Šalies vandens telkiniuose pagausės ungurių (0)

efoto.lt nuotr.

efoto.lt nuotr.

Šį mėnesį į šalies vandens telkinius išleista 440 tūkstančių upinių ungurių jauniklių. Tai padės gerokai pagausinti šių vertingų žuvų išteklius.

Unguriai – viena vertingiausių žuvų ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vandenyse. Pastaraisiais metais jie labai sparčiai nyksta. Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos duomenimis, ungurių ištekliai jau atsidūrė už biologiniu požiūriu saugios ribos. Todėl 2007 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas nustatė priemones šių žuvų ištekliams atkurti. Jis įpareigojo ES šalis parengti nacionalinius ungurių išteklių atkūrimo planus ir nedelsiant imtis priemonių, kad mažiausiai 40 proc. migruojančių ungurių pasiektų jūrą. 2009 m. pabaigoje Europos Komisija patvirtino ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą. Viena iš jame numatytų priemonių – ungurių įveisimas.

Tokiu tikslu prieš pusantros savaitės Vilniaus rajone šių žuvų jaunikliai buvo išleisti pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai, pasak jo direktoriaus Rolando Masilevičiaus, kartu su Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojais praturtino Balsio, Gulbino, Karvio, Žalesos, Kazimieriškių ir Riešės ežerus 8 tūkstančiais ungurių jauniklių. Jie į Vilniaus rajoną buvo atgabenti iš Danijos. Viename iš Danijos žuvininkystės ūkių išauginti ungurių jaunikliai atkeliavo ir į Rokiškio rajono vandens telkinius. Sartų, Čedaso, Jūžinto, Salinio, Skaistės ir Vazajo ežeruose išleista daugiau kaip 28 tūkst. šių žuvų.
Labai svarbi sąlyga siekiant gausesnių ungurių išteklių – kad jų migracijos kelyje nebūtų hidroelektrinių, kurių turbinos pražudo labai daug migruojančių žuvų. Suaugę unguriai išplaukia į Baltiją, o jų nerštas vyksta tolimojoje Sargaso jūroje.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, ministerija jau prieš ketverius metus ėmėsi pirmųjų prevencijos priemonių ungurių ištekliams apsaugoti. 40 proc. buvo sumažintas upelių, kuriuose leidžiama žvejoti migruojančius ungurius, skaičius, taip pat uždrausta ungurių žvejyba ungurinėmis gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose. Prieš dvejus metus 15 dienų buvo sutrumpintas laikotarpis, kai leidžiama žvejoti migruojančius ungurius pavasarį, o rudenį migruojančių ungurių žvejyba apskritai uždrausta. Siekiant, kad nebūtų gaudomi neverslinio dydžio unguriai, neleidžiama žvejoti ūdomis masalui naudojant sliekus. Taip pat žvejams mėgėjams per parą leidžiama sugauti mažiau šių žuvų– nebe penkias, o tik tris. Geresnei visų migruojančių žuvų apsaugai užtikrinti aplinkos ministras uždraudė verslinę žvejybą trijuose žvejybos baruose, esančiuose arčiausiai Klaipėdos sąsiaurio Kuršių mariose.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: