Penktadienis, 22 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai

Stanislovas Abromavičius, www.voruta.lt
2012 08 29 08:30
0
0
SHARES
Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai
Vertėjai M. Roduneris ir J. Ohmanas (kairėje)
Vertėjai M. Roduneris ir J. Ohmanas (kairėje)

Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur žuvo – vietinės reikšmės kultūros paminklu.

Šiandien apie partizanų majoro Juozo Lukšos-Kazimiero, Skirmanto gyvenimą ir veiklą byloja knygos, mokslo darbai,o istorikų dėmesys skiriamas šio, tada dar jauno žmogaus, sumanumui, pasiruošimui rezistencinei kovai. Ir tai neslūgsta iki šiol. Tai jo pastangomis buvo išaiškintas saugumo agentas Juozas Markulis-Erelis, kuris MGB priedangoje naikino, demoralizavo, siuntė į saugumo požemius, mirtį, lagerius partizanus ir jų pagalbininkus. Išduotas Juozas Lukša žuvo 1951 metų rugsėjo 5 dieną pakaunėje. Jo kūnas dingo, palaidojimo vieta nežinoma. Kažkada J. Markulis-Erelis savo draugams yra prasitaręs, jog partizano palaikai buvo atiduoti… medicinos studentams, kaip mokomoji priemonė.

Juozas Lukša (literatūrinis slapyvardis Daumantas) kartu su Tėvyne ir Nijole Bražėnaite turėjo ir trečią mylimąją, savo Motiną. Ona Lukšienė vaikams skiepijo meilę Tėvynei, mokė gerumo, užuojautos kitam. Sako, daug vargo mačiusi Motina Lukšų gyvenimą sumaniai tvarkė, turėdama gerą širdį, darbštumą, jaunatvišką energiją ir vyro meilę. Jų sodyba Juodbūdžio kaime, netoli Veiverių (Šilavoto parapija, Marijampolės apskritis), buvo labai graži, augo beržynas, sodas. Visi stengėsi puoselėti ir stiprinti 33 ha ūkį. Jį žadėta palikti vyriausiajam vaikui Vincui. Būdama beraštė, Ona siekė, kad vaikai mokytųsi. Jie lankė Mozūriškių pradžios mokyklą, vėliau – Veiverių progimnaziją. Juozukui tėvų buvo skirta inteligento dalia: jį išsiuntė mokytis į Kauno „Aušros“ gimnaziją, o 1940 metais jaunuolis tapo Vytauto Didžiojo universiteto studentu. Panašiu keliu ėjo ir kiti Lukšų sūnūs.

Vertėja L. V. Sruoginis
Vertėja L. V. Sruoginis

 

Dar jiems studijuojant, sudegė Onos tėviškė, tai vaikai ją atstatė. Juozas buvo tvirtas, geros sveikatos, nuovokus, sąžiningas. Gauti architekto diplomą jam sukliudė 1944 metų vasarą sugrįžę sovietiniai okupantai. Juozas pirmasis pateko į KGB akiratį už aktyvią veiklą pirmosios rusų okupacijos metais. Per stebuklą išvengė žūties.

Saugumas persekiojo ir kitus Lukšų vaikus. Tada Motina palaimino juos kovoti ir prisaikdino nepasiduoti. Sako, troboje suklupdė keturis sūnus, palietė pirštais kiekvieno galvą, sukalbėjo maldą, o apsiverkusi pasakė: „Laiminu jus šventai kovai. Jūsų žingsnius tesaugo Dievas. Prisiekite gyvi priešui nepasiduoti!..” Taip Juozas (1921-1951), Jurgis (1922-1947), Antanas (g. 1923) ir Stasys (1926-1947) tapo partizanais.

Ona Lukšienė savo sodyboje nebijojo priglausti ir kitų partizanų. Čia prieglobstį rasdavo Tauro apygardos vadai J. Stravinskas-Žiedas, Z, Drunga-Mykolas, A. Baltūsis-Žvejys, A. Varkala-Žaliukas ir kt. 1948-1949 metais Juozas slapstėsi pas kaimyną eigulį Juozą Jančorą, Veiveriuose pas Vincą Tūtlį, taip pat pažįstamus Garliavoje, o 1950 metais – Prienuose pas Raulinaičius. Didžiausiu skausmu Motinai buvo sūnų netektys: trys sūnūs žuvo, o Antanas pakliuvo į lagerius. 1952 metais saugumiečiai platino žinią, kad ji galinti grįžti namo, nors tie buvo išdraskyti, jai grėsė tremtis. Paliko Oną Lukšienę ramybėje tik 1955 metais.

Greitai pradėjo grįžti į Lietuvą politiniai kaliniai ir tremtiniai, savieji laukė buvusio mokytojo Antano. Tačiau 1956 metais paleistam iš lagerio vyrui neleido mokytojauti ar studijuoti aukštojoje mokykloje. Motina gyveno savo išdraskytos sodybos viename kambarėlyje, kur kaimynas Pauliukevičius buvo išmūrijęs krosnelę, svainis Vincas Tūtlys davė paršelį. Paėmė tada sūnus sutinkančią Motiną lyg plunksnelę ant rankų, pabučiavo ir atsiprašė: „Dovanok, mama, kad tavo priesaiką sulaužiau ir likau gyvas…“ „Gal taip ir reikėjo, vaikeli…“ – atsakė ji.

Anot istoriko Kęstučio Kasparo, Juozas Lukša buvo vienas iš žymiausių partizanų Lietuvoje vadų. Po jo žūties 1951 metų rugsėjo 5-ąją, nutrūko tiesioginiai partizanų ryšiai su Vakarais. Jo gyvenimo istorija į nežinią nenuėjo ir dėl to, kad būdamas „už geležinės uždangos“ parašė, o 1950 metais Lietuvos katalikų spaudos draugija Čikagoje išleido knygą „Partizanai“ („Partizanai už geležinės uždangos“), kurios keliolika egzempliorių pasiekė ir Lietuvą. Tai faktais paremti pasakojimai apie 1944-1948 metų kraujuojančią Lietuvą, Suvalkijos, o kartu ir visos šalies skausmus. Knyga Lietuvoje išleista 1990 metais „Vagos“ leidykloje, po to išėjo dar keli jos leidimai. Beje, šios knygos lietuviškojo varianto išleisti 5 leidimai net 100000 egzempliorių tiražu, angliškai – trys, o 2005 metais švedų kalba išleista knyga pavadinta „Miško broliai“. Dabar ruošiamasi knygą išvesti į gruzinų kalbą. Susitikime dalyvavęs Gruzijos ambasados vyriausiasis patarėjas Dvali Akaki sakė, kad mūsų tautų istorijos panašios, nes mūsų laisvę mylinčias valstybes vis bandoma okupuoti…

Knygoje Juozas pasakoja gražų sapną, tarsi kartą partizanaudamas nešė Motinai priskintų rožių glėbį, o ta, sutikta pamiškėje, prie jų trobelės, sakė: „Na, Juozuk, ką tu čia išsigalvojai su tom rožėm: mesk jas, o laikyk rankose automatą pasiruošęs, kad iš miško negautum švino…“

Sakoma, kad kai susiskaldžiusi išeivija ėmė kurti sotų gyvenimą, sovietinis saugumas tikėjosi Lietuvos izoliacijos ir savo pergalės; ta Juozo Lukšos knyga, jo atvežtos į Vakarus partizanų dainos skatino išeivius aktyviau dalyvauti „laisvės byloje“. Lukša tapo legenda, Lietuvos patriotizmo simboliu. Žmonės galėjo įsitikinti, kad knygoje Juozas Lukša dokumentiniais faktais liudijo apie okupantų savivalę, žiaurumus, žudymus, ko niekas negalėjo paneigti. Šiandien knyga pasklidusi po pasaulį, ją galima skaityti ne tik lietuvių, bet ir anglų, švedų kalbomis. Į anglų kalbą išvertė buvęs Anglijos vicekonsulas Kaune E. J. Harrison, prie tekstų dirbo Laima Vincė, į švedų kalbą išvertė švedų režisierius ir vertėjas Jonas Ohmanas. Juozo Lukšos brolis Antanas, vienas likęs iš gausios Lukšų šeimos, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų kūrėjas ir vienas iš vadovų, džiaugiasi, kad atsirado žmonių, kurių triūsu ši knyga paplito po pasaulį.

Prieš kurį laiką Kauno karininkų įgulos ramovėje vyko įdomus renginys tema „Juozo Lukšos Daumanto „Partizanai“ – Lietuvos laisvės kovos sklaida pasauliui“. Kartu vyko šios knygos vertimo į vokiečių kalbą sutiktuvės. Vertėjas – šveicaras Markas Roduneris, Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyriaus mokslo darbuotojas Šiaulių universitete. Jis moka vokiečių, retoromanų, prancūzų, lotynų, graikų, lietuvių, gruzinų ir dar kelias kalbas. Tyrinėja mažųjų kalbų istoriją ir raidą, jų santykius ir įtaką kitoms kalboms. Rašo daktaro disertaciją iš baltų kalbų sintaksės. Tarp jo verstų knygų į vokiečių kalbą yra ir Balio Sruogos „Dievų miškas“, Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“ bei „Placebas“, Rolando Rastausko, Remigijaus Treigio foto eseistinis albumas „Berlynalijos“. Markas yra 2009 metų šv. Jeronimo premijos už lietuvių literatūros profesionaliai ir meniškai išverstus tekstus, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje ir tarptautinių literatūrinių ryšių plėtojimą laureatas.

Vertėjai Laima Vincė Sruoginis (beje, nepriklausomos Lietuvos diplomato Aniceto Simučio anūkė), bei Jonas Ohmanas tada papasakoja knygos į kitas kalbas vertimo istorijas. Jonas pranašavo, kad knyga „Partizanai“ po daugelio metų, kai tai įsisąmoninsime, bus viena iš svarbiausių XX amžiuje išleistų knygų. Ji pakeitė ir vertėjo gyvenimą: Jonas įsiliejo į Lietuvos įvykius, net su politinių kalinių organizacijomis ieškojo Juozo Lukšos kūno, rausiasi pasaulio archyvuose, ypač JAV, ieško dokumentų, susijusių su partizanų vado J. Lukšos veikla. Laima Vincė Sruoginis sakė, kad angliškas vertimas pradėtas partizano žmonos Nijolės Bražėnaitės iniciatyva, bendras darbas buvo sunkus, bet malonus.

Tada Markas Roduneris mielai sutiko atsakyti į mūsų  klausimus, o jo mintys aktualijos ir dabar. Beje, vokiškasis knygos variantas populiarus ir Lietuvoje: žmonės šias knygas dovanoja Vokietijoje gyvenantiems draugams, jos nukeliavę į tos šalies bibliotekas.

Ką iki šios knygos vertimo žinojote apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą sovietų okupacijai?

Gimiau ir užaugau Šveicarijoje. Apie tuos įvykius Lietuvoje žinojau nedaug. Kai apsigyvenau Lietuvoje, gavau progos išgirti autentiškų pasakojimų, atsiminimų apie pokarį iš tų įvykių liudininkų, politinių kalinių. Tačiau sunku buvo viską sujungti į visumą. Ir tik verčiant „Partizanus“ susidėstė visa tų įvykių panorama. Man daug padėjo talkinusi germanistė Irena Tumavičiūtė. Mane pakerėjo tai, kad ne tik partizanai vyrai, bet ir moterys buvo kuklūs, nesididžiavo, save nesureikšmino, be patoso iškeldami į pirmą planą Tėvynės likimą. Ta kova atvaizduota kaip būtinybė, net nepagalvojant apie savo likimą: Tėvynė svarbiau už viską.

Ir šveicarai nuo seno yra kovotojai, kurie įnirtingai gynė savo kraštą. Dabar, žinoma, padėtis kita – niekas nesiruošia mūsų okupuoti, tačiau kovos dvasia liko…

Su kokiais sunkumais teko susidurti verčiant „Partizanus“?

„Partizanuose“ yra visokių ginklų pavadinimų, su kuriais teko susipažinti. Be to, verčiant tokį kūrinį reikėjo gerokai pasiknaisiot po tą tikrovę, nes tai vis dėlto dienoraštinis romanas, jis paremtas faktais.

Laimos Vincės Sruoginis vertimas į anglų kalbą su komentarais. Iššifruoti visi partizanų vardai, nes Daumantas painiojo vardus. Matyt, tyčia taip darė – vis dėlto knyga išleista 1950 metais, kai tie jo aprašyti žmonės dar buvo gyvi ir pasipriešinimo armija tebeveikė.

Kaip Jums atrodo, ar knygos vertimas sulauks Vokietijoje ir kitose vokiškai kalbančiose šalyse susidomėjimo? Ar apie Baltijos šalių pasipriešinimą sovietinei okupacijai 1944-1953 metais yra pakankamai literatūros vokiečių kalba?

Jau buvo keli skaitymai Vokietijoje, kartui su Vytautu V. Landsbergiu, kuris atliko partizanines dainas, mums pasisekė sudominti žmonės. Jie ypač susidomėjo pasakojimu apie Prūsijos likimą. Knygos tekstas nuoseklus, gerai skaitomas, todėl nereikėjo klausytojams daug aiškinti. Tiesa, tuose skaitymuose mus klausė, ar lietuviai žiūri tik į praeitį, ar praėję įvykiai mums svarbiausi? Žinoma, teko aiškinti, kad mes tokie, kaip ir vakariečiai, tačiau nežinant savo krašto praeities, istorijos, nebūsi visavertis pasaulio pilietis.

Susiję straipsniai:

  1. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  2. J.Vaiškūnas. Filmas „Partizano žmona“ – gyvas istorijos vėjas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21
Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
  • Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2198; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1935; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1648; komentarų: 32
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1444; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1432; komentarų: 5
  • I. Raščiuvienė. Neužmiršti… peržiūrėta: 1401; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
10
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Migracijos departamentas, siekdamas sumažinti asmenų be pilietybės skaičių Lietuvoje, praėjusiais metais vykdė asmenų be pilietybės surašymo akciją. Ja taip pat...

Skaityti toliau

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

by daiva
2021 01 19
1
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo...

Skaityti toliau

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Į vietą, litofcai! apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Plaukai piestu apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Pajūrietis apie Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • O kas tai? - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
efoto.lt | Ričardo nuotr.

Saugus kelias į mokyklą ir iš jos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai