Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A.Vaicekauskas. Formalusis užsienio lietuvių švietimas

Algirdas Vaicekauskas, http://ausra.pl/
2012 08 28 16:22
4
0
SHARES
A.Vaicekauskas. Formalusis užsienio lietuvių švietimas
Algirdas Vaicekauskas, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas | plbe.org nuotr.
Algirdas Vaicekauskas, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas | plbe.org nuotr.

Kas yra formalusis švietimas? Į šį klausimą iki galo lyg ir neatsakyta. Pagrindiniai jo požymiai: mokykloje mokymas vyksta kiekvieną dieną, o lituanistinė tematika yra integruota, t. y. numatyta mokyklos mokymo planuose. Kiekvienoje šalyje, kur gyvena lietuviai, yra skirtingos sąlygos lietuviškai veiklai, skirtingas pačios lietuvių bendruomenės statusas. Tarkim, kai kuriose šalyse lietuviai turi tautinės mažumos statusą. Skirtingas taip pat yra lituanistinio švietimo teisinis įtvirtinimas. Todėl sąvoka „formalusis lituanistinis švietimas“ yra tam tikra prasme sąlyginė, nes kiekvienoje šalyje skiriasi švietimo sistema, tuo pačiu ir mokyklos. Visų pirma skiriasi mokymo lietuvių kalba apimtis: vienur mokoma lietuvių kalbos, etnokultūros, Lietuvos geografijos (pvz., Rygoje, Vasario 16-osios gimnazijoje), kitur įgyvendinama lituanistinė programa (pvz., Maskvoje), dar kitur visų dalykų mokoma lietuvių kalba (pvz., Baltarusijoje – Pelesoje ir Rimdžiūnuose, Lenkijos lietuviškose mokyklose). Lenkijoje lietuvių kalba mokoma visų kitų dalykų, išskyrus tuos, kurių dėstymą lenkų kalba numato Lenkijos švietimo įstatymas (Lenkijos geografija ir Lenkijos istorija).

Lietuviškos mokyklos už Lietuvos ribų veikia jau daugiau kaip pusę amžiaus. Pavyzdžiui, Vasario 16-osios gimnazija 60-ąjį jubiliejų atšventė prieš dvejus metus, o Punsko Kovo 11-osios licėjus pernai minėjo 55-ąjį gimtadienį.

Šiuo metu už Lietuvos ribų veikia 11 formaliojo švietimo įstaigų: Baltarusijoje – 2, Latvijoje – 1, Lenkijoje – 6, Rusijoje – 1, Vokietijoje – 1. Lietuviai, atsiradę už Lietuvos ribų, suprato, kad tik lietuvių švietimas gali apsaugoti kitas kartas nuo nutautėjimo, todėl dėjo visas pastangas kurti lietuviškas mokyklas. Praėjusio šimtmečio viduryje buvo įkurtos Lenkijoje lietuviškos mokyklos, Vokietijoje Vasario 16-osios gimnazija, kitos Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Šios mokyklos atlieka labai svarbų vaidmenį lietuvių bendruomenių gyvenime. Visų pirma užtikrina kokybišką gimtosios kalbos mokymą, ugdo tautinį tapatumą, etninį susivokimą, taip pat atlieka kultūros židinių funkciją. Aplink mokyklą buriasi bendruomenė, čia vyksta koncertai, susitikimai, įvairūs renginiai, skirti ne tik mokyklos bendruomenei. Mokinių šokių, dainų ansambliai kviečiami į įvairius miestų ar net šalių renginius. Tokiu būdu šios mokyklos tampa Lietuvos kultūros ambasadorėmis. Pvz., šiais metais Seinų lietuvių „Žiburio“ mokinė laimėjo Lenkijos mastu dailės konkurse III vietą, LR Seime jai buvo įteiktas apdovanojimas. Punsko Kovo 11-osios licėjaus mergaitės krepšinio pirmenybėse laimėjo II vietą Palenkės vaivadijoje. Šitaip visos lietuviškos mokyklos už Lietuvos ribų skleidžia žinią apie Lietuvą ir formuoja teigiamą lietuvių ir Lietuvos įvaizdį.

Lietuvių švietimas yra labai svarbus instrumentas palaikyti tautinį tapatumą. Rūpinimasis lietuvių švietimu yra nuolatinis vietos lietuvių bendruomenės ir organizacijų veiklos baras.

Šios mokyklos, kaip jau minėta, veikia pagal savo šalių švietimo sistemas, įgyvendina tų šalių mokymo planus. Sakykim, Lenkijoje lietuviškų mokyklų veiklą apibrėžia Tautinių mažumų įstatymas ir Švietimo įstatymas. Kadangi šios mokyklos veikia valstybių švietimo sistemoje, logiška būtų, jeigu jos tų valstybių būtų visiškai išlaikomos. Manau, tai pasiekti turėtų būti viena iš prioritetinių Lietuvos diplomatų darbo užduočių ir dvišalių Lietuvos bei tų valstybių, kur veikia lietuviškos mokyklos, valstybinių susitikimų derybų tikslų.

Lietuvių švietimo svarbą suprato Seinų krašto lietuviai, kurie jau 90 metų gyvena už Lietuvos ribų tautinės mažumos sąlygomis. Jau tarpukariu būta bandymų kurti lietuviškas mokyklas. Aišku, tai padaryti buvo labai sunku, tad bent stengtasi sudaryti galimybes mokyti lietuvių kalbos. Šiuo metu daugiausia lietuviškų mokyklų veikia Lenkijoje, Seinų krašte.

Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje lietuviai neteko 50 proc. savo mokyklų. Tai vykdytos švietimo reformos, bet ir sąmoningos politikos bei tuometinių santykių su Lietuva pasekmė. Kodėl santykių su Lietuva? Todėl, kad Lenkija buvo laikoma strategine partnere, ypač Lietuvos kelyje į NATO ir ES. Tai buvo svarbi Lietuvai užduotis ir mes ją supratome, susitaikėme su tuo, kad negalime aštrinti dvišalių santykių dėl mūsų mokyklų likimo. Netekome 50 proc. mokyklų, todėl ramia sąžine 2005 m. priėmėm Lietuvos paramą – „Žiburio“ mokyklos pastatymą Seinuose. Šiuo metu veikia tik šešios lietuviškos mokyklos, bet ir jos nuolat susiduria su finansavimo trūkumu. Lenkijos švietimo finansavimo modelis toli gražu nėra palankus lietuvių švietimui.

Lenkijos lietuvių bendruomenė yra pasirinkusi švietimo modelį, kur visi dalykai (išskyrus įstatymu numatytus dalykus) dėstomi lietuvių kalba, o Lenkijos valstybė skatina švietimo modelį, kur lietuvių kalbos mokoma tik kaip dalyko 3 pamokas per savaitę. Tokia nuostata atsispindi ir finansuojant mokyklas. Mokyklos lietuvių mokymo kalba nuolatos susiduria su finansiniais sunkumais (Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla apie 40 proc. išlaikoma iš Lietuvos biudžeto, pernai Lietuvos valstybė prisidėjo prie Punsko valsčiaus mokyklų išlaikymo). Lenkijoje finansuojant mokyklas vadovaujamasi bendrais valstybėje galiojančiais finansavimo standartais ir tik pridedant tautinių mažumų mokyklų priedą, kuris yra vienodas mokykloms, kur mokoma lietuvių kalbos ir lietuvių kalba. Standartiškai vienas iš mokyklų finansavimo šaltinių yra savivaldybės, o 2005 m. įsteigta Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla iš savivaldybės lėšų išvis negauna. Taigi esamas finansavimo modelis nėra palankus lietuvių švietimui, o lietuvių prašymai keisti finansavimo modelį lieka neišgirsti.

Dažnai Lietuvos politikai ir ypač diplomatai būna klaidinami, jiems pristatant mokyklas, kur lietuvių kalbos mokoma kaip dalyko, kaip reprezentacines lietuvių mokyklas. Deja, kaip minėjau, toks mokymo modelis yra naudingas Lenkijos valdžiai, bet ne lietuvių bendruomenei. Mat kaip rodo patirtis, tokio tipo mokyklos neužkerta kelio asimiliacijai ir naudojamos kaip instrumentas naikinti tikrąsias lietuviškas mokyklas.

Lietuvos diplomatai turi įvairių priemonių kelti lietuvių švietimo prestižą etninėse Lietuvos žemėse. Tai palengvintų bendruomenėms darbą, paskatintų tėvus rinktis lietuviškas mokyklas. Bendruomenė laukia iš diplomatinių atstovybių aktyvesnės politinės paramos.

Taigi mokyklų veikla didžiąja dalimi priklauso nuo valstybės politikos tautinių mažumų atžvilgiu. Kartais tautinė mažuma tampa tarpvalstybinių santykių arba užsienio politikos įkaite. Tai tenka patirti šiuo metu mums. Lenkija nevengia naudoti mūsų reikalų spręsdama Lietuvos lenkų klausimą.

Kad būtų išsaugotos Lenkijoje likusios lietuviškos mokyklos, privalu pakeisti jų finansavimo sistemą. Tokį pažadą esame gavę pernai vertinant Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategiją. Buvo kalbama, kad nuo 2013 metų bus įvestas papildomas mokyklų, kur mokoma gimtąja tautinės mažumos kalba, kokybinis finansavimo priedas. Tačiau šiais metais ta tema jau nebekalbama. Panašu, kad tokių planų atsisakoma.

Kita problema, susijusi su švietimu – mokyklų aprūpinimas mokymo priemonėmis, vadovėliais. Tai aktualus klausimas ypač Lenkijoje, kadangi visi mokykloje naudojami vadovėliai privalo būti patvirtinti Lenkijos švietimo ministro, todėl yra ribota galimybė naudotis, pvz., Lietuvoje išleistais vadovėliais. Šiuo metu padėtis yra diskriminacinė. Įsigaliojus naujoms bendrosioms programoms mokiniams, kurie pradėjo pirmieji pagal jas mokytis, per trejų metų mokymo ciklą neišleistas nei vienas vadovėlis lietuvių kalba. O bendraamžiai lenkai lenkiškoje mokykloje turi visą komplektą priemonių.

Lenkijos Respublika priėmusi Tautinių mažumų įstatymą, ratifikavusi Europos kalbų chartiją ir tuo pačiu įsipareigojusi dėti visas pastangas saugant tautinių mažumų kalbas, tuo pačiu ir lietuvių kalbą. Tačiau paskutinis ET raportas parodė, jog saugodama lietuvių kalbą Lenkija vykdo tik 28 proc. įsipareigojimų.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad nors formaliosios mokyklos, kaip minėta, veikia paskirų šalių švietimo sistemoje, neretai kiekvienos šalies mokyklų problemos specifinės. Į pagalbą dažnai ateina Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Nuoširdžiai ačiū ŠMM, jos darbuotojams (ypač kancleriui Dainiui Numgaudžiui) už puikiai besiklostantį bendradarbiavimą, paramą ir problemų suvokimą.

Susiję straipsniai:

  1. Lenkijos lietuviai skelbia pavojų

Comments 4

  1. Paritetas says:
    8 m. ago

    Tai jau seniai laikas finansuoti tik 6 lenkų mokyklas (ir tik 60 nuošimčių) iš to 100 lenkiškų esančių Lietuvoje

    Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    8 m. ago

    Jokių paritetų, nes:
    1. Lenkija valdo lietuvių žemes, ten gyvena lietuviai ir, jei jie nori mokytis lietuviškai, tai okupantai turi už tai sumokėti;
    2. Lietuvoje jokių lenkų ar jų žemių nėra ir niekada nebuvo, todėl nedera ir jų veisti, ir dar už savo pinigus.
    Pavedame šį uždavinį tautininkų aljansui.

    Atsakyti
    • liudas says:
      8 m. ago

      Paskutiniame nLDK valstybės statute[konstitucijoje] buvo pažymėta, kad lenkai Lietuvoje yra svetimšaliai, jie negalėjo užimti tarnautojų pareigų, tįsigyti žemės nuoasvybę, tik ištekėję už lieytuvaičių galėjo sukurti šeimą. vėliau rusiškasis carizmas naikindamas Mažųjų tautų mentalitetą skatino slinizmą, puoselėdamas lietuvoje palėkų populiaciją. Šiandiem Laisvoje Lietuvoje lenkakalbiai lietuviai turėtų didžiuotis ir gerbti Lietuvą teikiama lenkakalbiams privilegija mokyti vaikus Lietuvos valstybės ir mokėsčių mokėtojų saskaita užsienio lenku kalba.tokių privilėgijų neturi karaimų, totorų, žydų ir kitų senesnių tautinių mažumų Lietuvos piliečiai. tad tie, kurie vėl pigiai prekiauja poipulistiniais lozungais prišrinkiminėje kompanijoje dėl lenkiškos abėcėlės taikymoLietuvos valstybėje, tegul paskaičiuoja kiek kainuos lietuviams kiekvienos raidelės įvedimas į tautos kultūros “lobyną”+ idiš, +hebrajų,+ totorių+ vokiečių+armėnų+ ukrainų ir t.t. pasimokome lenkų kalbos ir pamastome ponai masiuliai. Su pagarba Būsimas Rinkėjas.

      Atsakyti
    • liudas says:
      8 m. ago

      Paskutiniame LDK valstybės Statute [konstitucijoje] buvo pažymėta, kad lenkai Lietuvoje yra svetimšaliai, jie negalėjo užimti tarnautojų pareigų, įsigyti žemės nuoasvybę, tik ištekėję už lietuvaičių galėjo sukurti šeimą. Vėliau rusiškasis carizmas naikindamas Mažųjų tautų mentalitetą skatino slavinizmą, puoselėdamas lietuvoje palėkų populiaciją. Šiandiem Laisvoje Lietuvoje lenkakalbiai lietuviai turėtų didžiuotis ir gerbti Lietuvą, teikiama lenkakalbiams privilegiją mokyti vaikus Lietuvos valstybės ir mokėsčių mokėtojų saskaita užsienio lenku kalba.Tokių privilėgijų neturi karaimų, totorių, žydų ir kitų senesnių tautinių mažumų Lietuvos piliečiai.Manyčiau, kad tie, kurie vėl pigiai prekiauja populistiniais lozungais prišrinkiminėje kompanijoje dėl lenkiškos abėcėlės taikymoLietuvos valstybėje, tegul paskaičiuoja kiek kainuos lietuviams kiekvienos raidelės įvedimas į tautos kultūros “lobyną”33 raidės lietuviškos abėlės+ idiš, +hebrajų,+ totorių+ vokiečių+armėnų+ ukrainų ir t.t. Ponai seimūnai, pasimokome lenkų kalbos ir pamąstome, kad ponai masiuliai negalėtų sęėdėti dviejose kėdėse su tamošiais bekepuriais. Su pagarba Būsimas Rinkėjas.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ministrė ketina į Lietuvos įmones pritraukti gabių užsienečių

Ministrė ketina į Lietuvos įmones pritraukti gabių užsienečių

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
Lietuvių palikuoniai iš tolimųjų žemynų vis dažniau nori išlaikyti savo protėvių tapatybę

Lietuvių palikuoniai iš tolimųjų žemynų vis dažniau nori išlaikyti savo protėvių tapatybę

2021 01 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

2021 01 06
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

2021 01 04
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

Nuotolinis mokymas tęsis ir po mokinių atostogų

2020 12 30
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė ateinančių metų biudžetą

2020 12 29
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Ministrė ketina į Lietuvos įmones pritraukti gabių užsienečių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 13
20
Ministrė ketina į Lietuvos įmones pritraukti gabių užsienečių

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi Mantu Katinu, teigia, kad ši...

Skaityti toliau

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

by daiva
2021 01 12
7
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

Lietuviškos žiemos – kartais baltos, bet dažniau pilkos, rūškanos – fone, neramių žinių kontekste vis ryškiau iškyla praeities epizodai, primenantys...

Skaityti toliau

Lietuvių palikuoniai iš tolimųjų žemynų vis dažniau nori išlaikyti savo protėvių tapatybę

by Kristina Aleknaitė
2021 01 07
0
Lietuvių palikuoniai iš tolimųjų žemynų vis dažniau nori išlaikyti savo protėvių tapatybę

Lietuvių palikuoniai iš tolimųjų žemynų vis dažniau nori išlaikyti savo protėvių tapatybę | Lietuvių kalbos ir...

Skaityti toliau

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

by daiva
2021 01 06
0
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

smm.lt nuotr. Paramos studentams teikimas bus administruojamas centralizuotai per Valstybinį studijų fondą (VSF), „vieno langelio“ principu,...

Skaityti toliau

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

by Ditė Česėkaitė
2021 01 04
0
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

„Brexit“ | vrm.lt nuotr. Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantys ir dirbantys lietuviai ir toliau galės naudotis socialinėmis...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • 20:30 dok. f. ,,Žolinčių takais" apie Vilniuje vyks E. Šimkūnaitės atminimui skirta tarptautinė liaudies medicinos konferencija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais
  • Šiauliečiams – raginimas šalinti varveklius ir sniego sankaupas
  • Vairuotojus žiema dažnai užklumpa nepasiruošusius
  • Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
  • Parkų takai barstomi kitaip nei šaligatvių
  • Avarinis lėktuvo atsakiklio kodas 7600: būtini skrydžių vadovo veiksmai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3925; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1803; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1654; komentarų: 37
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1616; komentarų: 9
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1576; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1414; komentarų: 11

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Komunistas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • 20:30 dok. f. ,,Žolinčių takais" apie Vilniuje vyks E. Šimkūnaitės atminimui skirta tarptautinė liaudies medicinos konferencija
  • Pajūrietis apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  • Andrius apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
V.Peftijevas. „Naša niva“ nuotr.

Minsko pergalė Vilniuje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai