Kokia gamtinės įvairovės miške vertė žmogui? (0)

 efoto.lt, Reidos nuotr.

efoto.lt, Reidos nuotr.

Gamtinė įvairovė vertinga ne tik mokslininkams, bet ir visai žmonijai. Vertės nustatymas keblus, nes kartais šiandien niekam nereikalinga rūšis rytoj gali tapti ypač svarbia. Pavyzdžiui, trumpaspyglis kukmedis, augantis Šiaurės Amerikos vakaruose, nebuvo vertinamas nei miškininkų, nei visuomenės, tačiau viskas pasikeitė, kai chemikai iš medžio žievės išskyrė junginius, pavadintus taksanais, dabar naudojamus gimdos ir krūties vėžiui gydyti. Kiek dar šiandien neįvertintų rūšių taps svarbios žmogui ateityje – atsakyti negali niekas. Kiekvienos rūšies dabar žinoma vertė skirstoma į 5 grupes: dvasinę, intelektualiąją, ekonominę, ekologinę ir strateginę.

Dvasinė ar rekreacinė vertė. Gamtoje žmogus pailsi, atsipalaiduoja. Mūsų visuomenėje tai vienas iš svarbiausių lankymosi miškuose motyvų. 2007 m. Miškų instituto atliktos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad dažniau nei pailsėti į mišką žmonės ateina tik grybauti. Tačiau žinant, kad grybavimas, kaip ir žvejyba, daugeliui tėra ne darbas, o malonus laisvalaikio praleidimo būdas, galima teigti, kad miškas lietuviui – visų pirma poilsio vieta.

Intelektualioji vertė. Nuo pat civilizacijos atsiradimo iki šių dienų atskiros rūšys ar visos ekosistemos mokslininkams ir filosofams yra idėjų ir įkvėpimo šaltinis. Stebėdami paukščius žmonės kūrė skraidykles, tirdami šikšnosparnius tobulino lokatorius ir t.t.

Ekonominė vertė. Ekonominė vertė tiesiogiai pamatuojama pinigais, kuriuos galima gauti panaudojus rūšį. Puikus to pavyzdys ­– medžiai, grybai, uogos. Netiesiogiai tokios pajamos gaunamos už medžioklės ir žvejybos leidimus, licencijas.

Ekologinė reikšmė. Vis daugiau duomenų patvirtina tai, kad kuo didesnė įvairovė ekosistemoje, tuo ji atsparesnė. Atsparumas čia suprantamas kaip gebėjimas persitvarkyti keičiantis aplinkos sąlygoms ar patiriant netiesioginį žmogaus poveikį, tokį kaip tarša. Žymūs amerikiečių ekologai Paulas ir Ana Erlichai siūlo palyginimą. Jūs skrendate lėktuvu ir pro langą stebite lėktuvo sparną. Staiga pamatote, kad atsipalaidavusi išlekia viena kniedė. Lėktuvo korpuse yra tūkstančiai kniedžių ir iškritus keletui jų tikriausiai nieko blogo neatsitiks, tačiau iškritus didesniam kiekiui kniedžių įvyks katastrofa. Kiek kniedžių turi iškristi, kad jūs pakiltumėte iš savo vietos ir praneštumėte apie tai pilotui? Įsivaizduokime, kad kniedės – tai rūšys, kurios atlieka labai mažą ir nepastebimą vaidmenį ekosistemoje. Vienos rūšies praradimas tikriausiai neturės didesnių pasekmių ekosistemai, žinoma, jei tai ne dominuojanti rūšis. Dešimčių eiliniam žmogui nepastebimų rūšių praradimas jau gali lemti ekosistemos atsparumo sumažėjimą ar net visišką jos degradavimą.

Strateginė reikšmė. Gamtoje dirbantys žmonės kai kurias rūšis naudoja tam, kad aprašytų ir sugrupuotų tai, ką mato. Ir miškininkai, ir gamtininkai naudoja terminus tipinė rūšis ar indikatorinė rūšis. Nebūtina žinoti visų miško paklotės rūšių tam, kad nustatytum miško tipą. Užtenka žinoti apie penkiasdešimt augalų ir galima nustatyti beveik visus Lietuvoje paplitusius miško tipus. Gamtosaugoje teritorijos vertė nustatoma papildomai naudojant skėtines rūšis ar specializuotas rūšis. Dažnai skėtinės rūšys yra lengvai apibūdinamos ir visada šios rūšys pasižymi tuo, kad jų gyvenamoje aplinkoje yra kitų vertingų organizmų. Aptikus skėtinę rūšį iškart žinai, kad aplinkoje gali būti keletas kitų svarbių, tačiau sunkiai apibūdinamų rūšių. Pakanka sukurti sąlygas išlikti skėtinei rūšiai – taip bus išsaugotos ir kitos rūšys.

Specializuotos rūšys – tai tokios rūšys, kurios turi ypatingų poreikių gyvenamajai aplinkai. Kertinių miško buveinių projekto metu tokiomis rūšimis buvo laikomos tik tos, kurių išlikimui būtinas ilgai ūkinės veiklos nematęs medynas. Kai kurios specializuotos rūšys gali būti ir skėtinės, be to šie terminai dar galutinai nenusistovėję, todėl kartais gali būti naudojami kaip sinonimai.

Pasaulio gamtos fondo simbolis – didžioji panda yra garsiausia skėtinė rūšis pasaulyje. Šiuo metu laisvėje gyvena tik pusantro tūstančio šių gyvūnų. Jų išlikimas tiesiogiai priklauso nuo bambuko miškų išlikimo. Išsaugojus pandas – tingiausius ir lepiausius bambuko giraičių gyventojus – bus išsaugotos ir kitos rūšys (paukščiai, beždžionės, augalai), kurių išlikimui svarbūs bambuko miškai.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *