją, kaip kiti kaimynai dabar, gal visai nusavintų 😀

  3. Algis Dievų siūstas:

    O žemaičiai ir nesisavina, Lietuvos istorijos, be jų mūsų kaip valstybės iš vis jau nebebūtų… 🙂

  4. puiku:

    jei galėčiau, atvažiuočiau ir aš. O ginčininkai visi savaip teisūs. Buvo Lietuvos, arba lietuvių kariuomenė, tačiau joje buvo ir rusėnų. Kai kuriais atvejais, turbūt nemažiau kaip pusė. Pvz., Strėvos ar Žalgirio mūšiuose.

  5. Amelija:

    Radvilų palikuonis: ignoruodami lenkiškąją istoriją lietuviai skriaudžia save
    Ignoruodami lenkiškąją savo istoriją ir lenkų kalbą, lietuviai skriaudžia save ir lieka atkirsti nuo geriausių savo kultūrinių pasiekimų, įsitikinęs Maciejus Radziwillas (Motiejus Radvila), verslininkas ir garsiosios LDK Radvilų giminės palikuonis. Jis stebėjosi, kad konfliktas tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl kalbos įgavo tokį mastą. „Juk ne 20-ieji…“, – sakė M. Radziwillas Palangoje vykusioje aštuntojoje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“.
    „Galime nesutikti su tam tikrais dalykais, tačiau turime pripažinti, kad Lenkija ir Lietuva turi bendrą istoriją. Gaila, kad neturime tokio termino kaip Didžioji Britanija, kuris apimtų Lietuvos ir Lenkijos teritoriją ir parodytų abiejų tautų bendrystę, kaip anksčiau buvo Abiejų Tautų Respublika“, – svarstė didikų palikuonis.
    Jis apgailestavo, kad Lietuvoje nenorima suprasti, kad jei vietos lenkai nekalba lietuviškai, jie vis tiek lieka Lietuvos piliečiais. „Juk jie neatsikraustė iš Varšuvos ar kur kitur, jie šimtmečiais gyveno čia. Mano protėviai taip pat nekalbėjo lietuviškai. Kalba negali užgožti kitų dalykų“, – mano M. Radziwillas. Anot jo, lietuviai daug praranda, išbraukdami keleto šimtmečių neva lenkišką istoriją.
    „Jei imsite didžiuotis savo istorija, kalbos problemos tarp abiejų valstybių išnyks savaime“, – pridūrė M. Radziwillas.
    Anot jo, abiejų valstybių verslininkai turėtų spausti politikus dėl dvišalių santykių gerinimo.
    Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas, kuris yra ir M. Radziwillo bičiulis, teigia, kad Adolfo Šapokos ir tautininkų pastangomis ilgą laiką buvo kuriama antilenkiška Lietuvos istorija, kurios pagrindinis motyvas – Rusija išgelbėjo lietuvybę nuo lenkų kultūros ir kalbos dominavimo. Rugpjūčio mėnesį pristatytoje naujoje knygoje „Lietuvos istorija“ siekama šios idėjos atsisakyti. Joje trumpai pristatoma Lietuvos istorija – ši knyga bus verčiama į užsienio kalbas ir prieinama užsieniečiams.

  6. Irmantas:

    Amelijai – niekas ir nesiruošia neigti, kad daugelį šimtmečių lietuvių ir lenkų istorija buvo bendra, kad tais laikais buvo ir šlovingų, netgi labai … ir gėdingų bei pragaištingų lietuvių tautai įvykių. Lietuviai nevykdo jokios antilenkiškos politikos ir nekuria jokios antilenkiškos istorijos. Tai lenkai kadaise buvo labai antilietuviškai nusiteikę ir vykdė atvirai antilietuvišką politiką … ir ko gero nesuklysiu pasakydamas, kad kai kas tokią politiką vykdo ir dabar … tik iš čia ir yra nepasitikėjimas lenkais. Lietuviams nereikalinga bendrystė su Lenkija, kur Lietuvoje kalbama tik lenkiškai ir galioja tik lenkiška tvarka. Lietuviai jau seniai pasirinko savo kelią ir jeigu lenkai to nesupranta ar nesugeba/nenori to pasirinkimo gerbti – tai jau pačių lenkų problema. Didikų Radvilų palikuonis svarstė ir apgailestavo, kad Lietuvoje nenorima suprasti, kad jei vietos lenkai nekalba lietuviškai, jie vis tiek lieka Lietuvos piliečiais … „Juk jie neatsikraustė iš Varšuvos ar kur kitur, jie šimtmečiais gyveno čia. Mano protėviai taip pat nekalbėjo lietuviškai. Kalba negali užgožti kitų dalykų”. Ar tikrai? Tai kodėl lenkai Lietuvoje taip priešinasi lietuvių kalbai ir asmenvardžių bei vietovardžių rašybai lietuviškais raštmenimis? 🙂 Ar ne paprasčiau tiems lenkams pagaliau išmokti valstybinę lietuvių kalbą? KOdėl iš lenkų pusės būtent to nenorima suprasti – kad jeigu gyveni Lietuvoje ir esi LT pilietis – privalai mokėti lietuvių valstybinę kalbą. Tai pilietinė pareiga 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: