Atėjo rugsėjis – paskutinis etapas prieš Seimo rinkimus, etapas, kuris gali nulemti, kokia kryptimi pasuks mūsų valstybė artimiausius keturis metus. Vertinant ankstesnių politinių kampanijų patirtį, drąsiai galima teigti, kad žiniasklaida šį laikotarpį tampa kone svarbiausiu veikiančiuoju asmeniu, net svarbesniu už politikus, o ką jau kalbėti apie Nacionalinį transliuotoją LRT, kuris Seimo rinkimų išvakarėse atsinaujino įvaizdžio detales ir oficialiai pasikrikštijo „Lietuvos Respublikos transliuotojas“ (LRT).
LRT tinklapyje skelbiami Nacionalinio transliuotojo programiniai dokumentai, tarp kurių įvardijama LRT misija: „Teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje.“ Toliau LRT tinklapyje be kita ko skelbiama, kad „Įgyvendindama savo misiją LRT: renka ir skelbia informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, stiprina Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, stiprina visuomenės moralę ir pilietiškumą, vadovaujasi objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę; laidose atspindi įvairias pažiūras ir įsitikinimus, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės“. Be šių gražių teiginių LRT tinklapyje taip pat skelbiama, kad „Siekdama strateginių tikslų ir misijos įgyvendinimo, Lietuvos radijas ir televizija savo veikloje vadovaujasi tokiais veiklos principais ir vertybėmis: žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvė, nepriklausomybė, objektyvumas, nešališkumas, teisingumas, tikslumas, sąžiningumas, pagarba visuomenės interesams, jos vertybėms, moralės normoms, pagarba žmogaus orumui, asmens teisėms, privačiam gyvenimui, informacijos išsamumas, asmeninė atsakomybė, savireguliacija, tolerancija, nuomonių įvairovė.“
Kaip žinia, LRT veiklą be kitų įstatymų reglamentuoja dar 1996 metais priimtas specialusis įstatymas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Nevarginsiu daugiau skaitytojų ilgomis dokumentų citatomis, trumpai tik pasakysiu, kad minėtame įstatyme (3 straipsnyje) deklaruojamos iš esmės tos pačios vertybės (demokratija, nuomonių įvairovė, etc.), kaip ir cituotuose LRT programiniuose dokumentuose. Pacituosiu tik vieną LRT Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą „Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir išsamios.“
Gražūs teiginiai, prasmingos įstatymų nuostatos, deja, realybė yra visiškai priešinga. Apie realybę byloja neseniai rinkimų kampanijos dalyviams LRT išsiųstas dokumentas – „Komercinis pasiūlymas“, kuris skelbia, kad „Nuo Š.m. rugsėjo 3 dienos iki rugsėjo 12 dienos LRT TV eteryje diskusijų laidos, skirtos 2012 metų Seimo rinkimams. Tai – diskusijų laidos, kuriose politinių partijų atstovai, nepriklausomi kandidatai galės, diskutuodami visuomenei aktualiomis temomis ir klausimais galės išdėstyti savo programas, rinkimines nuostatas. Laidos transliuojamos tiesiogiai darbo dienomis nuo 21:15 iki 22:00. Numatoma transliuoti 6 laidas. Maksimalus diskusijos dalyvių skaičius laidoje – 3. Kviečiame Jus dalyvauti šiose laidose ir tokiu būdu prisistatyti savo rinkėjams. Vieno asmens dalyvavimo diskusijų laidoje kaina 21780.0 Lt (PVM įskaitytas).“
Taigi, nuomonių įvairovė, demokratija ir panašūs taurūs dalykai, jeigu šiomis vertybėmis norite pasinaudoti, Nacionalinio transliuotojo eteryje turi labai konkrečią kainą. Nekomentuojant pačios kainos pagrįstumo, visų pirma šiurpina tai, kad viešoji informacija, kaip vienas svarbiausių demokratinės visuomenės instrumentų, tampa komercinių santykių objektu, o Nacionalinis transliuotojas tampa tokiu pat komerciniu subjektu, kaip ir bet kuris kitas transliuotojas. Tačiau blogiausia net ne tai. Spėju, kad būtent tokią kainą LRT nusistatė, įvertindama, kokias biudžeto dotacijas gavo Seimo partijos. Įvertinant tai, kad seiminių partijų finansavimo liūto dalį sudaro valstybės, t.y. visų mūsų pinigai, komerciniame pasiūlyme nurodytą sumą seiminės partijos Nacionaliniam transliuotojui sumokės būtent iš valstybės dotacijų. Taigi, nacionalinio transliuotojo eteryje rinkėjai už jų pačių pinigus ir toliau bus mulkinami, bandant jiems įteigti, kad vienintelis jų pasirinkimas yra Seime reziduojančios partijos. Iš esmės tokią pačią rinkėjų mulkinimo kampaniją jau pradėjo Lietuvos ryto TV su Edmundo Jakilaičio vedama laida „Lyderių forumas“. Sprendžiant iš „pirmojo blyno“, ši laida galės taikyti į nusišnekėjimo rekordus, kai darbiečių lyderis ir įtariamasis baudžiamojoje byloje Viktor Uspaskich išdidžiai paporino, kad „nafig vyrui 65 metų pensijinis amžius, kai jis tokiame amžiuje dar gali vaikus daryti“. Tai štai tokie valstybės lyderiai protina rinkėjus už pačių rinkėjų pinigus.
Natūralu, kad tokiomis sąlygomis minėtu LRT pasiūlymu realiai galės pasinaudoti tik Seimo partijos, nes būtent joms (jų pačių) yra skirtas dosnus biudžetinis finansavimas. Kitiems rinkimų kampanijos subjektams praktiškai yra užkirsti keliai gauti finansavimą, išskyrus mistines fizinių asmenų aukas, ar tokius mat mistinius nario mokesčius, kurie beje, sudaro tik menką procentą ir Seimo partijų biudžeto. Spręskit patys, ar tokia situacija atitinka cituotą LRT Įstatymo 4 str. nuostatą, skelbiančią, jog Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines pažiūras? Tikiuosi, skaitytojai nebeturi iliuzijų, kad tarp Seimo partijų dar galima rasti didelę politinių pažiūrų įvairovę, nes seiminių partijų kovą dėl išlikimo valdžioje ir prie lovio vargu bau galima vadinti politinėmis pažiūromis apskritai.
Tokią situaciją įvardyčiau jau ne kaip politinės mafijos užsakymą, bet kaip politinio elito politinį ir teisinį banditizmą, palaimintą Seimo, Prezidentės ir Konstitucinio teismo. Priminsiu, kad tam sąlygas sudarė metų pradžioje priimtos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisos, pagal kurias finansavimą normaliai veiklai gali gauti tik seiminės partijos (konservatoriai, LSDP, Darbo, dvi liberalų partijos, Pakso „tvarkiečiai“, Lenkų rinkimų akcija ir valstiečiai). Tokia sistema buvo pateikta, kaip absoliutus gėris kovojant su politine korupcija, tačiau tuo pačiu metu buvo užgniaužiamos bet kokios kitokios nuomonės ir kiti balsai, kalbėję, kad tokia sistema veda į dar didesnį politinės santvarkos išsigimimą ir tos pačios politinės korupcijos įteisinimą, kas sukelia dar didesnį piliečių nepasitikėjimą savo valstybe. Jau senokai tenka stebėti, kai LRT praktiškai įgyvendina informacijos dozavimą ir kitokių nuomonių cenzūravimą apie jas paprasčiausiai nutylint.
Vienintelis logiškas paaiškinimas tokiam įstatymų leidėjo žingsniui yra tai, kad dabartinis politinis elitas suvokia seniai išnaudojęs visus įmanomus jam rinkėjų suteiktus pasitikėjimo kreditus, dėl ko jaučia ir potencialų pavojų iš „nesisteminių“ partijų, todėl dabartinė politinė-teisinė sistema ėmėsi visų įmanomų priemonių tiek kvazi-įstatyminių, tiek ir juodųjų technologijų, kad rinkėjams maksimaliai apriboti pasirinkimo galimybę.
Šiurpiausia, kad šiam sąmokslui prieš demokratiją uoliausiai tarnauja Nacionalinis transliuotojas ir Konstitucinis teismas, nors nieko keisto, šie subjektai juk yra dabartinės politinės sistemos dalis. Nieko nuostabaus, juk LRT iš esmės vadovauja arba naujoji nomenklatūra arba senosios partinės nomenklatūros atžalos.
Šalia cituotų įstatyminių normų vertėtų pacituoti ir Konstitucijos 44 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri skelbia, kad Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.
Tad galite jau patys, be mūsų konstitucinės teisės Guru pagalbos nuspręsti, ar Lietuvoje dar realiai veikia Konstitucija?
Autorius yra Socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininko pavaduotojas
Pagal įstatymus viskas gražu, bet tik įstatymų formuluotėse, o praktiškai, t.y. jas įgyvendinant visas Tautos teises yra uzurpavusios partijos per jų sudaromas valdžios institucijas. Žodžiu viskas yra, kaip sovietiniais laikais, buvo.
Konstitucijoje parašyta viskas gražiausiai, pačiomis demokratiškiausiomis formuluotėmis nusakyta, o praktiniame valdyme funkcionavo gryniausias totalinis režimas.
Čia reikia pridurti, kad partijos, kaip ir sovietmečiu buvo, jokių rinkimų nesibijo – visi rinkimų rezultatai yra Seimo partijų grupės, kaip ir sovietmečiu, rankose. Klausimus kurioms Seimo partijoms valdyti, kurioms būti opozicijoje, yra visos galimybės susitarti tarpusavyje.
Demokratija – tai visų pirma procedūrų skaidrumas ir visų piliečių bei jų susivienijimų lygios galimybės dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktais.
Lietuvoje to niekada nebuvo ir nėra dabar.
Kaip savo laiku atvirai pasakė Stalinas: “Nesvarbu, kas balsuoja – svarbu, kas balsus skaičiuoja”…
Dabar tokie grubūs balsų skaičiavimo kląstojimai kaip 1990-1998 m. gana reti (bent jau mažai ką pagauna, nors “balsų pirkimo” skandalai vyksta per kiekvienus rinkimus), tačiau esmė yra kitose “detalėse” – tai visų pirma “turto cenzas” (partijų rinkiminiai užstatai) ir klaikiai besiskiriančios rinkiminės kampanijos finansavimo galimybės.
Vieni rinkimams išleidžia dešimtis milijonų, o kiti – vos keletą tūkstančių gali sukrapštyti iš savo menkų algų ir pensijų.
O specifinis Lietuvos turtuolių sluoksnis buvo kuriamas labai kryptingai ir nuosekliai – pradedant dar 1987 m., kada Kompartijos Politbiuro leidimu tik komjaunimo kooperatyvams buvo leista įvežti ir prekiauti kompjuterine technika, išvežti spalvotuosius metalus ir pan. Kolūkiuose buvo sukurti vadinamieji “valstiečių ūkiai”, kur “ūkininkais” realiai galėjo tapti tik vietinė kolchozų ir sochozų bei kompartijos nomenklatūra, kuriai buvo veltui dalinama technika ir kt., ir – svarbiausia – geriausi žemės sklypai.
Sekantis žingsnis – 1988-92 m. sukurta tokia turto “perskirstymo” sistema – “čekinė prichvatizacija”, kad visi turtai butų sukaupti tik tam tikrų pažiūrų žmonių grupės rankose – būtent tų, kurie ir sovietmečiu “vadovavo”, tai yra faktiškai valdė valstybines įmones, gamyklas, kolchozus, sovchozus…
Būtent todėl nebuvo atlikta normali turto restitucija, grąžinant turtą buvusiems savininkams ar jų palikuonims, o buvo sukurta “nekilnojamo turto kilnojimo tvarka” ir “išpirkimas ne rinkos kaina”.
Taip tą turtą “bekilnojant” ir “išperkant” visą patį brangiausią turtą vėl “susikilnojo” tas pats buvusios sovietinės nomenklatūros sluoksnis (ir tie, kas prie to sluoksnio prisiglaudė).
O visa tai yra padarinys “dainuojančios”, o ne tikros revoliucijos, kurios metu nebuvo sunaikinti bent jau aktyviausi sovietiniai kolaborantai, o jų turtas nebuvo konfiskuotas – kaip būtų įvykę tikros revoliucijos metu.
Todėl šis “naujųjų turtuolių” sluoksnis ir tebevaldo Lietuvą jau virš 20 metų.
Jie tik retkarčiais tarpusavyje pasistumdo dėl “kėdžių” ir “pyrago dalybų”.
Butu dar puse velnio jeigu butu tik tiek.
Praeitos savaites spaudoj buvo pavyzdinis ivykis amerikenu rinkimu kampanijoj. Isstojo visiems gerai zinomas Clintas Eastwoodas su viesu agitaciniu pareiskimu Romnio naudai. Ir drebe nuvalkiota ir tusciavidure fraze: “Sita slias yra musu nuosavybe! O politikai yra musu pasamdyti valstybes tarnautojai!” Uraaa…reke minia:D:D Kokiu budu jie sitaip visus apdumijo kaip bites per medaus emima? Jie ka, nezino, kad salis senai nebe ju? Kiekviena peda zemes, kiekviena gyva dusia yra ikeista, uzstatyta, yra paskaiciuota kiek naudos ji duos, ir kiek reikia jai duoti kad ji pajegtu ta nauda nesti. Bet kas kas turi skaitmenine verte, jau parduota. Netgi jeigu kazkas ir turi nuosavybe, bet kada gali ateiti valstybe ir ja atimti, ir nera jokios galimybes jai pasipriesinti. Politikai seniai nebera tautos darbuotojai – jie yra banku(korporaciju) rysiu su visuomene darbuotojai. O tautazmogiai yra viso labo resursas – gamybos ir vartojimo. Tas pats ir Lietuvoje. Gyvena sodyboj seni zmones. Turi koki tai dar uzsilikusi soda kurio niekas neperka. Ir lopa zemes. Ateina suo, ir sako: “nuo siandien jus mokesit siuksliu mokesti, nuo rytoj – kaminu, poryt – turto, rinksites tarp pensijos ir invalidumo ir taip kas metai”…Ar ta salis, ta zeme ant kurios jie gyvena, kurioj gime, kurioj dirbo visa amziu tebera ju? Jiems uztenka kazko nesusimoketi, ir ateis kitas suo, atims ir tai ka jie teisetai turi – lopa zemes, soda, pensija – bet ka ka tik sugalvos. Tai sakot valstybe yra jos gyventoju? Ir jie sprendzia kaip joje tvarkytis? Tai pala, negana to, kad zmogus visa amziu megina kazka isigyti, jis paskui, kai jau nebepajegus uzsidirbt, privalo dar moketi uz tai, kad jis isvis kazka turi? Ir dar kazkas man aiskina, kad cia reikia skaidriu rinkimu, dar kazkokio marazmo? Jus gal nesavam prote? Kiek matem rinkimu? As juos matau nuo Breznevo laiku. Vieni ejo, kiti nejo, kas pasikeite? Nors kas nors nors per lasa, pasikeite? Vienintelis pasikeitimas kuri as pastebejau yra tas, kad dabar galima garsiai keiktis. Tai vadinama zmodzio laisve. Jo, tas tikrai pasikeite. Rek kiek nori. Balsuok kiek nori. Nuo to ne kiek nepriklauso kokie bus priimti istatymai, kas de fakto valdys sali ir t.t.
Sakote rinkimai nulems kuria kryptim pasuks valstybe? Norit – lazinames, kad jinai niekur nepasuks nepriklausomai nuo to kas laimes rinkimus? Rinkimai yra cirkas. Visada buvo. Nesuvokiama protu, kaip zmones to nemato…
Kad su žodžio laisve irgi ne kas tepasikeitė,- tik pabandyk suabejoti oficialia holokausto versija arba pamėgink skaičiuoti Stalino represuotuosius iš naujo ir kaip mat pats būsi represuotas.
Arba pabandyk kokiam šviesiai žydrajam pasakyt tiesiai šviesiai, kad jis pedikas,- tuoj nuo ES žmogteisiečių gausi per nagus už nepakantumą ir nesantaikos kurstymą. Kas atsitinka, jei pabandai paprieštaraut organizuotiems pedofilams, arba, kaip Pociūnas, organizuotiems vėzdistams (VėeSDistams) žmonės su neišjungtomis smegenimis irgi akivaizdžiausiai pamatė. Taip kad nereikia čia apsigaudinėt su ta “žodžio laisve”…
nereik painioti zodzio laisves su tolerancija zodine agresijai. Jeigu pavyzdziui Jus gerbiamasis matote gatveje neigalu zmogu, ir jus pradesite badyti ji pirstais, tai nebus jokia zodzio laisves apraiska. Tas pats yra ir su kaltinimais – jeigu apsauksite kazka vagim, tai nera kazkokios laisves israiska anaiptol. Nesvarbu kokioje kulturoje, ar tai bus kalejimo kiemas, fundamentalistu sekta ar vakarietiska demokratija – issisokes gausi i liuli! Jeigu turi kazkam pretenziju, turi atsizvelgti i toje aplinkoje priimtas etines normas ir nuosekliai, pagrystai ir svariai(!!!) jas pareiksti. Negalima elgtis kaip chamui, ir tiketis kad atsakymas bus civilizuotas. Zodzio laisve tera pilietines-politines-visuomenines pozicijos pasirinkimo laisve, bet jokiu budu ne asmeninis uzgauliojimas arba faktais nepagrysti viesi kaltinimai, atsipekekite! Gryztant prie laisviu…daugeliui nepatinka dabar liberalus poziuris i santykius, bet kazin ar labiau patiktu komunistiskas arba musulmoniskas – labai abejoju. Neseniai keturi prancuzai gavo po 2 metus kalejimo Tailande uz tai kad fotografavosi kaip buciavo budos statula. Dar pries 20 metu laisvai galejai gauti tiek pat Lietuvoje issiderges is sovietiniu stabuku, negi nepamenat? Ar drysit teigti kad dabar tas pats? M?
Užknisai Žemaiti-žyde :-(. Man ir su rožiniais akiniais buvo gerai… Kaip man dabar gyvent ir ką daryt? Tu kaltas!
as cia isvis niekuo detas…:)
o ne turgelis ar ekonomika
labai teisingai. Kazkuris is tu amerikonu demokratijos tevu pasake gerai – “demokratija yra kai du vilkai ir avis balsuoja kuri dabar suesim” 😀