Ž.Makauskienė. Latvijos pamokos Lietuvai (3)

Živilė Makauskienė

Živilė Makauskienė

Lenkija negaili komplimentų Rygai dėl ypatingos, kaip teigiama, Latvijoje gyvenančių lenkų globos. Pabrėžiama, kad Latvijoje gyvenantys tautiečiai yra lojalūs piliečiai, labai gerai integruoti į šalies gyvenimą.

Viešėdamas šiais metais Rygoje, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski) sakė, kad Latvijos lenkų reikalai šioje šalyje yra sprendžiami pavyzdingai, o taip yra ne visur ir ne visada. Kaip pabrėžė lenkų žiniasklaida, ši pastaba buvo skirta Lietuvai.

Taip pat š. m. gegužę Rygoje lankydamasi Lenkijos Seimo pirmininkė Eva Kopač (Ewa Kopacz) dėkojo už ypatingai gerus Latvijos valstybės ir ten gyvenančių lenkų santykius. Pasak jos, net ir ekonominės krizės laikais lenkų mokyklos Latvijoje laikosi gerai. Ir šįkart neapsieita be užuominos apie Lietuvą. Kai lenkų žurnalistai klausė apie Latvijos lenkų padėtį taip pat Lietuvos lenkų kontekste, Latvijos Seimo pirmininkė Solvina Aboltina pareiškė, kad jos šalis labai susirūpinusi tuo, kaip klostosi lietuvių ir lenkų santykiai. Pasak jos, Lenkija ir Lietuva prie bendro stalo suras sprendimą, ir tuo bus patenkinta ne tik Latvija, bet ir visos regiono šalys. Kalbėdama apie Latvijos lenkus, Aboltina pažymėjo, kad tiek jos šalies vyriausybė, tiek parlamentas laikosi nuomonės, kad mokymas turi vykti gimtąja lenkų kalba. Pastaba teisinga, esmė tik ta, kad Latvijoje gimtosios kalbos lenkų mokiniai mokosi žymiai mažiau negu Lietuvoje.

Geriau, kai mažiau lenkų kalbos?

Lietuva daugiausia kritikuojama dėl švietimo reformos, kuri tautinių mažumų mokyklose numato pilietinį ugdymą, Lietuvos istoriją ir geografiją mokyti valstybine kalba. Vilnius aiškina, kad tuo siekiama tautinių mažumų jaunimą sėkmingiau integruoti į Lietuvos visuomenę, pagerinti kalbos žinias, įgyjant daugiau konkurencinio potencialo stojant į aukštąsias mokyklas ir įsitvirtinant darbo rinkoje. Varšuva ir Lietuvos lenkų veikėjai šiuos pakeitimus vadina priverstine asimiliacija ir siekiu sužlugdyti tautinių mažumų mokyklos idėją.

Kai 2004 metais Latvijoje įgyvendinta švietimo reforma, pagal kurią tautinių mažumų mokyklose 60 proc. dalykų dėstoma latvių kalba ir tik 40 proc. tautinės mažumos kalba, sulaukta aršaus vietinės rusakalbių Latvijos piliečių (ir nepiliečių) bendruomenės pasipriešinimo. Lenkų bendruomenė dėl tokių pakeitimų į gatves neišėjo ir tokias permainas vertina teigiamai. Latvijos lenkų jaunimo sąjungos pirmininkė Viktorija Kalinina „Aušrai“ sako, kad pagal tokią programą dirbančių mokyklų absolventai gerai išmoksta tiek valstybinę, tiek gimtąją kalbą ir laisvai gali rinktis aukštąjį mokslą Lenkijoje ar Latvijoje. Taip pat Latvijos lenkų sąjungos pirmininkas Ryšardas Stankevičius nemano, kad daugiau valstybinės kalbos tautinių mažumų mokyklose yra diskriminacija ar siekis nutautinti lenkus. Dėl Latvijos švietimo reformos pastabų neturėjo ir neturi Lenkija.

„Pagirtina yra tai, kad švietimo reforma Latvijoje buvo vykdoma tokiu būdu, jog nesugriovė ankstesnio modelio“, – aiškina Lenkijos užsienio reikalų ministerija, paprašyta įvertinti Latvijos lenkų švietimą (pabrėžiama, kad Latvijos reforma buvo plačiai konsultuojama su lenkiškomis organizacijomis bei tėvais).

Vis dėlto Latvijos lenkų sąjungos pirmininkas Ryšardas Stankevič nelabai patenkintas lenkų švietimo raida. „Pastaruoju metu problema yra ne mokyklų, bet mokinių trūkumas, kylantis dėl demografijos procesų ir darbo emigracijos. Būtent nepakankamas mokinių skaičius yra pagrindinė bėda lenkiškų Jekabpilio ir Kraslavos mokyklų“, – aiškina organizacijos vadovas.

Latvijoje, kur gyvena apie 53 tūkstančius lenkų, yra penkios lenkiškos mokyklos: Daugpilyje, Rygoje, Rezeknėje, Kraslavoje ir Jekabpilyje. Šias mokyklas lanko apie 1200–1300 mokinių. Palyginimui: Lietuvoje, kur gyvena keturis kartus daugiau lenkų negu Latvijoje, lenkiškų mokyklų yra dvylika kartų daugiau, taip pat jose mokosi dešimt kartų daugiau mokinių negu kaimyninėje šalyje.

Latvijos lenkų sąjungos pirmininkas Ryšardas Stankevič sako, kad Latvijoje kartkartėmis kyla diskusijos dėl perėjimo tautinių mažumų mokyklose prie latvių kalbos: „Metų pradžioje pasigirdo siūlymas pereiti prie ugdymo latvių kalba vaikų darželiuose ir keturiose pradinėse klasėse, bet, laimei, šis projektas nebuvo įgyvendintas. Mes neprileisime, kad lenkų mažumos mokyklos pereitų prie latvių kalbos.“

Latvijos lenkai – gerai integravęsi ir lojalūs savo valstybei

Lenkijos užsienio reikalų ministerija, paklausta, ar Latvijoje gyvenantys lenkai turi neišspręstų klausimų, tokių nenurodė. „Latvijoje vyrauja palankumas dėl tautinių mažumų naudojimosi joms priklausančiomis individualiomis ir grupinėmis teisėmis. Ten gyvenanti lenkų mažuma yra gerai integravusis tiek į visuomenės daugumą, tiek su kitomis tautinėmis mažumomis. Neturime informacijos apie įtampą ar incidentus kultūriniu ar tautiniu pagrindu“, – rašoma Lenkijos URM atsakyme „Aušros“ redakcijai.

Lietuva suteikė pilietybę visiems iki nepriklausomybės atkūrimo dienos šalyje gyvenusiems žmonėms, o Latvija pasirinko skirtingą kelią. Iš 53 tūkstančių Latvijos lenkų apie 15–20 procentų neturi Latvijos pilietybės. Tačiau Lenkija šio fakto nesureikšmina, kaip ir to, kad lenkų kalba neturi regioninės kalbos statuso. Kai Latvijos rusų organizacijų iniciatyva buvo organizuojamas referendumas dėl rusų kaip pagalbinės kalbos įteisinimo Latvijoje, lenkų mažumos organizacijos šios iniciatyvos neparėmė. „Latvijos lenkų sąjunga oficialiai referendume parėmė latvių kalbą kaip vienintelę Latvijoje, bet pateikėme pasiūlymą suteikti lenkų kalbai Latgalijoje regioninės kalbos statusą“, – sako Ryšardas Stankevič, aiškindamas, kad tuo būdu norima pabrėžti, jog Latvijos lenkai nėra rusakalbiai latviai.

Kol kas šis lenkų organizacijos pasiūlymas nesulaukė pritarimo. Kaip matyti, Varšuvai tai nėra problema.

Živilė MAKAUSKIENĖ, „Aušra“, 17/2012

Kategorijos: Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *