T.Bakučionis. „Oranžinė“ afera ar eilinis mūsų mulkinimas? (3)

Vilniuje jau beveik tapo tradicija, kad vos ne kiekvieną miesto valdžios inovaciją lydi arba anekdotas, arba skandalas. Deja ir šįsyk, neįvyko tai, ką dar nuo birželio žadėjo Vilniaus valdžia, kad nuo rugpjūčio 15–os dienos vilniečiai viešajame transporte naudos tik elektroninius bilietus (vilniečio korteles). Sakau deja, nes neketinu piktdžiugiškai trinti rankų, kadangi iš tiesų galvoju, jog elektroninis miesto transporto bilietas yra pažangu ir gerai. Bėda ta, kad miesto vadai nenori suprasti vienos labai elementarios tiesos. Miesto viešojo transporto patrauklumas nuo bilieto formos (elektroninis ar popierinis) beveik visiškai nepriklauso. Jo patrauklumą miestiečiams labiausiai įtakoja kainos ir kokybės santykis, o kokybę įtakoja ne tik transporto priemonių (troleibusų ar autobusų) patikimumas ir komforto lygis, bet ir maršrutų pasiekiamumas, patogumas ir lankstumas, jų tarpusavio suderinamumas, personalo paslaugumas. Regis – tiek elementaru, kad suprastų ir VGTU pirmakursis, o ką jau kalbėti apie išmintingus mūsų miesto vadus. Nepaisant jų išminties, manau, kad išreklamuotoji elektroninių bilietų sistema yra dar vienas pseudoprojektas, lygiai toks pat, kaip 140 mln. litų kainavusi šviesoforų sistema, jau nekalbant apie dviračių nuomos „sistemą“ ar savivaldybės dangoraižio puošmena ( ir ne daugiau) tapusius elektrinius motorolerius (taip pat šiek tiek oranžinius) ar tą pačią milijardinę tramvajaus viziją.

Esminis vilnietiškų elektroninių bilietų sistemos trūkumas yra tas, kad viešasis transportas netampa patrauklesniu. Realiai miestiečiams jis tampa ženkliai brangesnis, nors ir už persėdimą į kitą maršrutą, kaip skelbiama, nebereikės atskirai mokėti. Taip nutiks todėl, kad laiko trukme apriboto bilieto sistema yra neracionali ir nepatogi keleiviui, kuris neišvengiamai praras dalį pinigų. Pateiksiu paprastą pavyzdį. Tarkim, 2-ojo maršruto troleibusas iš Saulėtekio į Stotį važiuoja apie 40-45 minutes. Suprantama, pusvalandinio bilieto keleiviui nepakaks, reikės pirkti valandinį. Tad klausimas, ką reikės keleiviui daryti su likusiomis biliete nepanaudotomis 15 minučių? Į šį klausimą e-bilieto interneto svetainėje atsakymų neradau. Lieka visiškai neišspręstas trumpų atstumų klausimas, jei keleivis pageidauja važiuoti tik 2-3 stoteles. Tokią teisę jis turi ir jam privalo būti sudarytos sąlygos tą teisę realizuoti už prieinamą ir protingą kainą.

Akivaizdu, kad miesto valdžiai dėl prarastų vilniečių pinigų ir pabrangusių bilietų galvos neskauda. Jei taip, tai yra paprasčiausias keleivių apgaudinėjimas ir šiuo klausimu normalioje valstybėje užsiimtų mažų mažiausiai kokia nors vartotojų teisių gynimo tarnyba arba teisėsaugos institucija. Todėl manęs dabar jau niekas neįtikins, kad Artūras Zuokas su jo administracine kompanija dar gali „pasitaisyti“ ir neužsiiminėti panašiais aferistiniais projektais.

Manau, kad pats principas, kuomet vienkartinio bilieto kainą apsprendžia tik galiojimas laike yra ydingas, nelogiškas ir nepalankus keleiviui. Daugelyje Europos miestų, iš kurių dar turėtume daug ko pasimokyti, jau seniai, kai dar  niekas net nesapnavo jokių elektroninių bilietų, miestai buvo dalinami į tarifų zonas, t.y. kai bilieto kaina priklauso nuo važiuojamo atstumo.  Toks principas jau seniai galėjo būti įgyvendintas ir Vilniuje, nes tam nereikia jokių ypatingų informacinių technologijų, pakaktų miesto viešojo transporto schemą suraikyti bent į tris tarifines zonas.  Tai yra aišku ir patogu keleiviui, ką ir už kiek jis moka, nereikia ypatingų investicijų, taigi palanku (turėtų būti) ir miesto valdžiai, paranku ir vežėjams, nes aiškiau pasiskirsto keleivių srautai, dėl ko paprasčiau planuoti maršrutus.

Galima spėlioti ir numatyti, kokių motyvų vedini sostinės vadai imasi panašių avantiūristinių projektų, juolab nuo visuomenės, t.y. mokesčių mokėtojų nuslepiant keik toks projektas iš tiesų atsiėjo. Apmaudžiausia tai, kad tokiais sprendimais A.Zuoko administracija sugeba „suknisti“ net pačias geriausias idėjas. Beje prie tos pačios temos galima paminėti ir dviračių takų klausimą. Kiek piarinio rašalo miesto valdžia išlaistė liaupsindama vadinamąją „Eurovelo“ trasą Žirmūnuose, tačiau visi kiti dviračių „takai“ mieste yra tokios apverktinos ir pavojingos būklės, kad jais dviračiu geriau apskritai nevažiuoti (išskyrus nebent Gedimino prospektą).

Viena iš galimų elektroninio fiasko priežasčių – kompetentingų specialistų stoka savivaldybėje ir jos valdomose įmonėse. Specialistų ir tarnautojų kompetencijos stoka – ne tik Vilniaus savivaldybės, bet ir visos valstybės problemą. Ir kaip tos problemos nebus, jei kompetencija įvairiose viešosios valdžios ir administravimo struktūrose išmainoma į lojalumą ir ištikimybę kokiai nors partijai, ar kokiam vienam partiniam-politiniam vadukui arba į dar „šiltesnius“ „šeimyninės rangos“ santykius.

Liūdina ir kitkas, kad miesto bendruomenė į šią eilinę sostinės valdžios aferą niekaip nesureagavo, išskyrus keliolikos kaukėtų „zuikių“ pasistaipymą prie Savivaldybės pastato. O juk miesto bendruomenės turėtų tiesiog išeiti į gatves. Nejaugi praradome paskutinius pilietinės savigarbos likučius, kad tiek leidžiame įvairaus plauko politiniams aferistams „drožti“ mūsų pinigines ir už mūsų pinigus dar mus mulkinti.

Autorius yra Antakalniečių bendruomenės tarybos narys

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
kolumbas-baneris
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *