T. Bakučionis. Politinis LRT turgelis arba „demokratijos misija“ už 21 780.0 Lt (PVM įskaitytas) (10)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.Atėjo rugsėjis – paskutinis etapas prieš Seimo rinkimus, etapas, kuris gali nulemti, kokia kryptimi pasuks mūsų valstybė artimiausius keturis metus.  Vertinant ankstesnių politinių kampanijų patirtį, drąsiai galima teigti, kad žiniasklaida šį laikotarpį tampa kone svarbiausiu veikiančiuoju asmeniu, net svarbesniu už politikus, o ką jau kalbėti apie Nacionalinį transliuotoją LRT, kuris Seimo rinkimų išvakarėse atsinaujino įvaizdžio detales ir oficialiai pasikrikštijo „Lietuvos Respublikos transliuotojas“ (LRT).

LRT tinklapyje skelbiami Nacionalinio transliuotojo programiniai dokumentai, tarp kurių įvardijama  LRT misija:Teikti Lietuvos visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje.“ Toliau LRT tinklapyje be kita ko skelbiama, kad „Įgyvendindama savo misiją LRT: renka ir skelbia informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, stiprina Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, stiprina visuomenės moralę ir pilietiškumą, vadovaujasi objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrina žodžio ir kūrybos laisvę; laidose atspindi įvairias pažiūras ir įsitikinimus, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės“. Be šių gražių teiginių LRT tinklapyje taip pat skelbiama, kad „Siekdama strateginių tikslų ir misijos įgyvendinimo, Lietuvos radijas ir televizija savo veikloje vadovaujasi tokiais veiklos principais ir vertybėmis: žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvė, nepriklausomybė, objektyvumas, nešališkumas, teisingumas, tikslumas, sąžiningumas, pagarba visuomenės interesams, jos vertybėms, moralės normoms, pagarba žmogaus orumui, asmens teisėms, privačiam gyvenimui, informacijos išsamumas, asmeninė atsakomybė, savireguliacija, tolerancija, nuomonių įvairovė.“

Kaip žinia, LRT veiklą be kitų įstatymų reglamentuoja dar 1996 metais priimtas specialusis įstatymas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Nevarginsiu daugiau skaitytojų ilgomis dokumentų citatomis, trumpai tik pasakysiu, kad minėtame įstatyme (3 straipsnyje) deklaruojamos iš esmės tos pačios vertybės (demokratija, nuomonių įvairovė, etc.), kaip ir cituotuose LRT programiniuose dokumentuose. Pacituosiu tik vieną LRT Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą „Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir išsamios.

Gražūs teiginiai, prasmingos įstatymų nuostatos, deja, realybė yra visiškai priešinga. Apie realybę byloja neseniai rinkimų kampanijos dalyviams LRT išsiųstas dokumentas – „Komercinis pasiūlymas“, kuris skelbia, kad  „Nuo Š.m. rugsėjo 3 dienos iki rugsėjo 12 dienos LRT TV eteryje diskusijų laidos, skirtos 2012 metų Seimo rinkimams. Tai – diskusijų laidos, kuriose politinių partijų atstovai, nepriklausomi kandidatai galės, diskutuodami visuomenei aktualiomis temomis ir klausimais galės išdėstyti savo programas, rinkimines nuostatas. Laidos transliuojamos tiesiogiai darbo dienomis nuo 21:15 iki 22:00. Numatoma transliuoti 6 laidas. Maksimalus diskusijos dalyvių skaičius laidoje – 3. Kviečiame Jus dalyvauti šiose laidose ir tokiu būdu prisistatyti savo rinkėjams. Vieno asmens dalyvavimo diskusijų laidoje kaina 21780.0 Lt (PVM įskaitytas).“

Taigi, nuomonių įvairovė, demokratija ir panašūs taurūs dalykai, jeigu šiomis vertybėmis norite pasinaudoti, Nacionalinio transliuotojo eteryje turi labai konkrečią kainą. Nekomentuojant pačios kainos pagrįstumo, visų pirma šiurpina tai, kad viešoji informacija, kaip vienas svarbiausių demokratinės visuomenės instrumentų, tampa komercinių santykių objektu, o Nacionalinis transliuotojas tampa tokiu pat komerciniu subjektu, kaip ir bet kuris kitas transliuotojas. Tačiau blogiausia net ne tai. Spėju, kad būtent tokią kainą LRT nusistatė, įvertindama, kokias biudžeto dotacijas gavo Seimo partijos. Įvertinant tai, kad seiminių partijų finansavimo liūto dalį sudaro valstybės, t.y. visų mūsų pinigai, komerciniame pasiūlyme nurodytą sumą seiminės partijos Nacionaliniam transliuotojui sumokės būtent iš valstybės dotacijų. Taigi, nacionalinio transliuotojo eteryje rinkėjai už jų pačių pinigus ir toliau bus mulkinami, bandant jiems įteigti, kad vienintelis jų pasirinkimas yra Seime reziduojančios partijos. Iš esmės tokią pačią rinkėjų mulkinimo kampaniją jau pradėjo Lietuvos ryto TV su Edmundo Jakilaičio vedama laida „Lyderių forumas“. Sprendžiant iš „pirmojo blyno“, ši laida galės taikyti į nusišnekėjimo rekordus, kai darbiečių lyderis ir įtariamasis baudžiamojoje byloje Viktor Uspaskich išdidžiai paporino, kad „nafig vyrui 65 metų pensijinis amžius, kai jis tokiame amžiuje dar gali vaikus daryti“. Tai štai tokie valstybės lyderiai protina rinkėjus už pačių rinkėjų pinigus.

Natūralu, kad tokiomis sąlygomis minėtu LRT pasiūlymu realiai galės pasinaudoti tik Seimo partijos, nes būtent joms (jų pačių) yra skirtas dosnus biudžetinis finansavimas. Kitiems rinkimų kampanijos subjektams praktiškai yra užkirsti keliai gauti finansavimą, išskyrus mistines fizinių asmenų aukas, ar tokius mat mistinius nario mokesčius, kurie beje, sudaro tik menką procentą ir Seimo partijų biudžeto. Spręskit patys, ar tokia situacija atitinka cituotą LRT Įstatymo 4 str. nuostatą, skelbiančią, jog Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines pažiūras? Tikiuosi, skaitytojai nebeturi iliuzijų, kad tarp Seimo partijų dar galima rasti didelę politinių pažiūrų įvairovę, nes seiminių partijų kovą dėl išlikimo valdžioje ir prie lovio vargu bau galima vadinti politinėmis pažiūromis apskritai.

Tokią situaciją įvardyčiau jau ne kaip politinės mafijos užsakymą, bet kaip politinio elito politinį ir teisinį banditizmą, palaimintą Seimo, Prezidentės ir Konstitucinio teismo. Priminsiu, kad tam sąlygas sudarė metų pradžioje priimtos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisos, pagal kurias finansavimą normaliai veiklai gali gauti tik seiminės partijos (konservatoriai, LSDP, Darbo, dvi liberalų partijos, Pakso „tvarkiečiai“, Lenkų rinkimų akcija ir valstiečiai). Tokia sistema buvo pateikta, kaip absoliutus gėris kovojant su politine korupcija, tačiau tuo pačiu metu buvo užgniaužiamos bet kokios kitokios nuomonės ir kiti balsai, kalbėję, kad tokia sistema veda į dar didesnį politinės santvarkos išsigimimą ir tos pačios politinės korupcijos įteisinimą, kas sukelia dar didesnį piliečių nepasitikėjimą savo valstybe. Jau senokai tenka stebėti, kai LRT praktiškai įgyvendina informacijos dozavimą ir kitokių nuomonių cenzūravimą apie  jas paprasčiausiai nutylint.

Vienintelis logiškas paaiškinimas tokiam įstatymų leidėjo žingsniui yra tai, kad dabartinis politinis elitas suvokia seniai išnaudojęs visus įmanomus jam rinkėjų suteiktus pasitikėjimo kreditus, dėl ko jaučia ir potencialų pavojų iš „nesisteminių“ partijų, todėl dabartinė politinė-teisinė sistema ėmėsi visų įmanomų priemonių tiek kvazi-įstatyminių, tiek ir juodųjų technologijų, kad rinkėjams maksimaliai apriboti pasirinkimo galimybę.

Šiurpiausia, kad šiam sąmokslui prieš demokratiją uoliausiai tarnauja Nacionalinis transliuotojas ir Konstitucinis teismas, nors nieko keisto, šie subjektai juk yra dabartinės politinės sistemos dalis. Nieko nuostabaus, juk LRT iš esmės vadovauja arba naujoji nomenklatūra arba senosios partinės nomenklatūros atžalos.

Šalia cituotų įstatyminių normų vertėtų pacituoti ir Konstitucijos 44 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri skelbia, kad Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.

Tad galite jau patys, be mūsų konstitucinės teisės Guru pagalbos nuspręsti, ar Lietuvoje dar realiai veikia Konstitucija?

Autorius yra Socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininko pavaduotojas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *