Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

T.Dirgėla. Palangos bažnyčia Maironiui užrakino duris

Tomas Dirgėla, www.alkas.lt
2012 08 16 18:24, Papildyta 22.53 val.
37
0
SHARES
Maironis

Maironis

Maironis
Maironis

Kiekvieną vasarą kurorte vykstantis sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ šį kartą vyko ne taip sklandžiai, kaip buvo pratę šio renginio organizatoriai bei dalyviai.

Daugelis festivalio koncertų vyksta sakralioje erdvėje – Palangos centre esančioje bažnyčioje, tačiau praėjusį sekmadienį, kaip pranešė LRT naujienų laida, jos durys buvo užrakintos tiek planuoto renginio dalyviams – Maironio eiles skaityti turėjusiam aktoriui Rimantui Bagdzevičiui ir Valstybiniam Kauno chorui, tiek ir atėjusiems žiūrovams. Kodėl? Nes tautos dainiaus eilės netiko Telšių vyskupui Jonui Borutai – esą jos neatitinka bažnyčios kanonų, o kokių – vyskupas, kaip pranešė LRT televizija, komentuoti atsisakė. O tyla – interpretacijų gimdytoja…

Pirma mintis, bandant pateisinti vyskupo sprendimą – noras priminti, kad balsą mūsų valstybėje turi ne tik sėdintieji seimo salėje – juk valdžia kadaise priklausė ir bažnyčiai, o J.Boruta savo poelgiu tikriausiai norėjo pasakyti, jog ir šiais laikais bažnyčia gali. Gali savo kieme. Tad ėmė ir uždraudė.

Kita į galvą atėjusi mintis – gal J. Borutai atrodo, jog kultūra kėsinasi į bažnyčią ir siekia ją nukonkuruoti? Ateis žmonės ne mišių paklausyti, o eilėraščių posmų – arba į mišias, arba už durų!

O gal teisingas trečiasis variantas – vyskupas garsiai parodė, jog dirba? Nes mūsų šalyje ir policija labiau gerbiama tada, kai sugauna kuo daugiau nusikaltėlių, o ne tada, kai nusikalstamumas, tos pačios policijos dėka, būna ženkliai sumažėjęs. Taip pat ir „literatūros cenzorius“ J. Boruta parodė, jog vyskupo pareigas gavo ne be reikalo.

Kadangi didžioji mūsų šalies gyventojų dalis save vadina praktikuojančiais katalikais (nors retas jų žino, kur artimiausia bažnyčia – bet dabar ne apie tai), tai ir vienas ar kitas dvasininkų pasakymas ar poelgis jiems daro įtaką. Man, kaip būsimam filologui ir apskritai kaip lietuviui labiausiai gaila dėl to, jog po šio draudimo bus tokių, kurie turėtus Maironio poezijos tomelius paslėps lentynų gilumose bei tą patį žūt būt siūlys padaryti ir savo vaikams ar vaikaičiams. Ir, kas juokingiausia – nežinos, kodėl taip elgiasi: vyskupas pasakė, ir taškas. O kuo mūsų poezijos klasiko eilės antikristiškos, paaiškinti negali ir jis pats.

Kas keisčiausia, jog tie patys „draudikai“ neužilgo taip pat garsiai guosis, jog bažnyčiose lankosi vis mažiau žmonių – kodėl, ilgai svarstyti nereikės…

Na, o vyskupas J. Boruta šiuo metu, spėju, varto Maironio eilėraščių tomelį ir ieško pateisinimo savo draudimui. Keista, bet neranda – gal dainius netyčia ir pats buvo dvasininkas?

______________

Alkas.lt pastaba:

Lrytas.lt žiniomis Vyskupo atsiųstame rašte tarp nepageidaujamų kūrinių – dainos „Miškas ūžia”, „Man liūdna”, kurių renginio programoje iš viso nebuvo. Garsiąją giesmę „Lietuva brangi” chorui bažnyčioje buvo leista atlikti tik su sąlyga, jei ji bus papildyta dar dviem Bažnyčią šlovinančiais posmais.

Skelbiame eilėraštį „Miškas ūžia“. „Man liūdna“ eilėraščio/dainos rasti nepavyko. Prašome skaitytojų jį surasti ir atsiųsti redakcijai.

Maironis. Miškas ūžia

Miškas ūžia, verkia, gaudžia;
Vėjas žalią medį laužo;
Nuliūdimas širdį spaudžia,
Lyg kad replėmis ją gniaužo.

Girios tamsios, jūs galingos,
Kur išnykote, plačiausios?
Dienos praeities garsingos,
Kur pradingote, brangiausios?

Miškas verkia didžiagirių:
Baisūs kirviai jas išskynė;
Verkia Lietuva didvyrių:
Jų neprikelia tėvynė.

Kas mums praeitį grąžintų
Ir jos garsą, ir jos galią?
Kas tuos kaulus atgaivintų,
Kur po žemėmis išbalę?

Susiję straipsniai:

  1. Kauno pilyje – paroda, skirta Maironiui atminti
  2. Paroda „Idealo ir mokslo keliu: atgimimo dainiui Maironiui – 150“

Comments 37

  1. nepavejui says:
    8 m. ago

    sektantas…. Kataliku sekta.

    Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    8 m. ago

    Mano a.a. dėdė tokiu atveju sakydavo:
    gryn’ь brod’э.

    Atsakyti
  3. Kasandra says:
    8 m. ago

    Regis, bažnyčios klerkai (nemanau, kad tą raštą rengė pats JE vyskupas J.Boruta, kuris tikrai yra intelektualus žmogus) eilėraštį “Man liūdna” supainiojo su eilėraščiu “Ant Drūkšės ežero”.
    ANT DRŪKŠĖS EŽERO
    Man liūdna buvo ir sunku
    Keliaut gyvenimo taku
    Be draugo dar jaunam:
    Kame pažvelgsi akimi,
    Aplinkui žmonės svetimi;
    Taip liūdna vien vienam.

    Tekėjo mėnuo. Iš kalnų
    Žiedai kvepėjo jazminų,
    Žavėdami jausmus;
    Tarp žalio ežero bangų,
    Toli nuo triukšmo, nuo vargų
    Laivelis supa mus.

    Man ranką padavei jautriai
    Ir jauną širdį atdarei
    Bendros žvaigždės vardu:
    Dabar ar juokias ateitis,
    Ar sopa, verkia mums širdis –
    Jaučiu ašai už du.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 m. ago

      Ar tikrai tai tas pats tekstas? „Man liūdna“ yra tokia J.Naujalio daina pagal Maironio žodžius.

      Atsakyti
      • Kasandra says:
        8 m. ago

        Gal ir ne tas eilėraštis, nes kažkaip nesusiejau su J.Naujaliu – rašiau naktį, grįžusi iš ilgokos kelionės ir labai nustebinta tokių įvykių. Nesu J.Naujalio kūrybos žinovė, bet jei turima galvoje dainą, kurioje priedainis “Man liūdna, man liūdna” įvairiomis tonacijomis kartojamas, tai adekvataus Maironio eilėraščio nežinau. Gal tai dainai koks į rinkinius (ir rinktinius raštus) neįėjęs tekstas paimtas. Neturiu galimybės patikrinti. Vinilinės J.Naujalio plokštelės neturiu kaip paklausyti, o internete tokios dainos nepavyko rasti. Atsiprašau svetainės lankytojus, jei būsiu suklaidinusi, pateikdama eilėraštį “Ant Drūkšės ežero”.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          8 m. ago

          Visvien – tos pačios ten ašaros.

          Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Visada žinojau, kad Maironis buvo silpnas tame žiauriai nukrikščionintame laikmetyje pagonis. Tikri lietuviai (pagonys) pasąmoningai jį gerbia.
    Išsiverkdavo į pagalvę naktimis niekam nematant, kartais tą skausmą ašaringai užrašydavo.
    Iš Maironio muziejaus direktorės Kaune sužinojau įdomų faktą, kad į duris buvo įsistatęs “akutę” – krikščionių fundamentalistų neįsileisdavo.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      8 m. ago

      Tu kvailys

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Norėtum.

        Atsakyti
  5. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Ir taip ašku, kad jam to laikmečio šeimininkių (davatkų) iškrakmolyta sutana netiko.

    Atsakyti
  6. aciu Borutai says:
    8 m. ago

    Tas Boruta arba labai durnas, arba labai protingas… Maironio jau seniai niekas neskaite, o dabar, pamatysit, kiekvienas hipis nesiosis su savimi Maironio tomeli…tuo paciu ir kitus persaitys…

    Atsakyti
    • Dirgėla T. says:
      8 m. ago

      Geras pastebėjimas – gal vyskupas kaip tik nori populiarinti Maironio kūrybą, nes saldžiausias vaisius – uždraustas.

      Viva ironija!

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        8 m. ago

        Tyrannidem est ironia 🙂

        Atsakyti
  7. Religija visuomenės stabdis says:
    8 m. ago

    Dar senojoje Prūsijoje Kriviai stabdė visuomenės pažangą ir siekė, kad jokių naujų vėjų neatsirastų.
    Vėliau radikalūs krikščionys juos įveikė, tačiau toliau tęsia jų darbus: diegti tiesmuką tikėjimą ir valdyti mases.
    Svarbiausia čia pajamos: koncertas – bilietai – pelnas (eina pro šalį, o ne sutanotiems…)

    Atsakyti
    • Dirgėla T. says:
      8 m. ago

      P.S. Koncertas buvo nemokamas.

      Atsakyti
  8. Amelija says:
    8 m. ago

    Ko nelemtiems neopagonims rūpi Palangos bažnyčia, prelatas Maironis ir jo eilės? Jums tik palot, kaip šunims, išsikasusiems kaulą iš piliakalnio. Suraskit nors vieną autorių, aprašiusį tą jūsų vadinamąją pagonybę, nors vieną istorijos šaltinį, kad būta kažkokio sistemiško tikėjimo – tada galėsit triumfuot. O dabar pezat nesąmones, ieškot vadinamųjų šventviečių, bile kokį KGB agentą apskelbiat krivių krivaičiu – kas tokie jūs, pasileidėlių ir fantazuotojų šaika? Ir kam jums Maironis? gal ir jis užsidaręs celėje perkūną garbino?

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 m. ago

      Pagal to sumauto laikmečio sumaitas galimybes – TAIP – ne kiek garbino, kiek gerbė Perkūną.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Gerai įsiskaitykite, koks “ne – o” taip rašytų :

        Ne, nenoriu sapnų,
        Vien tiesos ir darbų;
        Be atilsio noriu kariauti
        Ir tada vien tiktai,
        Kai sušvilpia žaibai,
        Galiu krūtine atsigauti.
        –
        Na, siekiant tame krikšlaikmetyje gerai pagyventi, buvo nevidonas priraitęs ir pusliturginių tekstų.

        Atsakyti
    • Lietuvis says:
      8 m. ago

      Toks pat buvo ir A. Dambrauskas Jakštas. Ir apskritai didelė dalis liettuvių katalikų dvaasininkų.

      Atsakyti
  9. Mintis says:
    8 m. ago

    JAUNOJI LIETUVA
    (fragmentai)
    Įžanga
    Kur šiandien Jinai?
    Miega jos milžinai;
    Po žemių jų ilsis krūtinė.
    Kaip po audrų didžių
    Kad ant marių plačių
    Užmiega vilnis paskutinė.
    Kur garsioji šalis,

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 m. ago

      Jis tiek ten įkyriai klausinėjo pats aiškiai žinodamas atsakymą – garsioji šalis nukariauta okupacinės krikščionybės.

      Atsakyti
      • Mintis says:
        8 m. ago

        Labas vėlų vakarą.
        Maironis buvo jausmingas žmogus,kartu,sutinku,silpnas.Kaltės jausmas ir jausmingumas apsigyveno jo eilėse.Pats buvo nepajegus ką nors keisti nei savo gyvenime, nei Lietuvoje .Gal nuoširdžiai, pradžioje, tikėjo,kad jo malda ką nors pakeis?Bet jo eilės sako,kad tai nuvylė,todėl ir kvietė Lietuvos vyrus ką nors daryti,ko nors griebtis.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          8 m. ago

          Labas,
          šiame Maironio ašaringos literatūros vertinime – mes lyg bendraminčiai. Tačiau, žinai, nežinau kaip Tu, bet aš atsargiai didžiuojuos Maironio ašaringu pagonizmu, žinant, kad pati krikščionybė gali būti be galo klastinga tiesiog įvairiomis teologinėmis neopagoninėmis atmainomis. Taryt, božnycos taipogi apkarstytos įvairiais neopagoninias simboliais (pvz. kryžiais-pusiau saulutėmis, Ugnies ženklais skliautuose ir kitaip, kaip ypač pastebėjo Aivaras Lileika, Jonas Trinkūnas), todėl sau ir sakau, kad reikia būti ypač budriam tokių su kryžiais ant kaktų žmonių atžvilgiu.

          Atsakyti
          • Mintis says:
            8 m. ago

            Silpnam visada yra grėsmė kažkur paklįsti,stiprus ieškos savo kelio pažindamas daug ką,bet nepaklįsdamas ras savo tikrąjį.Prisipažinsiu, vedina smalsumo norėjau suvokti ką jaučia giliai tikintis, prašiau būtent tokio žmogaus padėt suvokti,bet tai ne mano.Išėjus iš bažnyčios jaučiausi laiminga įkvėpus gryno oro ir tiesiu taikymu eidavau atsigauti į gamtą.Taip mano tas pažinimas nepavyko,nes pasijusdavau įdėta į dėžę ir vėliau išlaisvinta:))).Manau ten lankosi daug vaidinančių tikinčius.Gal laikosi šeimos kažkokių tradicijų ?
            Kiekvienam savas kelias.Mano mintys turi būti laisvėje.Jos paklūsta tik vertybinėms nuostatoms.Jos negalėtų būti niekieno sukonstruotoje dėžėje.

          • Mintis says:
            8 m. ago

            Girios ūžė ten,minėjo
            Praeities laikus,
            Kai lietuvis netikėjo,
            Jog belaisviu bus.
            Maironis (Mano gimtinė)

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Čia jis turbūt apie save.
            Lietuviai – partizaniniai pagonys aplamai (užsislapstinę slapukai).

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            (užsislapstinę slapukai ir slapukės).

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Maironis yra grynas pavyzdys – kaip lietuvaičiai turi užsidėti kryžių ir pradėti gražiai verkti pagonystės.
            —
            Apie lietuvių prakeiktą dvilypumą (lyg tokiame pasiteisinime – kad taip savisaugiau išgyventi) nemažai kažkur rašė Beresnevičiaus.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Gintaras Beresnevičius.

  10. Mintis says:
    8 m. ago

    Gedimino laikus Vaidelutis garsus
    Prikeltų…Bet kur vaidelutis?
    Aukso kanklių balsai,
    Nebeskamba visai;
    Ir dainių giesmynas menkutis.
    O tačiau Lietuva
    Tik atbus gi kada:
    Ne veltui ji tiek iškentėjo.
    Kanklių balsą išgirs,
    Miegas kraujas užvirs,
    Nes kryžius gyvatą žadėjo.
    Skausmuos jėgos išaugs.
    Atgimimo sulauks:
    Jau blaivosi orai aptemę.
    Tik į darbą greičiau,
    tik mylėkim karščiau,
    Tik,vyrai,pajudinkim žemę.
    Maironis,kai suprato,kad prisidėjo prie”saulės”parvežimo,(kitam laikmetyje tokioje situacijoje atsidūrė Salomėja Neris, Petras Cvirka ir kiti) labai kankinosi.Ta kančia jį lydėjo visą likusį gyvenimą.Manau,kad Vilmantas ir teisus ir įžvalgus.

    Atsakyti
  11. Mintis says:
    8 m. ago

    Kaip kad sukilsta umaras
    Ir viesulai be galo dūksta
    Kad griauj Perkūns baisėtinas,
    Jog visi gyvuliai pabūgsta,
    Kad pasilenkia žagarai,
    O eglės storos pradest virsti,
    Bet pušys lūžta bei beržai,
    Būk žmonių rankomis pakirsti,-
    Tad nieks negandin Ąžuolą:
    Jisai šakas visur išplėtes,
    Ir jo liemuo nepadreba,
    Didžias šaknis giliai įskėtęs.
    Taipo lietuvninkai visi
    Nepasibūgę susistojo,
    Per metų penktą dešimtį
    Dar su kryželninkais kovojo.
    Kristijonas Milkus Pilkalnis
    (fragmentas)
    Kas sakė,kad eilių apie pagonybę nėra?

    Atsakyti
  12. Lietuvis says:
    8 m. ago

    Dar kunigas Plankis (klebonavo Betygaloje) minėtinas. Parašė poemą apie tragišką lietuvių savijautą įvedant krikščionybę.

    Atsakyti
  13. Lietuvis says:
    8 m. ago

    Yra visiškai įmanoma viešai dėtis kataliku, o laikyti save senojo tikėjimo išpažinėju.

    Atsakyti
  14. Lietuvis says:
    8 m. ago

    Taip, Vilmantas teisus, lietuvis susiskaldęs viduje: jis jaučia, kad jo gyvybunis centras, stiprybės šaltinis senajame tikėjime, bet bijo jį išpažinti viešai, nes tai reikštų sueiti į konfliktą su visa vis dar krikščionybe paremta sistema.

    Atsakyti
  15. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Prookupantų ryžiuočių kryžiuotiška UKUPACIJA tęsiasi. Štai kitais metais Žemaičių žykrikšto jubiliejaus proga kažkur nuo Raseinių iki Šiluvos, jei neklystu (patikslinsiu), klastingi krikščionys, prisidengę žyteologine potraukine “meile” LT okupacijai, visame tame maršrute pakelėse statys šimtus savo kryžių ir koplytstulpių už EUropinigus.
    —
    Va, ir prisiverkė kolaborantas Maironis su kryžium po kaklu.

    Atsakyti
  16. nedarykite says:
    8 m. ago

    iš Maironio politiko ar pagonio. Jis buvo ir liks tautos dainiumi. Nei vienas čia iš jūsų neišliks amžių bėgyje kaip tautos kėlėjas, dvasinis dainius.Sėkmės skaitant, prisimenant Mironio eiles ir minint jo jubiliejų, kurį visiškai blankiai paminėjo valstybė.

    Atsakyti
  17. Jonas iš Klaipėdos says:
    8 m. ago

    Mūsų valdžia beraštė,tik didžiuojasi savo diplomais.Ar yra pagarba meno žmogui?Ką veikia dabar teatro,kino meistrai?…Poetai, rašytojai,dailininkai,skulptoriai,muzikai?…Kokie apleisti Lietuvoje paminklai..Širdį gelia tik
    tiems,kas gali jausti.Maironis tyčiojosi iš siurbėlių- valdininkų. Tą pamoką valdininkai išmoko…Šviesios atminties mano
    mama sakydavo, kad ir saulėj yra dėmių,atleisdavo Dievo tarnams nuklydimus.Aš esu piktesnis- sunkmečiu bažnyčia
    turi palaikyti vargstančiojo dvasią ir gelbėti gobšuolio sielą.Gaila,kad tik padoriausi lieka su tauta, kiti tylėjimu ir
    nesikišimu tarnauja tamsos jėgoms.Nedora likti “po medžiu”,kai tyčiojasi iš tautos poetų.Maironio eilės, dainų žodžiai
    žadino mumyse kilnius jausmus- tarnauti Lietuvai, jos ŽMONĖMS.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

pixabay.com nuotr.

A. Sabaliauskas. Kaip įvairios pasaulio tautos vadina Dievą

2020 12 25
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. XIX a. Lietuvos kultūros simbolinė struktūra

2020 11 05
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

V. Sinica. Popiežius prieš Bažnyčią

2020 10 27
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. Metafizinis teatras

2020 10 25
V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus

V. Terleckas: Tauta rengiama dvasinei kapituliacijai

2020 07 06
Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius

Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius

2020 05 14
S. Abromavičius. Trys šventos senųjų Rumšiškių vietos

S. Abromavičius. Trys šventos senųjų Rumšiškių vietos

2020 04 29
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu

2020 03 26
Vyks prof. V. Landsbergio knygos „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ pristatymas

Vyks prof. V. Landsbergio knygos „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ pristatymas

2020 03 08
Rimantas Dagys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teisingumo ministerija nepatvirtino R. Dagio Krikščionių partijos

2020 02 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?
Lietuvoje

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

2021 01 27
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 27
Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)
Istorija

Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

2021 01 26
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS
Lietuvoje

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26
Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo

2021 01 26
Esant 20 laipsnių šalčio, pradinukai ir penktokai į mokyklą gali neiti
Gamta ir žmogus

Sniegas toliau sunkina eismo sąlygas, perspėjimą siunčia ir ugniagesiai

2021 01 26
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams
Lietuvoje

Jūrų muziejus kviečia pažinti vandens pasaulį ir per karantiną

2021 01 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti
  • Pajūrietis apie Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis
  • sovietai ≠ naciai ? apie S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…
  • Pajūrietis apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“
  • Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas
  • ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
  • Kompiuterinių žaidimų prekyba per „Eneba“

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 914; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 813; komentarų: 27
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 775; komentarų: 6
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 583; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Sabaliauskas. Kaip įvairios pasaulio tautos vadina Dievą

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 25
31
pixabay.com nuotr.

pixabay.com nuotr. Visos trys baltų tautos Dievą vadina ir vadino tuo pačiu žodžiu, plg. lietuvių dievas,...

Skaityti toliau

V. Kavolis. XIX a. Lietuvos kultūros simbolinė struktūra

by daiva
2020 11 05
0
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr. Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius:...

Skaityti toliau

V. Sinica. Popiežius prieš Bažnyčią

by Jonas Vaiškūnas
2020 10 27
70
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr. Spalio 21 dieną kino festivalyje Romoje pristatymas dokumentinis filmas...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti
  • Pajūrietis apie Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis
  • sovietai ≠ naciai ? apie S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…
  • Pajūrietis apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti
  • Pajūrietis apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vilniuje atidaroma Orientalistikos skaitykla

Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatoma prezidentinė kolekcija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai