Mūsų šalyje tokiais išmaniaisiais įrenginiais, kaip planšetė ar išmanusis telefonas, naudojasi beveik kas penktas gyventojas. Per metus besinaudojančių šiais įrenginiais skaičius išaugo 5 proc. Tačiau kol kas pasauliniai šių įrenginių naudojimo rodikliai mus lenkia. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atlikto mobiliųjų įrenginių vartotojų tyrimo rezultatai.

Planšetiniai kompiuteriai pamažu skinasi kelią Lietuvos išmaniųjų įrenginių rinkoje – šį įrenginį teigia naudojantys 4,3 proc. gyventojų. Tyrimo duomenimis, šiemet planšetę daugiausia – 12 proc. – naudojo darbingo amžiaus jaunimo nuo 20 iki 29 metų. Kiek mažiau, t.y. 9 proc., naudojo 15–19 metų amžiaus jaunuoliai. Kitose amžiaus grupėse šio įrenginio naudojimas siekia 2–3 proc.

Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai neatsilieka nuo pasaulinio vidurkio – 2012 planšetiniais įrenginiais naudojasi vidutiniškai 5 proc. gyventojų. Didžiausiais šio įrenginio naudojimo rodikliais pasižymėjo išsivysčiusios Azijos šalys bei Šiaurės Amerika, kur planšetes atitinkamai naudoja 13 proc. ir 12 proc. gyventojų.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius šešis mėnesius išmaniaisiais telefonais naudojosi 17 proc. gyventojų. Nors išmanieji telefonai prieš kurį laiką buvo prabangos prekė, šiuo metu jais naudojasi kas antras studentas ir moksleivis. Šiuos įrenginius taip pat pasirinko beveik kas trečias tarnautojas bei ketvirtadalis vadovaujančias pareigas užimančių asmenų.

Šiuo metu išmaniųjų telefonų naudojimas Lietuvoje kol kas dvigubai mažesnis nei išsivysčiusiose šalyse bei 11 proc. mažesnis nei pasaulinis vidurkis. Didžiausia išmaniųjų telefonų skvarba pasižymėjo išsivysčiusios Azijos, šiaurinės Afrikos regionų ir Skandinavijos šalys. Absoliuti dauguma gyventojų šį įrenginį naudoja Saudo Arabijos Karalystėje, Singapūre, Hong Konge, JAE, Pietų Korėjoje, Norvegijoje bei Švedijoje.

Išmaniuosius telefonus turintys mūsų šalies gyventojai juos daugiausia naudoja skambinimui, trumposioms teksto žinutėms siųsti, muzikai klausyti, naujienoms internete skaityti, socialinių tinklų svetainėms ir elektroniniam paštui pasiekti. Kartu reikia pastebėti, jog nemaža dalis išmaniųjų telefonų naudotojų neišnaudoja visų šio įrenginio funkcijų. Pavyzdžiui, trečdalis besinaudojančių išmaniuoju telefonu teigia, kad nebuvo prisijungę prie interneto per savo mobilųjį įrenginį.

„Analizuodami visus išmaniųjų naudotojus pagal amžių, matome, kad jaunesnių ir vyresnių gyventojų išmaniųjų telefonų naudojimas skiriasi. Jaunesni išnaudoja daugiau išmaniųjų telefonų funkcijų, tarp kurių dominuoja pramoginio pobūdžio. Kuomet vyresnio amžiaus žmonės išmaniuosius telefonus be skambinimo ir trumpųjų žinučių dažniau pasitelkia besinaudodami el. pašto paslaugomis, skaitydami naujienas ar ieškodami informacijos internete. Tuo metu planšetiniai kompiuteriai mūsų šalyje kol kas lieka nišiniu įrenginiu“, – teigia TNS LT projektų vadovė Inga Bitinaitė.