Gamtoje – pavasario giesmės ir besibaigiančios vasaros derlius (0)

efoto.lt, Viktoro V. nuotr.

efoto.lt, Viktoro V. nuotr.

Stebime dviejų metų laikų kalendorinėje sandūroje vykstančius akivaizdžius esminius pokyčius. Gamta pereina į naują savo gyvenimo laikotarpį. Ilgai po nakties, o kartais ir visą dieną ant žolių išsilaikanti drėgmė, dažni lietūs ir niūrios dienos – būdingas šio meto bruožas. Blankstančiose pievose dar kai kur žydi dirvinės buožainės, rudeninės snaudalės, pievinės žilės bei pieviniai katilėliai, dar vienos kitos rūšies augalai. Tačiau tai tik nueinančios vasaros trupiniai.

O štai viržynai dabar šviečia visu savo žiedų grožiu. Miško laukymėse, pušynų retmiškiuose, aukštapelkėse jie iš tolo švyti alyviniais, rožiniais žiedais. Pasitaiko ir tamsiai raudonos spalvos ar priešingai – blankius ar netgi baltus žiedus išskleidę augalai. Tiesa, pastarieji tikrai reti. Šiltomis dienomis čia dūzgia kamanės, įvairių rūšių bitės, zvimbia musių spiečiai, praplazdena vienas kitas drugys. Šalia augančios lanksčiosios šluotsmilgės jau baigė vegetacijos laikotarpį ir išbarstė sėklas. Dabar be gyvybės geltonuoja nuo vandens ir saulės blunkantys liauni stiebai.

Nešienautose pievose itin gausu voratinklių, kuriuos rezga įvairių rūšių vorai. Vieni jų – dar gal prieš dešimtmetį šalyje skelbti ieškotinais įspūdingai puošnūs vapsvavoriai. Šiems šiltamėgiams iš pietų atkeliavusiems gyvūnams mūsų vasara buvo palanki ir jų aptikdavai vos ne kiekviename žingsnyje. Net paskutinį rugpjūčio savaitgalį baigiantis jų gyvenimo laikui, pievoje tarp žolių išskleistuose voratinkliuose grobio laukė dar daug vapsvavorių. Galima spėti, kad naujiesiems mūsų krašto gyventojams ypač tiko net iki tvankumo šilti bei drėgni vasaros orai bei turtingos jų medžiojamais žiogais pievos.

Pelkėse bręsta spanguolių uogos. Šiemet jų yra ir ten, kur sąlygos užaugti ne pačios geriausios. Net pelkinių pušynų properšose. Aukštapelkės pakraštyje pabaidytas keliolikos jaunų tetervinų pulkelis nuteikė optimistiškai. Sezono meteorologinės sąlygos nebuvo pačios geriausios vištinių paukščių prieaugliui išlikti. Šlapia, lietinga. Gera terpė ligoms plisti. O ankstyvuoju jauniklių gyvenimo metu birželio mėnesį – ir gana vėsu, tad net tinkamo maisto sunkiau susirasti. Štai tetervinų giminaičių jerubių gausumo nuosmukis, prasidėjęs pernai, akivaizdus. Šiemet suaugėlių ženkliai mažiau, vados neskaitlingos. Rugpjūčio dvidešimt trečiąją pelkėje aptikome vėlyvą dar tebesilaikančią kartu paprastųjų medšarkių vadą. Šalia skraidė dėl jauniklių nerimaujantys tėvai.

Vasaros pabaiga – rudens pradžia – atsinaujinančių paukščių giesmių metas. Eglyne vėl pragydo juodosios zylės, lipučiai, ties miško laukyme pasigirdo skubi ankstyvosios pečialindos giesmė, vėsoką rytą tyliai nuskambėjo liepsnelės trelė. Tačiau atkakliausi giesmininkai – karveliai keršuliai. Jie dar kovo gale prasidėjusį giesmių maratoną be pertraukos tęsė iki šiol. Saulėtą dieną lyg per tuoktuves kiauksėjo ir ore nardė suopiai. Po vėstančių naktų išaušę vaiskūs rytai prisiminti pavasarį paskatina ne vieną sparnuotį.

Užderėjo didokas lazdynų riešutų derlius. Dar rugpjūčiui neįpusėjus krūmus patikrino voverės. Vėliau riešutus ėmė skainioti bukučiai. Įtvirtinę patogioje vietoje šiek kiek už zylę didesni paukščiai savo tvirtu snapu sugeba praskelti tvirtą lukštą ir pasiekia geidžiamą branduolį. Riešutais minta ir didieji margieji geniai. Šie įspraudžia į medžių kamienuose esančius ar specialiai tam tikslui snapu išskaptuotus plyšius, siaurus tarpušakius ir ten juos išlukštena. Po tokiais medžiais pūpso lukštų ir pamestų riešutų krūvelės. Paskutinės į lazdynus atplasnojo riešutinės. Apie savo pasirodymą paskelbė čaižiais čerškiančiais balsais. Prisikimšusios gūžius, iškaišioja riešutus po slaptavietes ir taip kaupia atsargas žiemai. Lazdynai dėl tinkamų dirvožemių stygiaus auga vos keliose rezervato vietose. Tačiau net būdami riboto gausumo jie išlieka svarbūs vietinei gyvūnijai. Atsiranda ir toliau nuo brandžių krūmų išdygusių jaunų augalų. Matyt, riešutus pasėja jais mintantys gyvūnai.

Nuo ąžuolų žemėn ėmė bumbsėti gilės. Dar tik pradžia, bet į šiuos medžius žvalgybon atplasnojantys didžiausi sparnuočių tarpe gilių mėgėjai kėkštai savotiškai atveria savojo vasaros pabaigos derliaus rinkimo sezoną.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *