Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ visuomenei pristatė rinkimų sąrašą (video) (101)

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuva Lietuvoje“ | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuva Lietuvoje“ | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 13 d. į Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ susivienijusios 4 politinės partijos – Tautininkų sąjunga, Centro partija, Socialdemokratų sąjunga, Tautos vienybės sąjunga bei visuomenininkai pristatė visuomenei rugpjūčio 11 d. Marijampolėje vykusio šios koalicinės politinės organizacijos suvažiavimo sprendimus ir jungtinį Seimo rinkimų sąrašą.

Spaudos konferencijoje pasisakė: Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Nepriklausomybės Akto signataras, Apskritojo stalo pirmininkas Romualdas Ozolas, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, Centro partijos pirmininkas Eugenijus Skrupskelis, Tautos vienybės sąjungos pirmininkas Algimantas Matulevičius, judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės narys politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Paskelbto rinkimų į Seimą sąrašo pirmasis dešimtukas yra toks: Birutė Valionytė (Kovo 11-osios Akto signatarė, Signatarų klubo pirmininkė), Alvydas Medalinskas (visuomenininkas, žurnalistas), Antanas Buračas (akademikas), Gintaras Songaila (Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys), Arvydas Akstinavičius (Socialdemokratų sąjungos pirmininkas), Eugenijus Skrupskelis (Centro sąjungos pirmininkas), Kazimieras Uoka (Tautininkų sąjungos tarybos narys, Seimo narys ), Algimantas Matulevičius  (Tautos vienybės sąjungos pirmininkas), Gediminas Navaitis (psichoterapeutas, Seimo Narys).

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvę Lietuvoje“ rinkimų sąrašo pristatymas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvę Lietuvoje“ rinkimų sąrašo pristatymas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Antrame sąrašo dešimtuke profesorius Alvydas Butkus, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, prof. Algimantas Kirkutis ir kiti žinomi visuomenės veikėjai ir politikai.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ Politinės tarybos pirmininkas Seimo narys Gintaras Songaila Alkas.lt sakė: „Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ susikūrė, ne tik tam, kad eitų į 2012-ųjų metų Seimo rinkimus, bet ir, kad vykdytų bendrą politiką siekdamas įgyvendinti šio susivienijimo suformuluotus svarbiausius programinius uždavinius“.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvę Lietuvoje“ rinkimų sąrašo pristatymas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvę Lietuvoje“ rinkimų sąrašo pristatymas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, koalicijoms per rinkimus reikia įveikti 7 proc. ribą. Partijoms, rinkimuose dalyvaujančioms savarankiškai, numatyta mažesnė 5 proc. riba.

Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvę Lietuvoje“ rinkimų sąrašo pristatymas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvę Lietuvoje“ rinkimų sąrašo pristatymas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvę Lietuvoje“ rinkimų sąrašo pristatymas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvę Lietuvoje“ rinkimų sąrašo pristatymas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą:

Žiūrėkite spaudos konferencijos vaizdo įrašą:

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .

101 komentaras

  1. lietuvis:

    O kur galima rasti tuos “susivienijimo suformuluotus svarbiausius programinius uždavinius”? Reiktų bent svetainės. Na ir televizijoje pasirodyti aišku.

    • tikras lietuvis:

      Neturi jie jokios programos – nežino kaip pakelti Lietuvos ekonomiką ir gyventojų gerbūvį.

      • Ar Kubilius prašysis pas Buračą savanoriauti žaliaraisčiu?:

        O kas Sąjūdžio programos ekonominę dalį rašė? Ne akademikas Buračas kartais? O čia dar plius Kuodis, Laursas, Rudys ir kt.

      • Amelija:

        Tikra tiesa. Barškalai be jokios vizijos

      • Visos partijos, susijungusios į koaliciją, turi savo išsamias Programas. tereikia netingėti ir pasiieškoti internete. 🙂

        Štai pvz., Algimanto Matulevičiaus vadovaujamų Tautos ateities forumo ir Tautos vienybės sąjungos programa (pateikiu ją, nes ši sąjunga nauja ir mažai kam žinoma, o Tautininkų, Centristų ir Socialdemokratų sąjungos programas rasite jų svetainėse):

        Politinė partija Tautos vienybės sąjunga

        http://taf.lt/index.php?idas=244049

        Šis projektas yra negalutinis ir toli gražu ne idealus dokumentas. Tai tik susistemintos mintys, kurios gimė iš esamos padėties analizės, diskusijų vykusių PDP, Tautos ateities forume ir pavienių konsultacijų su specialistais. Tačiau turint šį projektą bus lengviau pateikti siūlymus ir taip kolektyviai gims tikrai geras dokumentas. Šis projektas pateiktas TVS skyriams ir per porą mėnesių jie pateiks savo matymus ir siūlymus. Mes prašome ir šios svetainės lankytojų teikti savo siūlymus šiam projektui adresu info@taf.lt . Viską apibendrinę, TVS Programą tvirtinsime TVS išplėstinėje Taryboje.

        TAUTOS VIENYBĖS SĄJUNGOS PROGRAMA

        PREAMBULĖ.

        Per eilę metų susiklosčiusi situacija valstybėje yra apgailėtina ir netenkina daugumos gyventojų. Tai patvirtina didžiulė emigracija, masinė bedarbystė ir labai maži uždarbiai, bei pensijos. Susiklostė labai bloga situacija, kai nedidelė dalis visuomenės tapo labai turtinga, o likusi – skursta. Šalies valdžios per šį laikotarpį nesugebėjo sutelkti žmonių kuriamajam darbui, naudingam tiek asmeninei, tiek visuomeninei, bendravalstybinei veiklai.

        Partijos nepateisino lūkesčių ir sukompromitavo daugiapartinę šalies valdymo idėją. Jos praktikoje tapo nusikaltėlių ir avantiūristų sambūriais, dalyvaujančiais bet kokia kaina užgrobiant administracinius resursus tam, kad pasipelnytų. Pseudo kapitalistinės teorijos apie rinkos visagalybę veda į akligatvį, valdžios nusišalinimą nuo realių, gyvenimiškų problemų sprendimo, valdžios ir piliečių susvetimėjimo ir didžiulės socialinės atskirties atsiradimo. Dabar šalyje susikūrė sistema, kuri naudinga oligarchiniam stambiajam kapitalui, didžiulei (tokiai mažai valstybei) biurokratijos armijai ir nesavarankiškiems, korumpuotiems politikams.

        LR Konstitucijoje įteisinta demokratija ir žmogaus teisės paminamos kiekviename žingsnyje. Realiai demokratija šalyje neveikia, nes nėra nei laisvų, nepriklausomų rinkimų, nei laisvos spaudos, nei realių žmogaus teisių užtikrinimo. Viskas yra tik popieriuje, o realiame gyvenime neveikia. Tai patvirtina gyvenimiški faktai.

        Žmonių teisė į darbą nerealizuojama. Algos, pensijos, socialinės išmokos nesuteikia galimybės didesnei daliai šalies gyventojų gyventi oriai ir jaustis tikrais šios šalies šeimininkais. Rinkimai tapo parodija, nes funkcionuoja didžiuliai juodų, nelegalių pinigų srautai už kuriuos viskas perkama. Šalies specialiosios tarnybos nevykdo šių nusikaltimų monitoringo ir užkardymo. Valstybėje daugiau kaip dešimtmetį egzistuoja antikonstitucinė grupuotė, turinti nelegalią, bet realią valdžią, kuri neleistinais metodais reguliuoja visus valstybinius – politinius procesus. Šios grupuotės dėka šalies teisėtvarkos institucijos nebedirba valstybei, o tarnauja nusikalstamiems klanams.
        Problemos, kurias bandoma nurašyti šalį ir pasaulį apėmusiai krizei, yra ne kas kita kaip valstybės, sąmoningo ar primesto priešiškų jėgų, griovimo padarinys. Jeigu šie negatyvūs procesai nebus sustabdyti, mes netolimoje ateityje išnyksime kaip valstybė ir kaip Tauta.

        TAUTOS VIENYBĖS SĄJUNGOS PAGRINDINIS TIKSLAS SUSTABDYTI VIENINTELĖS LIETUVIŲ TĖVYNĖS – LIETUVOS NAIKINIMĄ. IŠ ESMĖS PAKEISTI NEŽMONIŠKĄ SISTEMĄ, SUKURIANT PADORESNĘ, KOMPROMISO IR SANTARVĖS TARP ĮVAIRIŲ VISUOMENĖS SLUOKSNIŲ SIEKIANČIĄ BENDRUOMENĘ. SUSITVARKYTI GYVENIMĄ TĖVYNĖJE LIETUVOJE TAIP, KAD SVETUR NUVYKTI NORĖTŲSI TIK Į SVEČIUS, O GYVENTI IR KURTI BŪTŲ GERA NAMUOSE.

        TAUTOS VIENYBĖS SĄJUNGA – tai naujo tipo politinė organizacija siekianti politinės valdžios tik tam , kad realizuoti visos Tautos lūkesčius sukurti dorą, atsakingą, teisingą ir solidarią žmonių bendriją gyvenančią Lietuvos Valstybėje. Valstybėje, kurioje Žmogus bus pagrindinė vertybė ir visos valdžios funkcijos bus nukreiptos tam , kad pasiekti kuo didesnę harmoniją tarp dvasinių vertybių ir materialaus gerbūvio, tarp asmens ir bendruomenės interesų.

        TAUTOS VIENYBĖS SĄJUNGA šiuo metu valstybėje susidariusią situaciją, kuri žymiai visuomenės daliai atrodo neįveikiama, įvardija kaip realią grėsmę lietuvių Tautos ir kitataučių mūsų brolių ir seserų kurie Lietuvą laiko savo Tėvyne išnykimui ir Lietuvos valstybės griovimu. Moralės ir etikos normų nepaisymas, visuotinė apatija ir nepasitikėjimas valdžios ir valdymo struktūromis bei partijomis, dideli korupcijos mastai ir materialinių vertybių garbinimas, dvasinių vertybių, savos istorijos bei tautinio identiteto praradimas bei totalus nebaudžiamumas, penktos kolonos netrukdomas veikimas griauną valstybę. Lietuvos valstybės ir Tautų laikančių savo Tėvyne Lietuvą išsaugojimas ir yra mūsų pagrindinis tikslas. Tautą mes suprantame kaip lietuvių kuriems vienintelė gimtoji šalis yra Lietuva ir kitataučius kurie Lietuvą laiko savo Tėvyne.

        TAUTOS VIENYBĖS SĄJUNGA valstybės egzistavimui kylantį pavojų ketina spręsti konsoliduojant visas pažangias bendruomenės jėgas esančias teik šalyje, tiek ir užsienyje. Tuo tikslu skatinsime spartesnį kūrybinės, solidarios ir atsakingos visuomenės kūrimąsi, stiprinant ir plėtojant jos institucijas: gyventojų bendruomenes, visuomenines, nevyriausybines organizacijas, į jų veiklą įtraukiant mokslo bei inteligentijos atstovus, visus aktyvius visuomenės narius.

        TAUTOS VIENYBĖS SĄJUNGA realiai vertina pasirinktą kelią ir skelbia, kad tai sunkus darbas ir ilgas kūrybinis procesas, o teigiamas rezultatas bus pasiektas tik tokiu atveju, kai jame dalyvaus visi Lietuvos žmonės.

        TAUTOS VIENYBĖS SĄJUNGA žadindama TAUTOS norą kurti ir gyventi savo gimtinėje, pripažįsta, kad be greitų ir esminių politinių sprendimų situacija valstybėje nesikeis, todėl pirmuosius žingsnius turi žengti valdžios institucijos, sudarydamos sąlygas žmonių iniciatyvai pasireikšti, jų normaliam darbui, kūrybinei veiklai ir gyvenimui savoje valstybėje. O valdžioje turi dirbti patys padoriausi, drąsiausi, išmintingiausi ir protingiausi šalies sūnūs ir dukros. Į valdžią privalome atrinkti ne tuos kurie labai nori, o tuos kurie labiausiai tam tinka ir į ją pakviesti bei visaip jiems padėti.

        TAUTOS VIENYBĖS SĄJUNGA teigia, kad visuomeninės veiklos pagrindas yra visuomeniniai judėjimai, bendruomenės, sąjungos, asocijuotos struktūros, religinės ir kitos bendrijos, kurios jau šiandien apjungia šimtus ir tūkstančius kompetentingų ir autoritetingų piliečių: visuomeninių veikėjų, inteligentų ir mokslo žmonių, sugebančių valdžios struktūroms išreikšti savo valią visais klausimais. Jų išmintis ir siūlymai ir bus veiklos gairė valstybės valdžioms institucijoms.

        II. IŠPAŽĮSTAMOS VERTYBĖS:

        • Tautos vienybė, nes tik vieninga tauta, siejama bendrų tradicijų ir ateities tikslų, turi galimybę išlikti per amžius ir ne tik išlikti, bet ir klestėti.
        • Vienybė įmanoma, kai dauguma žmonių šioje teritorijoje sąmoningai veikia bendrai, kurdami ir puoselėdami amžinąsias žmonijos vertybes.
        • Valstybės egzistencijos pagrindas šeima tai mūsų Tautos išlikimo ir gyvybiškumo garantas;
        • Lietuvos valstybės pasaulėžiūrinė doktrina formuojama tautos istorinės išminties, dvasinių – moralių vertybių pagrindu ;
        • Darbas tai mūsų materialios egzistencijos būtinybė, kartu suteikiantis galimybę atskleisti žmogaus kūrybines galias suteikiant jo žemiškai egzistencijai realų pagrindą.
        • Bedarbystė tai asmenybės laisvės į saviraišką apribojimas ir yra smerktina;

        • Bendruomeniškumas – skatintina vertybė, nes tik kartu veikdami žmonės gali pasiekti geriausių rezultatų;
        • Tradicijų, atskirų patirčių bei įvairių kultūrų geranoriška dermė, siekiant bendro tautos tikslo – kuo dvasingesnio ir materialiai pilnaverčio gyvenimo visai Tautai;
        • Investicijos į švietimą, mokslą, asmenybę yra mūsų gerovės pagrindas;
        • Tik subalansuota šalies ekonomika kai suderinama privati , atsakinga veikla su valstybės galių panaudojimu stiprinant bendrą šalies ūkį sudaro prielaidas susikurti stipriai išsivysčiusiai valstybei;
        • Kiekvienas žmogus yra neįkainojama vertybė, nepriklausomai nuo to, kas jis yra ir kokią vietą užima visuomenėje;
        • Valstybės savitumas, tautinis orumas ir piliečių saugumas – svarbiausias valstybingumo garantas.
        • Pirmiausia valstybė turi gerbti savo piliečius, tada piliečiai gerbs savąją valstybę.
        • Nei pasaulyje, nei Europoje, nei Lietuvoje neturi būti pamirštų Lietuvos piliečių.
        • Privalome būti savo istoriją bei kultūrą gerbiantys, tautinį identitetą saugantys piliečiai.
        • Meilė, pagarba Tėvynei, jos istorijai turi tapti mūsų dvasiniu imperatyvu, perduodamu iš kartos į kartą;
        • Tolerancija idėjų, nuomonių įvairovei ir nepakantumas bet kokios formos agresijai, diskriminacijai, radikalizmui, nihilizmui, nors ir pridengtiems laisvių ar laisvų judėjimų lozungais, bet nukreiptiems žaloti jaunimą ir skatinantiems tautinės savimonės nykimą .

        III. AKTYVAUS BENDRUOMENĖS NARIO UGDYMAS

        Prioritetinės savybės:

        • aktyvus, kūrybiškas požiūris į valdžios institucijų veiklą;
        • savęs, kaip visuomenės nario, identifikavimas ir atsakomybės už jos raidą suvokimas;
        • įsisąmoninimas pareigos dalyvauti LR Seimo, savivaldybių, ES Parlamento rinkimuose ir atsakingai suteikti atstovavimo įgaliojimus tautos atstovams;
        • laisvės ir pareigos vienovės ugdymas. Sąmoningas visuomenės moralės normų laikymasis;
        • vertybių skalės, pagrįstos dvasiniu – moraliniu imperatyvu, o ne materialinėmis, merkantilinėmis nuostatomis, formavimas;
        • asmeninės veiklos visuomenės labui ir socialinės, visuomeninės piliečių partnerystės motyvacija;
        • patriotizmo ugdymas, pasididžiavimo Lietuvos valstybe formavimas;
        • atsakomybė už savo, visuomenės, žmonijos priimamus sprendimus ir jų pasekmes;
        • siekis visapusiškai tobulėti ir mokytis visą gyvenimą, skatinti tai daryti ir kitus bendrapiliečius;
        • atsakomybė už mokslo ir naujausių technologijų naudojimą tik visuomenės labui, nesukeliant grėsmės žmonijos saugumui ir jos moralinėms nuostatoms;

        IV. VALSTYBĖS PERTVARKYMO PAGRINDAI

        • Žmonių bendrijos, gyvenančios šioje geografinėje teritorijoje – Lietuvoje, tikslingas sąmoningas asmeninis ir kolektyvinis veikimas, siekiant subalansuoto visų socialinių sluoksnių gerbūvio augimo daugumos naudai.
        • Bet koks asmeninis ar kolektyvinis naudos siekimas turi remtis bendražmogiškais bendros gyvensenos, dorovės, moralės principais ir vykdomas labai atsakingai tiek prieš kitą asmenį, bendruomenę ar gamtą.
        • Valstybės gyvenime atsisakoma ir smerkiama, bet koks naudos siekimas neįvertinant pasekmių arba kai tos pasekmės kenkia aplinkiniams, suteikdamos naudą vienam asmeniui arba nedidelei jų grupei.
        • Vienas iš svarbiausių mūsų veiklos pagrindų yra nusistovėjusios moralinės vertybės.
        • Būtina pereiti nuo turtingųjų savo naudai naudojamos valdomos demokratijos, prie visus žmones vienodai vertinančios ir ginančios:
        • Tam pirmiausia turime sukurti konkrečias galimybes savo šalies piliečiams oriai jaustis šioje valstybėje ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą tikrovėje, o ne tik deklaracijose.
        • Žmogaus teises suprantame kaip visumą jo prigimtinių teisių: teisės į mokslą, darbą, teisingą atlygį už atliktą darbą, galimybę tobulintis, reikštis kaip piliečiui ir kūrybinei asmenybei, bei jaustis vienu iš šios valstybės šeimininkų.
        • Teisės suponuoja ir pareigas, moralės normų ir tradicijų laikymosi būtinumą, bei asmeninę kiekvieno atsakomybę už savo poelgius.
        • Turi galioti principas už gerus darbus skatinama, už blogus baudžiama.
        • Bausmės neišvengiamumas už nusikaltimus turi tapti teisinės bendruomenės pagrindu ir realybe.
        • Atsisakome kenksmingo, aklo kopijavimo ir keliaklupsčiavimo prieš bet kokias dogmas iš kur jos beateitų.
        • Savo valstybę bendrai vystome pagal savo gėrio ir blogio tradicinę – kultūrinę sampratą, imdami iš kaimynų ir pasaulio visa kas gera, prieš tai bendrai aptarę ir kritiškai įvertinę.
        • Bendrausime ir bendradarbiausime su kaimynais ir partneriais įvairiose naudingose gyvenimo sferose. Griežtai atsiribojame nuo savo gyvenimo būdo prievartinio primetimo kitiems, taip pat neleisime, kad mums būtų primetamos ne mūsų vertybės arba mums nepriimtinas gyvenimo būdas naudojant prievartos (tame tarpe ir moralinės) priemones.

        V. ATSAKINGOS VISUOMENĖS KŪRIMAS

        Gyvendami tikslo neturinčioje, išskyrus materialinės naudos siekimą bet kokia kaina ir besaikį vartojimą skatinančioje visuomenėje turime viešai ir drąsiai pasakyti, kad tolesnis tokio gyvenimo būdo toleravimas veda į visuomenės degradavimą ir Tautos sunykimą. Privalome sukurti stiprią Lietuvos žmonių bendruomenę, kuri etninėje tėvynėje ir už jos ribų būtų suaugusi tvirtais socialiniais, kultūriniais ir pilietiniais ryšiais .Bendruomenę kurios būtis ir raida grindžiama esminėmis dvasinėmis dorovinėmis vertybėmis ir kurios pagrindinis tikslas vystyti ir plėtoti sveiką , dvasingą, išmintingą ir kūrybingą Tautą.

        • Svarbiausias valstybės uždavinys – sutvarkyti šioje bendrijoje gyvenančių piliečių socialinę ir gamtinę aplinką taip, kad ji skatintų būti dorais , atsakingais ir veikliais.
        • Visų lygių valdžia turi tarnauti žmogui.
        • Kiekvienas šios bendruomenės narys privalo ne tik naudotis bendru gerbūviu, bet jį didinti, puoselėti ir atsakingai elgtis.
        • Tarptautinėse konvencijose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės yra neginčijamos.

        Pilietinę visuomenę galime sukurti dirbdami su visais Lietuvos piliečiais gyvenančiais Lietuvoje ar už jos ribų:

        • šviesdami, ugdydami ir skatindami visuomenėje pilietines, patriotines vertybes, besiremiančias meile, pagarba bei įsipareigojimu Lietuvai;
        • remdamiesi nuostata, kad svarbiausias mūsų prioritetas yra žmogus, privalantis turėti geras gyvenimo bei darbo sąlygas savo Tėvynėje – Lietuvoje;
        • palaikydami Lietuvos piliečių bendrumo, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos siekius;
        • skatindami Lietuvos piliečių istorinės atminties, teigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimą;
        • sudarydami sąlygas vystyti visuomenės kultūrinį ir politinį tapatumą, pagrįstą nacionalinėmis vertybėmis: geru Lietuvos istorijos, kalbos, kultūros bei tradicijų pažinimu;
        • skatindami bendrapiliečius konstruktyviai ir sutelktai spręsti iškilusias visuomenėje problemas;
        • įkvepiant ir skatinant piliečio pasitikėjimą savimi, būtinybę tapti naudingu Lietuvai aktyviai įsijungus į visuomeninį gyvenimą;
        • siekiant efektyvaus patriotinio bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių ugdymo – svarbiausios prielaidos pilietinės visuomenės nariui formuoti;
        • siekdami kurti ir ugdyti bendruomenes, sudarant sąlygas jų ūkinėje veikloje dalyvauti visiems darbingiems žmonėms, tuo pačių užtikrinant jų materialinę ekonominę nepriklausomybę nuo valstybės socialinės paramos;
        • siekdami palaikyti lietuvių diasporos Europos Sąjungos valstybėse bendruomeninius centrus, mokyklas, sudaryti galimybę Lietuvos piliečiams vaikus mokyti gimtąja kalba;
        • inicijuodami rinkimų organizavimo tvarkos ir principų pataisas, siekiant įtraukti emigrantus Lietuvos piliečius į aktyvų politinį šalies gyvenimą;

        TIKSLO SIEKSIME remdamiesi nuostatomis:

        • mes, mūsų vaikai ir anūkai – turi būti išsilavinusių žmonių visuomenė, norinti ir galinti dirbti Lietuvai;
        • pagrindinis mūsų principas – piliečių lygiavertiškumas. Nė vienas žmogus negali būti laikomas pranašesniu dėl tautybės, rasės, išsilavinimo, religijos, politinių pažiūrų ar socialinės padėties;
        • modernios šiuolaikinės visuomenės negali būti be bendro darbo ir tolerancijos. Solidarumas – ne mechaninė interesų suma, o piliečio gyvenimo būdas. Jis remiasi istoriniu patyrimu, kad mes galime gyventi vienas šalia kito laisvi ir lygūs tuomet, kuomet sutarsime vienas su kitu, derindami asmeninius ir bendruomeninius interesus;
        • visuomenės materialinė gerovė savaime negarantuoja visuotinio ilgalaikio užimtumo visiems norintiems dirbti. Tam būtina aktyvi darbo politika, užtikrinanti piliečio teisės į darbą įgyvendinimą;
        • politikoje klaidos neišvengiamos, todėl politinė pažanga galima tik laisvai diskutuojant ir laikantis žmogaus teisių principų. Žmogus visada turi būti politikos tikslas. Demokratiniams tikslams siekti ir įgyvendinti turi būti pasirenkami tinkami politinės veiklos būdai, o ne pateisinamos bet kokios priemonės. Blogos priemonės sunaikina ir patį tikslą;
        • demokratinės visuomenės principas – ne valdžia suteikia žmonėms teises ir laisves, o rinkėjai suteikia valdžiai įgaliojimus ginti žmogaus teises ir laisves. Tik aktyvi demokratija, išreiškianti piliečių valią ir poziciją kiekvienoje valstybės institucijoje, gali stabdyti autoritarizmo įsigalėjimą;
        • piliečių norus tinkamai išreikš tik tokia valdžia, kuri bus laisva nuo atskirų grupių ar asmenų ekonominio, politinio, psichologinio diktato ir oligarchinių valdymo tradicijų. Valdymas turi būti naudingas asmenybei;
        • demokratija sudaro geras tautos ir valstybės nacionalinio saugumo sąlygas. Civilinės valdžios viršenybė ir nepolitizuota demokratinė valstybinių krašto apsaugos ir policijos struktūrų kontrolė, darni krašto apsaugos, vidaus reikalų ir nacionalinio saugumo žinybų veikla gali užtikrinti veiksmingus tautos veiksmus civilinių ir kitokių grėsmių bei iššūkių metu;
        • lanksti diplomatija, geri santykiai su kaimynais, dalyvavimas NATO bei Europos gynybinėse ir taikos palaikymo struktūrose yra svarbios tarptautinės tautos saugumo garantijos. Nedidelė, bet gerai paruošta kariuomenė turėtų sudaryti gynybinės sistemos pagrindą. Svarbi prielaida nacionaliniam saugumui užtikrinti – stabili šalies ekonomika;
        • demokratija visiems piliečiams užtikrina mąstymo, sąžinės, tikėjimo ar netikėjimo laisvę;
        • tautinis atgimimas paskatino atgimti Lietuvos tautines bendrijas, kurios turi pilnavertiškai įsilieti į visuomeninį, politinį, ekonominį ir kultūrinį valstybės gyvenimą, puoselėti ir plėtoti savo nacionalines kultūrines tradicijas, viešai ir laisvai reikšti savo nuomonę visais su bendrija susijusiais klausimais;
        • valstybė garantuoja lygias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei laisves savo piliečiui, nepriklausomai nuo jo tautybės ar pasaulėžiūros. Mes palaikome visuomenę, kuri saugo piliečių tautinį identitetą ir kultūros tęstinumą. Mes skatiname tautinę savimonę bei jos saviraišką, kultūrinį klestėjimą visoms šalyje gyvenančioms tautinėms bendrijoms;
        • mūsų tikslas – dorovinga, teisinė valstybė, grindžiama moralės- dorovės ir įstatymo viršenybės principu. Valstybės įstatymai turi pirmiausia remtis tradiciniais bendražmogiškais dorovės ir teisybės principais bei realiai užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves sukuriant palankias teisines sąlygas visuomenei vystytis;
        • socialiai orientuota ekonomika, kurioje reguliuojamos ir atsakingos rinkos principai bei konkurencija derinami su kūryba ir solidarumu, o palankios sąlygos verslui sudaromos nepamirštant socialinės atsakomybės, labiausiai atliepia visuomenės poreikiams;
        • naudoti aiškius kiekybiškai apibrėžtus kriterijus labiausiai probleminiams regionams nustatyti ir ieškoti tarptautinių ir nacionalinių finansinių šaltinių jiems vystyti.
        • sudaryti palankias ekonomines sąlygas žemės ūkio verslui plėtoti. Siekti, kad protingai tvarkomi žemės ūkio ir kiti kaimo verslai suteiktų galimybę susikurti gerovę. Pagrindinių rūšių superkamai žemės ūkio produkcijai nustatyti kvotas ir palaikomąsias bei intervencines supirkimo kainas, kurios palaipsniui turėtų prilygti vidutinėms ES kainoms. Skatinti žemės ūkio produkcijos eksportą.

        VI. KURIANTI ŠALIS – KURIANTYS ŽMONĖS

        1.NAUJO TIPO EKONOMIKA

        Įvertindami skaudžias krizės pamokas ir nehumanišką, šiuolaikiniam pasauliui netinkančią, didžiulę turtinę – socialinę atskirtį, dažnai nepriklausančią nuo žmogaus pastangų, sunaikinsime biurokratinę – oligarchinę sistemą, ir atsisakysime nevykusios pseudorinkos suabsoliutinimo kuriančios antagonistinę visuomenę.

        Lietuvos valstybei siūlome pasirinkti kūrybinės visuomenės raidos modelį, kuris remiasi privačia, valstybine, kooperatine nuosavybe, bei kūrybinių žmogaus galių išlaisvinimu, remiantis naujausiais šiuolaikinio mokslo pasiekimais.
        Kūrybinio žmogaus poreikiai tenkinami keliose plotmėse: materialinėje – dvasinėje ir maksimaliose galimybėse realizuoti savo talentus ar sugebėjimus darbinėje veikloje.

        ŽMOGUS NE DARBO JĖGA – O KŪRYBINE ASMENYBĖ.

        Tokias galimybes suteikia kuo gilesnis ir sąmoningas šiuolaikinių žmonijos žinių potencialo ir mokslo pasiekimų panaudojimas.
        Lietuva esanti nedidele valstybe ir turinti savyje daug nerealizuoto kūrybinio potencialo kaip niekad turi gerą istorinę galimybę tuo pasinaudoti ir viena iš pirmųjų Europoje tai padaryti. Tam tereikia didesnės dalies šalies žmonių valios ir pasitikėjimo:

        • Valstybės raida bus vykdoma ne chaotiškai, o sąmoningai, naudojantis mokslo galimybėmis, bus prognozuojama ir planuojama. Tam valstybėje veiks Strateginis šalies raidos centras, kuriame darbuosis geriausi šios srities specialistai.
        • Valstybė remdama privačią iniciatyvą, ją skatindama, aktyviai dalyvaus ūkinėje veikloje.
        • Pasirenkamas mišrus ūkio vystymosi modelis, tai yra – kartu egzistuoja privačios įmonės ir jos veikia socialiai orientuotoje rinkoje, kurioje nauda ir atsakomybė eina kartu.
        • Valstybė savo nuosavybėje turės natūralių monopolijų ūkio sektoriaus įmones, bei tas kurios turi valstybei nacionalinę – strateginę reikšmę, arba jų sukūrimas pirmame etape reikalauja daug resursų, bet naudingos šaliai.
        • šalies elektros energetikos, šilumos tiekimo, vandens ir vandenvalos tiekimo ,komunalinių bei kitų labai svarbių viešųjų paslaugų teikimo, infrastruktūros bei aukštų technologijų pagrindu valstybės lėšomis sukurtos įmonės bus valstybės nuosavybėje;
        • bus uždrausti tarpininkai monopoliniuose ūkio sektoriuose, o taip pat jų dalyvavimas bet kokiuose pirkimuose ar paslaugų tiekime, iš valstybės lėšų;
        • valstybė pati per jai pavaldžias įmones investuos į alternatyvius energetikos šaltinius, ypač geoterminius, bei kitas šiuolaikines technologijas:
        • valstybė perims ir pati vystys naujus gamtinių išteklių (naftos, miško ir kitų naudingų iškasenų) panaudojimo pajėgumus. Bus griežtai laikomasi nuostatos, kad eksportuojama gaminiai, o ne žaliava;
        • Valstybė sustabdys bet kokį bandymą privatizuoti valstybinius miškus ir juos plės;
        • Bus sudarytos pačios palankiausios sąlygas kurtis aukštųjų technologijų įmonėms.
        • Įmonių kūrimo procedūros bus pertvarkytos iš pagrindų. Naujų įmonių statybos – derinimo procedūras užsakovui paprašius per protingai trumpą laiką atliks valstybinės valdžios institucijos.
        • Esminis ekonomikos prieaugis bus pasiekiamas žinių ekonomikos, mokslo inovacijų ir naujausių technologijų pagrindu.
        • Palankių sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslo vystyti sudarymą laikyti žmonių ekonominės gerovės ir užimtumo pagrindu;
        • Šeimos įmones kurių apyvarta per metus sudaro iki 1 milijono litų neapmokestinamos.
        • Reformuojant mokesčių sistemą sudaryti kuo palankesnes sąlygas regionų ekonominio, socialinio išsivystymo skirtumams mažinti.
        • Verslą valstybė reguliuos taip, kad nebūtų nereikalingo smulkmeniško kišimosi į įmonių reikalus, bet su sąlyga, kad įmonėje su darbuotojais būtų elgiamasi padoriai, jie neengiami, užtikrinamos jų teisės ir gerbūvis.
        • Vertinant verslą bus kreipiamas dėmesys į darbo vietų kūrimą, darbo sąlygas, atlyginimą , kiek kūrybiškai organizuojamas veiklos procesas, kaip naudojamos naujausios technologijos.
        • Valstybė griežtai kovos su žmonių išnaudojimu, blogomis darbo sąlygomis, mažais atlyginimais.
        • Sieksime harmonijos tarp įvairių šalies gyventojų socialinių sluoksnių ir žmones vertinsime ne kaip darbo jėgą o kaip asmenybę tokią pat vertingą ar ji darbdavys ar samdomas darbuotojas. Tik taip galima įgyvendinti deklaruojamą visų žmonių orumo išsaugojimo ir ne diskriminacijos principą.

        Mokslo ir gamybos integracija:

        • sukurti ilgalaikę fundamentaliųjų tyrimų vystymo bei finansavimo strategiją, paremtą intelektualinių resursų ir mokslo pasiekimų vienove.
        • aktyvinti bendradarbiavimą tarp mokslo įstaigų, įmonių, gamybos padalinių diegiant inovacijas.
        • Siekti naujausių išradimų greito įdiegimo į gamybą ir verslą..
        • plėsti mokslo ir gamybos partnerystę ir kooperaciją, skatinti gamybinių – mokslinių susivienijimų – centrų atsiradimą.
        • tobulinti aukštųjų mokyklų mokymo programas, sudaryti sąlygas studentams ir dėstytojams mokytis užsienio mokymo įstaigose, darbuotojams stažuotis užsienyje mokslo centruose.
        • sisteminti, kaupti bei platinti informacinę-analitinę medžiagą;
        • skatinti, kad inovacijų centrai koordinuotų pažangiausios laboratorinės ir gamybinės įrangos naudojimą kolektyviniams tyrimams ir darbams mokslo ir pramonės objektuose;
        • kurti mokslo ir informacinius fondus, finansuojamus iš valstybės biudžeto ir privataus kapitalo lėšų.
        • vystyti smulkųjį inovacinį verslą.
        • skatinti investicijas mokslo tiriamiesiems darbams ir jų diegimui praktikoje.

        2. IŠSAUGOSIME KAIMĄ IR GAMTĄ
        (ŽEMĖS ŪKIS, APLINKOS APSAUGA IR MIŠKININKYSTĖ)

        Šalies kaimas turi vystytis įvertinant du pagrindinius apsektus:

        • pirma, tai žemės ūkio produkcijos gamyba, kuri turi būti suorganizuota maksimaliam savo šalies poreikių tenkinimui ir eksportui. Pats ūkininkavimas organizuojamas kooperatiniu principu ir siekiant maksimaliai pagaminti baigtinį produktą jau jo auginimo vietoje, vengiant negatavos produkcijos ilgo transportavimo kas blogina kokybę.
        • valstybė stipriai rems ekologišką produktų gamybą.
        • Antra, kaimas turi išlikti kaip mūsų kultūrinė – tautinė tradicija.
        • Tam valstybė kartu su kaimo bendruomenėmis sudarys sąlygas vystytis alternatyviems verslams, kompensuos dalį išlaidų susijusių su kelione į regiono centrą į darbą ar panašiai.
        • Valstybė sukurs konkrečią merdinčio šalies kaimo ir tolygaus regionų vystymosi programą ir vykdys tokią politiką, kad Lietuvos kaimas ir miesteliai taptų traukos centrais ne tik turistams, bet ir šalies žmonėms, kaip geresnės, ramesnės gyvensenos, natūralios traukos vieta.
        • Tam taip pat turi pasitarnauti ir normalių susisiekimo kelių tinklo sukūrimas, kitos šiuolaikinės modernios infrastruktūros įrengimas.

        Reikia parengti žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir miškininkystės vystymo strategiją, joje nustatant:

        • būdus per valstybės biudžetą remti kooperatinį judėjimą kaime, efektyviai spręsti vyresnio amžiaus kaimo žmonių perkvalifikavimo klausimus;
        • žemės ūkio konkurencingumo didinimą;
        • ES tiesioginių išmokų dydžio spartesnį suvienodinimą su senbuvėmis šalimis;
        • žemės ūkio produktų gamybos kvotų, supirkimo kainų sureguliavimą;
        • veiksmingos žemės ūkio subjektų kreditavimo sistemos diegimą;
        • ekologinio žemės ūkio vystymą, smulkių ir nekonkurencingų ūkių problemų sprendimą, užimtumo kaime, ir ypač jaunimo užimtumo, didinimą, vystant smulkų verslą, amatus ir turizmą;
        • tolygesnę kaimo regioninę politiką;
        • priemones melioracijos ir hidrotechnikos statiniams renovuoti;
        • žemės ir kito nekilnojamo turto grąžinimo ir kompensacijų išmokėjimo spartinimą;
        • žemdirbių savivaldos plėtimą, kaimų bendruomenių steigimosi rėmimą;
        • efektyvią visų rūšių atliekų tvarkymo sistemą;
        • vandentvarkos ir vandenvalos ūkio modernizavimą;
        • ekologiškai švaresnių kuro rūšių diegimą;
        • miškų tvarkymą, priežiūrą, panaudojimą, apsaugą ir želdinimą.

        Kaime per pakankami protingą laikotarpį turi būti sukurtos neblogesnės gyvenimo sąlygos nei mieste.

        3. ENERGETIKA

        • Tautos vienybės sąjunga prioritetą teikia naujausiomis mokslo atrastoms, atsinaujinančioms ir šalyje esančioms energijos rūšims. Dėl branduolinės energijos šaltinių vystymo ir panaudojimo Lietuvoje turi nuspręsti Tauta.
        • Pirmiausia organizuosime realios Lietuvos energetikos strategijos rengimą kurios ruošime dalyvaus šalies mokslinis ir gamybinis specialistų potencialas. O konsultacijomis iš užsienio panaudosime tik labai aukštos kvalifikacijos šios srities specialistus turinčius pasaulinį pripažinimą.
        • Sprendimų priėmime dalyvaus mokslo, gamybos ir visuomenės atstovai. Viskas bus atliekama viešai ir skaidriai.
        • Sparčiai integruosime Lietuvos energetikos sistemą į Europą išlaikydami esantį ryšį su Rytais, tai suteiks mums unikalias galimybes tapti energetinio tranzito valstybe.
        • Užtikrinti energijos tiekimo stabilumą, ne pažeidžiamumą ir naudingas šalies vartotojams kainas.

        4. TRANSPORTAS IR STATYBA

        • Lietuvos automobilių kelių sektorių integruoti į ES kelių transporto sistemą.
        • Gerinti regioninių kelių būklę, ieškoti šaltinių kelių statybos ir priežiūros finansavimui didinti.
        • Plėtoti saugaus eismo struktūrą, vandens transportą, pagerinti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto darbą.
        • Pastatyti Lietuvos giliavandenį uostą prie Būtingės.
        • Įgyvendinti priemones, Lietuvos automobilių parkui modernizuoti.
        • Modernizuoti geležinkelių transportą bei jo paslaugas užtikrinant Lietuvos strateginius interesus.
        • Atlikti studijas apie super greito ant magnetinės pagalvės traukinio tarp Vilniaus – Varšuva –Berlynas – Briuselis – Paryžius paleidimo galimybes, o taip pat šio metodo pritaikymo krovinių vežimui Rytų kryptimi Kinija – Lietuva.
        • Supaprastinti tranzito procedūrų tvarką. Skirtingiems transporto rūšių verslo subjektams užtikrinti lygias mokesčių ir konkurencijos sąlygas.
        • Oro uostų infrastruktūrą modernizuoti pagal ICAO ir Šengeno konvencijos reikalavimus.
        • Vystyti statybų sektorių , skatinant nekilnojamojo turto rinkos plėtrą ir investicijas į statybos sektorių.
        • Supaprastinti statybų leidimų išdavimo ir žemės paskirties keitimo tvarką. Gerinti teritorijų planavimo bei statybos valstybinę priežiūrą.
        • Siekti Lietuvos būsto strategijos programos įgyvendinimo, nuolat gerinti gyventojų aprūpinimo būstu sąlygas bei būsto fondo ir aplinkos kokybę.
        • Siekiant pagelbėti jaunoms šeimoms apsirūpinant būstu sukurti šeimų rėmimo fondą kuris padengtų dalį būsto įsigijimo kaštų priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus.
        • Leisti įmonėms padedančioms savo darbuotojams apmokėti dalį būsto įsigijimo kaštų, neapmokestinant 2/3 sumos.

        5. FINANSAI

        TVS nuostata valstybė aktyviai dalyvaudama šalies ekonomikos vystyme valstybės raidos problemas sprendžia labai griežtai kontroliuodama finansinius srautus ir bankų bei kitų finansinių institucijų veiklą. Nelegali, šešėlinė veikla prilyginama nusikaltimui prieš valstybę ir baudžiama aukščiausiomis bausmėmis:

        • Įvedama griežčiausia bankų ir kitų finansinių institucijų, kurios sukėlė šią didžiulę krizę, kontrolė;
        • Kadangi šios institucijos savo veikloje naudoja ne tik savo, bet ir svetimus finansinius išteklius, valstybė turi smulkmeniškai ir griežtai kontroliuoti šių lėšų srautus, jų panaudojimą ir šių institucijų vadovų atlygius bei premijas.
        • Finansinių institucijų ir bankų vadovų atlyginimai, premijos , bei privilegijos viešai ir pastoviai skelbiamos.
        • Valstybė įkurs valstybinį – komercinį banką, kuriame savo lėšas laikys visos valstybinės valdžios institucijos.
        • Dėl Euro įvedimo diskutuoti tik atsigavus ekonomikai ir tai būtinai spręsti Tautos Referendumu
        • Valstybės reikmės finansuojamos iš valstybės biudžeto kuris formuojamas iš mokesčių ir pelningai dirbančių valstybinių įmonių dalies pelno.

        Mokesčių sistemą pertvarkoma taip, kad ji atitiktų visuomenės poreikius, būtų aiški, skaidri ir suprantama:

        • mokesčiai turi būti protingi ir sudaryti galimybes valstybei per biudžetą spręsti reikiamas socialines problemas ir kad verslas turėtų suinteresuotumą vystytis.
        • pastoviai vykdomas monitoringas ir viešai skelbiami rezultatai apie įmonių pelningumą, jų investicijas, dirbančiųjų algas ir naudos savininkams, dirbantiesiems ir mokesčių valstybei santykį.
        • mokesčiai kiek įmanoma ilgiau turi išlikti pastovūs.
        • mokesčių ir baudų sistemą efektyviai naudotina monopolistams taikant antimonopolinius mokesčius, bei nesąžiningiems verslininkams, kurie manipuliuoja valstybės teisės normomis siekdami nedarbinės naudos.
        • didesnius mokesčius taikyti tiems ūkio sektoriams, kurie nekuria pridėtinės vertės, o tik ją perskirsto.
        • mokesčiai turi būti siejami su įmonių vystymu ir atlyginimų už darbą, bei pensijiniu kaupimu, o taip pat socialinių problemų sprendimu;
        • atleisti nuo apmokestinimo tas lėšas, kurios naudojamos apmokėjimui už mokslą arba darbuotojų perkvalifikavimui;
        • neapmokestinti papildomo pensijinio kaupimo darbuotojo naudai įmonės sąskaita;
        • dalinai atleisti nuo mokesčių lėšas naudojamas darbuotojų sanatoriniam gydymui, daliniam būsto apmokėjimui ir pan.
        • sistema turi skatinti kurtis didesniam, gerai dirbančių ir normaliai uždirbančių žmonių ratui.

        Parengti valstybės finansinių išteklių naudojimo programą, kurioje:

        • suformuoti ir pateikti valstybės institucijoms rekomendacijas dėl valstybės biudžeto formavimo principų ir kriterijų, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir visuomenės poreikių analize nuosekliai didinti prioritetinių sričių finansavimą;
        • užtikrinti finansinių išteklių skirstymo viešumą ir vykdyti išlaidų tikslingumo analizę;
        • siekti, kad valstybės biudžeto lėšų skyrimo prioritetu taptų mokslo ir gamybos integracijos, žinių visuomenės plėtros, mokslo, švietimo, kultūros, sveikatos ir socialinės apsaugos finansavimą.

        6. SOCIALINĖ APSAUGA

        • Valstybėje neišvengiamai bus sferos, kurios bus išskirtinis jos rūpestis. Tai sveikatos, socialinė apsauga, kultūra, sportas, sveikos visuomenės vystymasis ir jos saugumas. Privalome nutraukti pražūtingą šių sferų komercializaciją.
        • Baigti spekuliuoti pagyvenusių žmonių senatvės pensijomis.
        • Pensija yra uždirbta per žmogaus gyvenimą ir ji negali būti atimama ar kaip nors mažinama.
        • Pensijos dydis turi priklausyti nuo žmogaus uždarbio ir išdirbtų metų, bei nuo esamų kainų lygio.
        • Senatvės pensija privalo užtikrinti nors minimalų žmogaus poreikių tenkinimą.
        • Nustatyti, kad valstybė išnaudodama visas galimybes pirmiausia skatina žmones dirbti ir užsidirbti.
        • Žmogaus galimybė dirbti turi skatinti jo norą dirbti, nes be pateisinamos priežasties nedirbantis neturi turėti teisės gauti kokią nors pašalpą.
        • Socialinės pašalpos skiriamos tais atvejais, jeigu žmogus yra neįgalus arba valstybėje ar tam tikrame regione susidaro tokia, piliečio nuo nepriklausanti situacija, kad jis negauna darbo.
        • Nustatyti, kad bedarbio statusą ir pašalpas gaunantys gyventojai turėtų už šiais socialines garantijas ir pašalpas atidirbti visuomenei naudingus viešuosius darbus;
        • Darbuotojų atlyginimai privalo suteikti galimybę žmogui normaliai gyventi išlaikant šeimą.
        • Valstybė negali apsiriboti vien minimalaus atlyginimo nustatymu. Dirbančiujų atlyginimai turi būti subalansuoti tarp įmonės pelnų, išsimokamų dividendų , bei vadovų atlyginimų.
        • Darbuotojas savo sugebėjimą dirbti, kurti (žinias) turi parduoti tik už orų atlyginimą.
        • Valstybės tarnautojo ar bet kokios kitos Valstybės lėšomis finansuojamos įstaigos tarnautojo (vadovo) atlyginimas neturi viršyti LR Prezidento atlyginimo.
        • Visos rūšies įmonių, organizacijų ir įstaigų pavaldinio ir jo vadovo atlyginimo santykis neturi viršyti 4 kartų.
        • Valstybė skatina gerai dirbančius visų socialinių sluoksnių darbuotojus.
        • Mes pripažįstame, kad visuomenėje dar ilgai bus turtinė diferenciacija ir ji toleruotina, jeigu tai pasiekiame savo įdėtų pastangų, intelekto pagrindu.
        • Amoralu ir neleistina žmonių išnaudojimo sąskaita krautis turtus.
        • Dirbantieji taip pat turi suprasti, kad tas kas stengiasi visada gaus daugiau ,nei pritingintis ir valstybė vadovausis būtent tokiais kriterijais.
        • Valstybė skatins žmonių užimtumą ir darbą, o tik vėliau pagalbą, dėl objektyvių priežasčių jo negaunantiems.
        • Didinti valstybės remiamas pajamas. Siekti, kad minimalus gyvenimo lygis atitiktų realius socialinius pokyčius.
        • Senatvės pensija mokama per “Sodros” sistemą . Bet koks lėšų pervedimas į privačius pensijų fondus neleidžiamas.
        • Privatūs pensijų fondai turi tarnauti papildomom pensijom. Jų lėšos susidaro iš savanoriško asmenų pensijinio draudimo ir įmonių savo darbuotojų papildomo draudimo.
        • Skatinti didinti darbo užmokestį. Tobulinti darbo santykius reglamentuojančius dokumentus. Glaudžiau bendradarbiauti su darbdavių, profsąjungų ir kitomis organizacijomis.
        • Siekti, kad realios gyventojų pajamos didėtų sparčiau nei plataus vartojimo kainos..
        • Sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau dirbti, gerinti išankstinių pensijų mokėjimo mechanizmą. Mažinti turtinę diferenciaciją. Sudaryti sąlygas viduriniajai klasei formuotis.
        • Valstybė skatins gimstamumą ir didesnių šeimų kūrimąsi. Tam bus skiriamos ženklios finansinės lėšos. Investicija į vaikus laikytina geriausia investicija.
        • Numatyti priemones, skatinančias gausias šeimas. Ginti vaikų teises, tobulinti jų apsaugą.
        • Parengti visuomenės socialinės atskirties mažinimo programas. Tobulinti būsto išlaikymo ir kitų teikiamų paslaugų kompensavimo sistemą žmonėms, kurių realios pajamos yra nepakankamos, atsižvelgiant į paramos gavėjų turto ir pajamų lygį.
        • Skatinti visuomenės solidarumą su socialiai remtinais piliečiais, suvokiant tai kaip kiekvieno piliečio, ekonominio subjekto, valstybės moralinį įsipareigojimą.
        • Parengti Lietuvos piliečių emigracijos proceso reguliavimo programą, paremtą sociologiniais ir ekonominiais tyrimais. Skatinti jaunimo, įgijusio išsilavinimą ir darbo patirtį kitose šalyse, grįžimą į Lietuvą.

        7. SVEIKOS GYVENSENOS SISTEMOS FOMAVIMAS – SVEIKATOS APSAUGA

        Valstybės politika šiose srityse turi būti vientisa: sveika, saugi gyvensena pradedant nuo teisingo gyvenimo būdo, ekologiško maisto, švarios aplinkos, asmeninės higienos, sporto kaip sveikos gyvensenos ir jaunimo užimtumo, bei jauno žmogaus formavimosi kultūros, gerų senų ir naujų tradicijų įtakoje sudaro kūrybinės visuomenės ugdymo bazę. Visa tai ir socialinis – turtinis, bent minimalus pragyvenimo garantas suformuoja ramesnę saugesnę, bei oresnę žmogaus gyvenimo aplinką, kuri šių faktorių veikiama tuo pačiu savaime tampa saugesnė. Sveika gyvensena suponuoja mažesnes išlaidas gydymuisi, o bendra kultūringa aplinka suformuoja šiuolaikinį žmogų, kuris nenori būti kam nors našta, o nori veikti, dirbti, reiškia – kurti.

        TVS yra įsitikinusi, kad sveiktos apsauga privalo išlikti valstybės priederme ir jos prioritetu. Šioje srityje privačios paslaugos tikslingos tik odontologijoje, kosmetologijoje ir diagnostikoje. Valstybė gali ir pravalo užtikrinti gerą ir kokybišką sveikatos apsaugą jai pavaldžiose sveikatos įstaigose.
        Tam būtina:

        • Iš pagrindų pertvarkyti šios srities finansavimą ir išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistus.
        • Reformuoti sveikatos priežiūros sistemą. Formuoti sveikos gyvensenos įpročius.
        • Atsisakyti žalingos komercializuotos farmakologija pagristos sveikatos sistemos.
        • Valstybės prioritetas taps sveiko gyvenimo būdo populiarinimas ir aktyvus įgyvendinimas.
        • Skatinsime natūralią ekologinių vaistažolių auginimą ir gamybą.
        • Švietimo programose bus privalomas kursas apie sveiką gyvenimo būdą ir sveiką mitybą.
        • Sukursime sveikos mitybos pramonę ir pagrįsime jos naudingumą visuomenei.
        • Gerinsim teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą.
        • Didinsim sveikatos priežiūros sistemos finansavimą.
        • Išskirtinį dėmesį skirsim ankstyvai ligų diagnostikai ir gydymui.
        • Gerinsimi nėščių moterų ir kūdikių sveikatos priežiūrą.
        • Vykdysime nemokamą dantų protezavimą pensininkams.
        • Gerinsime psichikos ligų gydymą. Gerinsim profilaktiką ir gydymą nuo ŽIV ir AIDS bei priklausomybės ligų.
        • Optimizuosim sveikatos priežiūros įstaigų skaičių, atsižvelgiant į jų poreikį, ypač kaimo vietovėse.
        • Optimaliai derinsim pirminės sveikatos priežiūros tinklą su medicinos centrais turinčiais aukštas gydymo technologijas.
        • Tobulinsim vaistų kainodaros ir kompensacijos sistemą. Vaistinių skaičius priklausys nuo gyventojų skaičiaus. Vaistinių konkurencija yra nesusipratimas , negalima rizikuoti žmonių sveikata.
        • Skatinsime bendruomenių ir kitų slaugos namų kūrimą.
        • Valstybė turi didinti ir stiprinti alkoholizmo, narkomanijos ir nusikalstamumo prevenciją.
        • Didesnį dėmesį reikia skirti ne kovai su šių problemų padariniais, o su priežastimis.
        • Svarstyti galimybę nacionalizuoti alkoholio gamyklas ir tai paversti valstybės monopoliu.

        8. SPECIALISTŲ RUOŠIMAS, ŠVIETIMO SISTEMOS PERTVARKA

        Neišvengiamai turi būt pertvarkyta švietimo, visa jaunimo ugdymo ir ruošimosi darbui, sistema. Remdamiesi pagrindine visuomenės ląstele – ŠEIMA, mes turime susikurti tokią sistemą ir visą aplinką, kad jauni žmonės jau nuo mažens augtų kūrybinės visuomenės atmosferoje. Kuo greičiau turime visuomenės pastangomis sustabdyti didžiulę eroziją, kuri apėmusi mūsų švietimo sistemą per nesibaigiančias reformas ir eksperimentus su vaikais. Prie viso šito prisidėjo ir nevykusi aukštojo mokslo pseudo reforma.

        Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja ruošti ne tik moksleivį, studentą ar specialistą. Visa sistema pradedant Šeima – Darželis – Mokykla – Profesinė mokykla – Kolegija – Aukštoji mokymo įstaiga, turi ruošti ir gerą specialistą, bet taip pat ir Žmogų, kuris sugebėtų nepasimesti šiame sudėtingame gyvenime ir surasti savo vietą, kuri leistų geriausiai realizuoti jo gebėjimus. Siekiant šių tikslų būtina:

        • Baigti nereikalingas mokymo įstaigų pertvarkas vardan pertvarkos, kuri neduoda nieko, išskyrus sumaištį. Pasmerkti ir sustabdyti nevykusią aukštojo mokslo reformą stumiančią jaunimą į pastovias skolas kurios juos persekios visą gyvenimą.
        • Pertvarkyti jaunimo ugdymo ir mokslų įstaigų grandinę, kad būtų sudarytos sąlygos pasiruošti kaip žmogui ir specialistui kuo didesnei daliai šalies jaunimo neišvykstant iš Lietuvos.
        • Sukurti jaunimo profesinio orientavimo sistemą, kuri leistų jaunuoliams ir jų tėvams pasirinkti kuo geriausią ir prieinamiausią pagal sugebėjimus mokymosi būdą.
        • Valstybė turi sukurti monitoringo ir strateginio planavimo sistemą, kuri galėtų orientuoti jaunimą 15-20 metų į ateitį, kokių specialistų reikės ir kokios specialybės bus paklausios.
        • Atvirai susitarti su šalies visuomene, kad Lietuva nepajėgi turėti tiek reikiamo lygio universitetų, kiek dabar jų sukurta ir dalies jų atsisakyti; taip pat atvirai paaiškinti tėvams ir jaunimui, kad tik orientuojantis į tas mokslo sritis, kurios apsprendžia progresą, Lietuva gali pereiti prie kūrybinės ir tuo pačiu gerbūvio valstybės sukūrimo (sukurti skatinimo sistemą).
        • Pertvarkyti vidurinių mokyklų ir gimnazijų programas, kad moksleiviai mažiau būtų perkrauti, o turėtų laiko lankyti ugdymo būrelius arba specializuotas mokslo įstaigas, bei numatyti bendro lavinimosi mokyklose privalomą praktinį kursą, kad jaunimas gautų patriotizmo, pilietiškumo, valstybės reikalų tvarkymo realioje demokratijoje pagrindus.
        • Į aukštąsias mokyklas priimami gabūs, gerai besimokantys jaunuoliai, nemokamai į tas specialybes kurios labiausiai naudingos šaliai ir kurios bus paklausios pagal prognozes. Nepaklausiose galima mokytis, bet už pinigus (ne valstybės lėšomis).
        • Jaunuolis nemokamai baigęs aukštąjį mokslą privalo Lietuvoje atidirbti bent trejetą metų, priešingu atveju turi už mokslą susimokėti. Išimtys taikytinos jei siunčiama toliau mokytis į užsienį.
        • Aukštųjų mokslų įstaigų autonomija turi būti tampriai susieta su atsakomybe už jų veiklos rezultatus, bei valstybinio turto atsakingą naudojimą.
        • Valstybė kurs mokslinius – gamybinius centrus, kuriuose bus eksperimentuojama, kuriama ir gaminama , o taip pat skatins jų kūrime dalyvauti privatų kapitalą.
        • Turime išsiaiškinti ir atvirai diskutuoti, kad besivystanti kūrybinė visuomenė nebus ilgą laiko tarpą sustabarėjusi, o organiškai ieškos patogesnių lavinimosi ir patirties, bei darbinių įgūdžių formavimo būdų. Tai besikeičiantis kūrybinis procesas, tik jis neturi būt pakeičiamas biurokratinėmis, vis nesibaigiančiomis ir nieko neduodančiomis, išskyrus nereikalingą įtampą, pseudo reformomis. Tokius veiksmus smerksime ir neleisime.
        • Nutraukti kaimo mokyklų uždarinėjimą. Valstybė turi remtis principu : „ kol yra bent 1 mokinys, turi veikti bent pradinė mokykla, kaip švietimo ir moralės, kultūros nešėja”.
        • Mokinio ir vaikų teisės turi būti proporcingos jų pareigoms ir atsakomybei.
        • Pertvarkysime švietimo ir mokslo finansavimo modelį .
        • Tobulinsim mokyklų valdymą, jų išdėstymą teritorijose.
        • Gerinsim suaugusiųjų mokymo sąlygas.
        • Remsim tautinių mažumų bendrijų šeštadieninių mokyklų steigimą, skatinsim jų siekimą įgyti išsilavinimą valstybine kalba.
        • Sieksim mokytojų ir dėstytojų didesnės profesinės motyvacijos, sudarant sąlygas kelti kvalifikaciją, didinant atlyginimą už darbą.
        • Stiprinsime bendrojo lavinimo mokyklų materialinę bazę, gerinti aprūpinimą mokymo priemonėmis.
        • Vykdysim mokyklų renovacijos programą, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas mokymuisi ir darbui
        • Gerinsim mokymosi sąlygas studentams ir mokiniams iš nepasiturinčių šeimų.
        • Bus pertvarkyti studentų bendrabučiai juos pilnai atnaujinant ir renovuojant pagal šiuolaikinius reikalavimus. Bus įvertintas ir jaunų studentiškų šeimų poreikis.
        • Puoselėti mokslo prioritetus, naujoms technologijoms imlias smulkias ir vidutines įmones, mokslinių tyrimų bazę.
        • Pasiekti, kad internetas būtų teikiamas ir prieinamas visiems gyventojams.

        9. JAUNIMAS

        Tautos vienybės sąjunga praktiškai įgyvendins valstybinę jaunimo dalyvavimo šalies kūrime ir pasiruošimo jos valdymui Programą.

        • Būtina sukurti jaunimo užimtumo programą, siekiant sustabdyti masišką išvykimą į užsienį.
        • Norintiems užsiimti ūkine veikla kaime suteikti jauniems žmonėms panaudos pagrindu valstybinės žemės plotus neatlygintinai be teisės juos perleisti kitiems išnuomoti ar parduoti.
        • Valstybė padės jaunoms šeimoms besikuriančiomis kaimo vietovėje su beprocentiniais kreditais būstui įsigyti ir verslui plėtoti.
        • Puoselėti jaunas šeimas, sudaryti geresnes sąlygas būstui įsigyti. Sukurti valstybinį fondą, kuris suteiks jaunoms šeimoms beprocentines paskolas būstui su sąlyga jei šeima dirbanti ir dorai auklėjanti savo vaikus. O įmones skatins suteikti savo darbuotojams būstą ar dalinai padengti būstų įsigijimo išlaidas jas apskaičiuojant savikainoje.
        • Ugdyti verslumą jaunimo tarpe, tam sukuriant, be čia minėtų, visą eilę valstybinių paskatų sistemą.
        • Kartu su valdžios institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis nagrinėti karo prievolės, mokslo, švietimo, kultūros ir laisvalaikio, socialinės ir sveikatos apsaugos, nusikalstamumo prevencijos ir kitų problemų sprendimo būdus.
        • Skatinti jaunimo organizacijų, ugdančių pilietiškumą, kūrimąsi, gerinti jų bendradarbiavimą su vietos savivalda ir kitomis vietos organizacijomis.

        10. KULTŪRA

        • Kultūros prioritetai turi būti laisvi ir orientuotis į nepriklausomą kultūros vystymąsi,
        • Kultūra , menas, spauda(išskyrus komercinę) turi būti atleisti nuo mokesčių .
        • Pagal autorines sutartis dirbantys žmonės turi mokėti tik privalomuosius sveikatos mokesčius.
        • Optimizuoti kultūros įstaigų finansavimą, tinkamai paskirstant biudžeto lėšas.
        • Skatinti verslo struktūras investuoti į kultūrą, numatant mokesčių lengvatas.
        • Į kultūros proceso formavimą įtraukti menininkus ir meno organizatorius. Remti religinių bendruomenių pastangas ginant dorovingumą.
        • Tobulinti kultūros paveldo apsaugos sistemą.
        • Atnaujinti bibliotekas, muziejus, kitus kultūros centrus, sustiprinti kultūros įstaigas kaimo vietovėse.
        • Gerinti Lietuvos kultūros ir meno pristatymą užsienyje, pritarti etninių, regionų, dainų ir kitų švenčių tradicijoms, kultūrinių ryšių su užsienyje gyvenančiais lietuviais palaikymu.

        11. SPORTAS IR TURIZMAS

        • Sportas, kultūra turi valstybės skatinami ir remiami kaip kūrybos ir sveikatingumo skatinimo priemonės, bei komercijos išstūmimas iš šios jautrios srities.
        • Rimtai diskutuoti dėl žmonių prekybos uždraudimo, kas dabar viešai įteisinta perpardavinėjant sportininkus, nes tai yra amoralu.
        • Gerinti kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, skatinti ne tik profesionalųjį, bet ir masinį sportą, tobulinti jaunimo sportinę veiklą.
        • Tobulinti talentingų jaunų sportininkų atranką ir ruošimą. Įsteigti kūno kultūros ir sporto specialistų kvalifikacijos kėlimo centrus.
        • Remti sporto bazių kūrimą, siekti, kad jos atitiktų būtinus Europos standartus. Skatinti tarptautinių sportinių renginių organizavimą Lietuvoje.
        • Gerinti sporto programų finansavimą pritraukiant privatų kapitalą. Gerinti Lietuvos kaip turizmo valstybės įvaizdį užsienyje, parengiant aktyvią reklaminę kampaniją, plėsti turizmo informacinių centrų steigimą užsienyje.

        12. VALSTYBĖS VALDYMAS

        Visa valstybės valdymo sistema kuri turi tarnauti Lietuvos žmonėms išsigimė ir stipriai serga, todėl reikalauja esminės pertvarkos.

        RINKIMAI, RENKAMIEJI IR RINKĖJAI

        Ši sritis labiausiai korumpuota, sukompromituota ir neskaidri. Nors biurokratai bando įteigti, kad pas mus su rinkimais viskas tvarkoje, tai yra melas. Dabar viską sprendžia ne laisvi žmones, o didžiuliai pinigai skiriami žiniasklaidai, kuri neobjektyviai sugeba už pinigus įteigti rinkėjams, kad galima rinkti bet ką, net nusikaltėlius. Šalyje dėka nevykusios specialių tarnybos veiklos naudojama milijoninės nelegalių pinigų sumos, kas kelia realią grėsmę Konstitucinės santvarkos apsaugai. Esančius valdžioje ir ja besinaudojančius oligarchus tai tenkina, bet tai nėra tikroji demokratija.

        Jei norime, kad renkamos institucijos pradėtų tikrai tarnauti rinkėjams, siūlome siekti:

        • Kad laisvi, nepriklausomi rinkimai būtų ne tik popieriuje ir deklaracijose, o realybė.
        • Tai bus įmanoma jei, bus laisva, nepelno siekianti žiniasklaida, kurioje nevaržomai ir objektyviai galės reikštis visi rinkimų dalyviai vienodai, o komercinei žiniasklaidai uždrausta tuo užsiimti.
        • Į visas renkamas institucijas seniūnus, seniūnijų Tarybas, savivaldybių merus, Tarybas, Seimą, Prezidentą gali būti renkami tik asmenys. Rinkimai pagal sąrašus panaikinami.
        • Sukurti savivaldybių Tarybos, Seimo ir Prezidento atšaukimo galimybes iš rinkėjų pusės.
        • Atšaukimas turi būti tik motyvuotas, t.y. dėl netinkamo darbo, amoralaus elgesio, įvykdžius nusikaltimą ir pan.
        • Specialiųjų Tyrimų Tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas atsakingi už nelegalių lėšų panaudojimą politinei reklamai ar kitoms laidoms, susijusioms su rinkimais, finansavimui.
        • Nustačius tokius atvejus naikinami išrinktųjų mandatai ir baudžiama pagal baudžiamąjį kodeksą.
        • Uždrausti savivaldybių Tarybos nariams verslininkams ar jų giminėms dalyvauti savivaldybės lėšomis vykdomų darbų įgyvendinime ir panašiuose sandoriuose. Nustačius tokius atvejus atimti iš tokio nario mandatą.
        • Konstituciškai įteisinti Seimo, savivaldybių Tarybų nariams aukštus moralinius ir teisinius reikalavimus, už kurių nesilaikymą galima būtų atimti mandatą.
        • Tauta turi teisę savo atstovams nustatyti ir atitinkamus elgesio, bei kitus aukštus reikalavimus, nes jie atstovauja valstybei; Manome, kad teistumas turėtų būti nesuderinamas su Tautos atstovo statusu.
        • Didinant rinkėjų atsakomybę būtina įteisinti konstitucinę prievolę – privalomą dalyvavimą valstybės valdyme, t.y. rinkimuose ir referendumuose; o įvykusius rinkimus pripažinti tik tada, kai juose dalyvauja daugiau nei 2/3 rinkėjų.
        • Uždrausti bet kokį finansavimą iš verslo struktūrų, bei didelių aukų iš privačių asmenų.
        • Apsiriboti tik nedidelėmis aukomis ir nedideliu, bet visų rinkiminės kompanijos dalyvių finansavimu iš valstybės biudžeto.
        • Suteikti nemokamą teisę politinėms ir visuomeninėms organizacijoms turinčioms nemažai narių pasisakyti nemokamai Nacionalinio transliuotojo eteryje, bei pelno nesiekiančiose žiniasklaidos priemonėse. Vienintelė sąlyga, kad nebūtų diskriminacijos.
        • Manome, kad įgyvendinus aukščiau minėtus atvirų rinkimų principus visuomenėje tikslinga bus pravesti diskusiją apie tolimesnį sistemos tobulinimą.
        • Pereinant prie internetinio balsavimo kuo dažniau organizuoti tiesioginius Referendumus svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais.
        • Reikiamą referendumui sušaukti parašų skaičių sumažinti iki 100 000 ir pašalinti kitus nereikalingus biurokratinius trukdžius renkant parašus.
        • Valstybės ir savivaldos valdžia savo veikloje privalo vadovautis esmine nuostata, kad rinkėjas yra tikrasis šios šalies šeimininkas, o politikai ir pareigūnai tik atlieka jiems patikėtas funkcijas ir tai darydami neturi teisės nesiskaityti su žmonių argumentuota nuomone.
        • Savo ruožtu rinkėjas privalo suprasti, kad pagal savo statusą būdamas šios šalies bendrasavininkiu turi ir atsakingai elgtis kaip dera doram piliečiui, sąmoningai dalyvauti rinkimuose, pačiam stengtis pilietinę pareigą atlikti kiek galima garbingiau, moraliau ir teisingiau.
        • Griežtai pasipriešinti bet kokioms balsavimo rezultatų objektyvumo iškraipymui arba bandymui įtakoti rinkimų rezultatus neteisėtais būdais.
        • Už bandymus arba jau įvykusius nustatytus balsų pardavimo faktus griežtai bausti ir stengtis tai viešinti bendruomenėje, kad būtų gėda tarp pažįstamų ir artimųjų. Visuomenė tokiems atvejams privalo sukurti nepakantumo atmosferą.
        • Jeigu nustatomi piktybiški asocialių piliečių piktnaudžiavimo faktai balsavimo teise manome tikslinga bausti laikinu pilietinių teisių apribojimu.
        • įgyvendinti savivaldos reformos įgyvendinimą, įvedant tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus;
        • reformuoti apskričių administracijas, sukuriant renkamas apskričių tarybų institucijas ir priskiriant joms regionų valdymą, užtikrinant tolygią jų plėtrą.
        • optimizuoti valdininkų ir valdymo institucijų skaičių; užtikrinti besąlygišką visų valdžios grandžių viešumą ir atskaitomybę Lietuvos piliečiams;
        • artinti valdžią prie žmonių, stiprinti savivaldybių finansinę galią, seniūnijoms savarankiškai formuoti ir tvarkyti biudžetus, didinti jų suinteresuotumą teritorijos ir verslo joje plėtra ir siekti įteisinti savivaldybių nuosavybę ;
        • suformuoti aktyvias ir atsakingas namų bendrijų, miestų, rajonų, kaimo bendruomenes, kurios realiai dalyvautų vietos problemų svarstyme ir sprendimų priėmime.
        • remti piliečių ir asocijuotų visuomenės struktūrų iniciatyvą teikiant siūlymus dėl valdymo aparato mažinimo, procedūrų supaprastinimo ir kitais klausimais
        • Valstybė turi reguliuoti ir mažinti ne tik emigraciją, bet ir imigraciją.
        • LR viduje jos teisės normos ir įstatymai yra viršesni už ES teisės normas ir įstatymus.

        FUNKCIJŲ PERSKIRSTYMAS IR KONTROLĖ

        • Vyriausybė bus atskirta nuo Seimo ir bus formuojama iš savo srities profesionalų ir bus atskaitinga LR Prezidentui ir Seimui.
        • Bus panaikinta galimybė vyriausybės nariams tuo pat metu būti ir ministrais.
        • Finansai, valstybės biudžetas jo dydžiai bus apsprendžiami Seimo, o jo vykdymas pavedamas vyriausybei, bet vyriausybė nebegalės savo nuožiūra skirstyti pinigus tai bus Seimo prerogatyva.
        • Iš pagrindų bus pertvarkyta įstatymų projektų ruošimo ir jų priėmimo tvarka.
        • Prie Seimo bus įkurtas įstatymų projektų rengimo ir jų tvarkymo bei kodifikavimo po priėmimo institutas.
        • Šis institutas organizuos įstatymų projektų kodifikaciją jų apskaitą, jų įvertinimą pagal aktualumą laikmetyje, jų savitarpio sąsajas ir teiks siūlymus dėl jų panaikinimo, pakeitimo arba apjungimo. Taip jis organizuos įstatymų jų koncepcijų ar kitų teisės aktų projektų paruošimą.
        • Įstatymų, kitų teisės aktų projektų ruošimui bus pasitelkiami atitinkamų sričių mokslinei institutai, mokslinė visuomenė, praktikos specialistai. Paruošus šį projektą jis bus pateikiamas atpatinkamos valstybės valdžios institucijoms ir visuomeninėms organizacijomis ekspertiniam įvertinimui. Tokį ekspertinį vertinimą darys ir Vyriausybė bei ministerijos. Privalomas ekspertinis projektų vertinimas bus ir iš asocijuotų verslo, kitų bendruomenių darinių pusės.
        • Įstatymo projektas po ekspertų vertinimo praeis nuomonių derinimo procedūrą ir tik po to bus teikiamas Seimo atitinkama komitetui. Komitetas nusprendęs, kad galima šį projektą jau teikti Seimo plenariniam posėdžiui tuo pačiu teiks ir savo išvadą. Po to bus teikiama Seimo posėdžiui priėmimo stadijoje o vėlesnė procedūra kaip ir dabar.
        • Jeigu vyriausybė, atskiros Seimo narių grupės arba šalies visuomeninės organizacijos norės arba matys, kad reikia keisti įstatymus arba priimti naujus jos visus šiuos siūlymus teiks minėtai įstatymų projektų rengimo institucijai kuri apibendrintus siūlymus teiks Seimo koncepcijos lygmenyje kur po atvirų diskusijų ir bus nuspręsta apie tokios veikos tikslingumą.
        • Bus sukurta vieninga ir profesionali sistema, kad valdininkija, nes begalė sau rašytis įstatymų o juos privalės vykdyti.
        • Atsisakysime įstatymų priėmimo konvejerio ir jų pastovaus kaitaliojimo. LR Konstitucijoje turi būti numatyta tik tokios normos be kurių visuomenė , valstybė negali funkcionuoti. Tačiau būtina vengti smulkmeniško visos žmonių ir valstybės gyvenimo reguliavimo tik teisinėmis normomis.
        • Valstybė skatins ir puoselės, kad mūsų bendruomenės gyvenimą didelę reikšmę ir svarbą pirmiausia turėtų moralės, dorovinės normos, tradicijos , bus puoselėjama gėrio ir blogio sampratų aiškinimas jau nuo mažumės jų supratimas ir laikymasis.
        • Visa įstatimdavystė pirmiausia privalo remtis labai aukštais moraliniais , dvasiniais kriterijais ir tai turi atsispindėti teisės normose. Įstatymas negali būti bedvasis , amoralus suformalizuotas kūrinys. Privalome įgyvendinti nuostatą, kad jei teisėta tai ir padoru ir teisinga.
        • Seimo veikla bus perorientuota į didesnę geranorišką paiešką ko platesnio susitarimo valstybės problemų sprendime , kuo optimalesnių sprendimų paieškai, geranoriškai diskusijai tarpusavyje ir su šalies visuomene.
        • Sugrąžinsime Seimui atimtą teisę atlikti kuo gilesnę ir kvalifikuotesnę parlamentinę visų valstybės institucijų kontrolę. Bus įgyvendinta nuostata, šalyje negali būti nekontroliuojamų institucijų . Seimas kartu su Prezidentu yra atsakingi už šalies valdžios institucijų veiklos rezultatus ir privalo elgtis taip kad tie rezultatai tenkintų rinkėjų lūkesčius.
        • Peržiūrėsime Seimo nario statusą išplečiant kaip jau minėta aukščiau reikalavimus pačiam Seimo nariu, bet taip pat jam bus suteiktos realios Tautos atstovo įgaliojimai t.y. reali valdžia veikti savo kompetencijos rėmuose ir ypač kontroliuojant kitas institucijas ar pareigūnus.
        • Pertvarkysime vyriausybės struktūrą numatant jos sudėtyje:
        • centralizuota ilgalaikio valstybės vystymosi strategijos ir planavimo institutą ministerijos teisėmis.

        Ministerijas pertvarkysime taip, kad būtų sukurtos šios ministerijos:

        • Finansų ministerija su valstybės iždo institucijos, kurios sudėtyje bus -valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, ligonių kasos, turto fondas, turto bankas, FNTT;
        • Ekonomikos , inovacijų ir mokslo ministerija (į ją integruosis ir dabartinė energetikos ir susisiekimo ministerijos) prie šios ministerijos bus įkurtas „Lietuvos inovacijų fondas“ kuris finansuos visus su aukštųjų technologijų raida susietus projektus
        • Šeimos , jaunimo ir sporto
        • Darbo ir specialistų ruošimo
        • Švietimo ir patriotinio ugdymo
        • Sveikos gyvensenos ir socialinių reikalų
        • Kultūros ir paveldo
        • Krašto apsaugos
        • Vidaus reiklų į kurią integruosis ir dabartinė teisingumo ministerija
        • Užsienio reiklų
        • Kaimo reiklų ministerija (vietoj žemės ūkio)
        • Aplinkosaugos ( arba pervadinti Gamtos išsaugojimo ?)

        Pertvarkysime visą kontrolės sistemą . Vietoj dabar esančios kontrolės institucijų bus paliktas keletas su labai aiškiais įgaliojimais ir atsakomybe.

        Inicijuosime Tautos rūmų steigimą, kuriuos sudarytų dviejų tipų visuomeninių organizacijų atstovai : tai vietos bendruomenių deleguoti ir profesiniu, veiklos principu susiorganizavusių asocijuotų struktūrų atstovai. Tautos rūmai veiktų kaip valstybės institucijų patariamoji, visuomenės koncentruotą, apibendrintą nuomonę išreiškianti ir visuomeninę kontrolę atliekanti organizacija. Tautos rūmai turėtų įstatymų projektų teikimo iniciatyvos teisę .

        Nuosekliai plėtodami tiek vietos savivaldą teik per kitas veiklos formas vis tik privalome aiškiai ir nedviprasmiškai pripažinti, kad turime elgtis taip, kad savivalda netaptų į nusikaltimus ar savanaudiškų tikslų siekiančių asmenų ar jų grupių prieglobsčiu. Todėl bus numatyti griežti savisaugos mechanizmai kaip apsisaugoti nuo tokio piktnaudžiavimo.

        12. TEISINIŲ IR MORALINIŲ NUOSTATŲ LAIKYMASIS

        • Kūrybinė bendruomenė negalima be iniciatyvos, kuo platesnio potencialo atsiskleidimo, bet tam turi būti sukurta geranoriškumo bendro susitarimo ir sambūvio atmosfera. Tai nesutaikoma su dabar egzistuojančiomis grobuoniškomis dalies visuomenės vertybėmis: kad tikslas pateisina priemones, naudos siekimu bet kokia kaina, skaldyk ir valdyk. Mes siūlome Lietuvai visiškai priešingą kūrybos kelią, kuris suprantama savaime neatsiras ir pasipriešinimas iš ciniškosios visuomenės dalies bus didelis. Tą privalome suprasti ir tam ruoštis. Privalome pirmiausia:
        • Visiems atvirai pasakyti, kad neturime tikros demokratijos, neturime laisvo žodžio, neturime galimybės pasirinkti. Tai turi ir mums nurodinėja ką daryti turtingieji, oligarchai, kurie į žmones žiūri kaip į pigią darbo jėga, o taip pat kaip į vartotoją. Būtina atsisakyti šios sistemos kaip vergovinės ir atgyvenusios.
        • Privalome išsikovoti žodžio laisvę: tam reikia pasiekti, kad Nacionalinis transliuotojas – LRT suteiktų galimybę reikštis įvairio

        • Kam įdomu, plačiau įvairią informaciją surinkau temoje:

          TAF – Tautos Ateities Forumas ir Politinė partija Tautos vienybės sąjunga (pirmininkas Algimantas Matulevičius)
          http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=91&t=5060

        • tikras lietuvis:

          Gana nebloga programa – yra netgi konkrečių dalykų, kas yra svarbu.
          Vis tik, reikia daugiau konkretumo: tokiais tai veiksmais pasieksime tą ir tą, tokiais – tą ir tą, po ko ekonomikos rodikliai bus tokie, gyventojų prieaugis bus toks ir t.t., ir pan.
          Arba.
          Būtina: visiškai eliminuoti kosmopolitų vykdomą Lietuvos presingavimą visame kame – tam darysime tą ir tą (nuimsime jiems išmokas, tokias ir tokias organizacijas išregistruosime, įsteigsime Prisiekusiųjų teismą kaip apeliaciną instanciją iki AT jau išnagrinėtų bylų peržiūrėjimui priežiūros tvarka, įvykdysime teismų sprendimus dėl nelegalių pavadinimų Vilnijos gatvėse ir t.t, ir pan.). Visa tai padarysime tokiu tai įstatymų numatytu keliu.
          Ir t.t.

          • Taip, tu teisus – tačiau tai, ką čia pateikiau, yra bendroji vienos iš koalicijos partijų programa, o daug konkrečiau ir smulkiau viskas yra surašoma būtent rinkiminėse veiklos po rinkimų programose. Kiek žinau, tokia išsami veiklos Seime programa, veiklai būtent po dabartinių rinkimų dabar yra rengiama.

            Tačiau čia yra vienas “niuansas” – viskas priklausys nuo konkretaus Seime gautų vietų skaičiaus, nes akivaizdu, jog bet kokią programą Seime ir Vyriausybėje įmanoma “prastumti” tik turint pakankamai vietų.

            Taigi, ir programas reikia rengti kelių tipų – planuojant ir prognozuojant, jog bus gauta tiek arba tiek arba tiek … vietų, ir dar tiek tai konkrečių deputatų iš kitų partijų vieną ar kitą iniciatyvą palaikys..

            Ir tokios smulkios veiklos programos paprastai nėra viešai platinamos, kadangi iš anksto “atskleisti savo priešininkams savo kortas” yra gana kvaila..

            • tikras lietuvis:

              Pažadas po yra apgaulė: reikia tai padaryti prieš rinkimus ir nesvarbu ar laimėsi, ar ne, bet visi galės įvertinti kas geriausiai reikalus išmano.

              • Tu nesupranti esmės – apie strategiją, tai yra, kokių būtent tikslų sieks partija ar koalicija, yra parašyta labai aiškiai.

                O kaip tai pasieks Seime, kur daugumą (kaip ir iki šiol) sudarys įvairūs kam nors tarnaujantys kosmopolitai, oligarchų statytiniai ir apskritai nelabai sąžiningi asmenys – tai jau taktika, o ne strategija… 🙂

                • tikras lietuvis:

                  Aš ir sakau – reikia ne lozungų, o konkrečių darbų sąrašo.
                  Pvz., vos ne kasdien yra žiniasklaidos išmetami “žydų”, homoseksualų ir pan. “skriaudimo” Lietuvoje temos. http://www.lrytas.lt/?id=13448470511344731174&view=9
                  Tai daroma labai konkrečiu ekonominiu tikslu – parodžius “skriaudas”, vis kaskart pareikalauti iš Lietuvos pinigiukų.
                  Tai suprantant, o ir dėl to, kad nebūtų be reikalo šmeižiama Lietuva, derėtų numatyti tokiems tamsiems žiniasklaidos reikaliukams apynasrį:
                  1. tokie straipsniai tegalėtų būti spausdinami TIK kartą per metus (pvz., apie “žydų” žudynes – prieš mirusiųjų dieną, “žmogaus” teisių, jei tai nebūtų kokio tai naujo fakto atskleidimas, per kokią tai, sakykim, Konstitucijos dieną ir pan.).
                  Žiniasklaidai reikėtų rašyti sudėtingomis nūdienos temomis -ekonomikos kėlimo ir pan., kas, aišku, keltų kur kas didesnio mokėjimo ir išmanymo reikalavimus, nei, kad tiražuoti tą patį per tą patį ir dar melagingai.

                  • tikras lietuvis:

                    Be to.
                    Apie tai kaip pasieks, o tiksliau – ką pasiseks padaryti.
                    Ką pasiseks – tai jau kitas klausimas.
                    Reikia atskirti konkrečių darbų programą nuo to meto kada jau bus viskas seime.

      • jurga:

        Tikras Lietuvis tokio atsiliepimo nerasytu ,tu parsidavelis ,nes jie turi viska ir programa ir jie nusluos visas siuksles kurie tie 73 turi sedeti kalejime .

    • lietuvis:
      2012 08 13 13:04

      O kur galima rasti tuos “susivienijimo suformuluotus svarbiausius programinius uždavinius”?
      —————————————————————————————————————————————

      Tautininkai, Socialdemokratų sąjunga, centristai ir Tautos vienybės sąjunga vienijasi Tautos labui – Už Lietuvą Lietuvoje
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=91&t=7664

  2. Už Lietuvą Lietuvoje,- DIDŽIAUSIA POLITINĖ ORGANIZACIJA, DIDESNĖ UŽ BET KURIĄ LIETUVOS PARTIJĄ -pasakė Matulevičius.:

    Susivienijimas Už Lietuvą Lietuvoje
    DIDŽIAUSIA POLITINĖ ORGANIZACIJA, DIDESNĖ UŽ BET KURIĄ LIETUVOS PARTIJĄ pasakė Matulevičius.
    Susivienijimas Už Lietuvą Lietuvoje spręsdamas visos tautos problemas pirmiausia išspręs vienos šeimos problemas.

  3. CP:

    Susivienijimo “Už Lietuvą Lietuvoje” programinių gairių deklaracija: centropartija.lt/pareiskimai/246-ull-deklaracija

  4. Rimantas:

    Dabar lietuviai žino už ką reikia balsuoti. Sveikinu visus koalicijos partnerius ir būtinai remsiu seniai lauktą skirtingų politinių grupių raginimą vienytis visiems padoriems lietuviams.

  5. Už Lietuvą Lietuvoje,:

    Iš kur tokie milijardieriai?
    VMI preliminariai sudėlioti visų gyventojų pajamų deklaracijų duomenys atskleidė ir milijardierių – vienas asmuo deklaravo 2011 m. gavęs 1 mlrd. 371,7 mln. Lt pajamų. Tą sumą padalinus iš 12 mėnesių ir iš 200 tūkst. gaunančių MMA ( 800 litų), tai gaunam 600 litų. Taigi už vieno žmogaus pajamas galima buvo mokėti NE 800, o 1400 litų MMA VISUS METUS.

    Tai galima, kaip siūlo LLRI, sumažinti MMA iki 200 litų, tai turėsim 2 tokius milijardierius per metus.

    Štai taip!!! „Nuskausminus“ vieną milijardierių MMA (minimalų mėnesinį atlyginimą) galima padidinti iki 1400 litų.
    O kiek tokių ir didesnių milijardierių yra Lietuvoje? Kiekvieno apetitą šiek tiek sumažinus laisviausiai galima MMA padidinti iki 1600 litų (tautininko programa)

    Lietuvoje turėdami vidutinį atlyginimą apie 1 100 JAV dol. pagal perkamosios galios paritetą, taip pat esame apatinėje lentelės dalyje, atsilikdami nuo artimiausių Jamaikos, RUSIJOS, Estijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos.

    Gyventojų registro tarnybos duomenys: per šių metų pirmą pusmetį savo išvykimą deklaravo 21 171, t.y. beveik 3 000 gyventojų daugiau, nei 2011 m. (18 210).

    Šių metų sausį „Eurostat“ paskelbė naujausius ES narių minimalios mėnesinės algos (MMA) rodiklius, leidžiančius pažvelgti kaip bendrame Europos kontekste mes atrodome. Lietuvoje MMA siekia 800 lt. (232 eurus). Tai trečias rodiklis nuo galo tarp 20 valstybių. Mažiau uždirba rumunai (162 eurai) ir bulgarai (138 eurai). Tarp Baltijos šalių pirmauja estai (290 eurų), latviai (286 eurai). ES vidurkis – 748 eurai, t.y. didesnis nei mūsų VDU.
    (850 esmės nekeičia)
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rinkos dingo 250 tūkst. dirbančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas)

    Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų – didžiausias Europoje?

    Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 50 milijardų?

    Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai?

    Kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo.

    kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)?

    kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)?

    Kodėl TS – LKD “apačios” patriotai, “viršūnės” globalistai

    • L.:

      kas dirba, tas ir užsidirba. minimalaus atlyginimo didinimas įstatymais situacijos nepakeis. didinant minimalų atlyginimą didėja dabdavio sumokami mokesčiai ir sanaudos, taip didėja prekių ir paslaugų kainos, todėl padidinus “minimumą” didės ir infliacija.o darbo našumas nekinta.

      esmė yra naikinti šešėlį. kol bus palaikomas šešėlis (nereikalaujamas čekis ar kvitas, slepiami mokesčiai, perkamos kontrabandinės prekės, algos vokeliuose) tol ir murkdysimės mėšle..

      o šie gelbėtojai kaip ir ankstesnieji trepsės vietoje ir rūpinsis savais interesais. idėjos gražios, bet prisišliejus visokiems pašlemėkams, ideologijos ideologai bus nustumti į šoną.

      mačiau kaip šneka seime songaila – šustausko lygis. (ar šustauskas su brazauskiene ir romanovu irgi šitame saraš?)

  6. savas:

    matulevyčiuks viską sugadino-nebalsuosiu,jau geriau vėl už “koncervus”,……………..

  7. Wlfs:

    Žodž, tikėtasi, kad bus kažkas naujo, bet taip nieko naujo ir nėra… be poros veidų. Plius buvęs komunistas ir liberalas. Ir keli seni seimūnai, kurie tikriausiai bevelytų Seime iki 100 metų sedėt, kad tik rinktų.

    • Grasilda:

      O kas Jums trukdo patinkančius reitinguoti į pirmąsias sąrašo vietas. Tuomet neturintys pasitikėjimo savaime atsiras žemiau. Jei tai per sunku, rinkite ir toliau neonomenklatūrininkus ir jų padlaižius.

      • tikras lietuvis:

        Suprantu jus – jūs, kaip pensininkė, n metų buvote apgaudinėjama, nes “nepriklausomoje” Lietuvoje nebuvo nepriklausomų kandidatų ir nei viena partija nedirbo visuomenės daugumai.
        Jūs, kaip ir visa visuomenės dauguma, tikitės, kad atsiras tie, kurie jai dirbs?
        Bet ar tautininkų aljansas bus kaip tik toks?
        Kur jų programa kaip geriausiai pakelti Lietuvos ekonomiką ir gyventojų gerbūvį?
        Nėra.
        Štai dėl ko, ypač kada tautininkai vis sudarinėja sąrašus (iš asmenų, švelniai tariant, visiškai neaiškių), o ne ruošia ir nepateikia minėtos programos, jų tikrieji tikslai kelia vis didesnių abejonių – kas bus ta “Lietuva Lietuvoje”?
        Ar nebus tik senas fokusas: aš tau, o tu – man, o visuomenės daugumai – špygutė (kaip visada)?

        • CP:

          Kaip tai nėra ekonominės programos? Nesugebėjai perskaityti mano aukščiau įdėtos nuorodos iki galo?
          7. Nacionalinio ūkio gyvybingumas ir finansai:

          nacionalinis ūkis ir valstybės rezervai, pajėgūs užtikrinti minimalias socialines garantijas šalyje, Nacionalinis investicinis bankas, bankas bei parama nacionalinei kooperatinei bankininkystei (patikimoms kredito unijoms); ekonominės plėtros skatinimas ir subalansuotas biudžetas, ekonominės infrastruktūros nacionalinis valdymas;
          nacionalinio kapitalo gamybinio pajėgumo palaikymo ir ekspansijos į pasaulio rinkas skatinimas, nacionalinės rinkos apsaugos programa, aplinką tausojančių ir plyno lauko investicijų skatinimas, nacionalinių aukštųjų technologijų kūrimas; smulkaus ir vidutinio verslo plėtra;
          ekonominės politikos susiejimas su išmatuojamais rezultatais, intervencinė valstybės politika, kuriant ekonomikos proveržio sritis;
          energetinės nepriklausomybės ir saugumo strategija;
          ūkininkų konkurencingumo palaikymas, alternatyvios žemės ūkio produkcijos gamybai veiklos kaime programa.

        • Grasilda:

          Gerb. tautieti. Prašau manęs nepainioti su Pensininkų Grasilda. Tai tik mano nuolatinis internetinis slapyvardis, skirtas kadaise gyvenusiai promočiutei pagerbti:)

    • Wlfs:

      Reikia parsisiųsti iš kosmoso.

  8. Ar Kubilius prašysis pas Buračą savanoriauti žaliaraisčiu?:

    Kažkaip viskas stojasi į savo vietas.

  9. L.:

    Nieks nesikeis, kol paprasti žmonės nesijaus atsakingi už savo valstybę.

  10. Wlfs:

    Žinote ką, Grasilda? Užteks čia primityvių bei vaikiškų pamokymų. Juolab, kad tikriausiai ne Jums mokyti mane “pilietinio sąmoningumo”. Na, iš kur Jus žinote, už ką aš balsuodavau, už ką nebalsuodavau, rinkau aš per 20 metų pabodusias kalbančias galvas, “nomenklatūrininkus ir jų padlaižius”, ar nerinkau. Tai va, ponia ar panele, per tą laiką kol turiu rinkimų teisę, galiu jus užtikrinti, kad nė karto nesu prabalsavęs už socdemus ar konservatorius, paksistus ar kokius valinskininkus. Jeigu turite priešingų įrodymų, prašom, vilkite juos į dienos šviesą. Kadangi, esu tikras, jų neturite, o ir negalite turėti, savo išmintį geriau pasilaikyti sau, nes kažkaip negražiai čia viskas atrodo iš Jūsų pusės. Tai gal Jus rinkote nomenklatūrininkus ir šiknalaižius, o dabar mat – praregėjote. Žinote, tie fokusai nepraeis. Visi mes norime, kad Lietuvai, kaip sakoma, būtų geriau. Bet aš, matydamas pirmojo dešimtuko sąrašą, susidarau išvadą, kad viskas kaip visada. Kai mes jungiamės su buvusiais LKP nariais, o ir kai kuriais liberalais, stūmusiais Lietuvą į tą duobę, kurioje mes dabar esame, ne šio rinkiminio susivienijimo liaupsintojams kaltinti kažką lipant ant seno grėblio. Man nepatinka ši koalicija, jau atleiskit. Ir tikriausiai šįsyk balso negaus niekas. Žinot, geriau už nieką, nei už bet ką. O rinktis pulti į kažkieno abejotino glėbį vardan kažkokių strateginių išskaičiavimų bei ėjimų tikriausiai ne man. Ne, yra sąrašuose žmonių, kuriems aš nuoširdžiai simpatizuoju, tačiau…

    • “Žinot, geriau už nieką, nei už bet ką.” – Už nieką nebūna. Tas jūsų “už nieką” yra už Globalią Lietuvą, kurią rinksis socdemai-ekskomunistai, konservatoriai, liberalai, nes, balsuodamas “už nieką”, balsavimo teisę jūs perleidžiate jų elektoratui.

      • Wlfs:

        Tomai, Jus savo “koalicijos partnerių” biografijas skaitėt? Jeigu Jus man norite įrodyti, kad vienas ponas M bei kitas ponas M yra kažkuo geresnis, patriotiškesnis ar sąžiningesnis už dvidešimtį metų Seime sėdinčius “nomenklatūrininkus” ir “padlaižius”, kaip čia buvo pareikšta, tai man tas nėra taip akivaizdu, kaip galbūt Jums.
        Po teisybe, tuoj tautininkai pradės jungtis su bet kuo ir priiminėti bet ką, kad tik garsesnis vardas ir titulas. Žinot, dabar lengviau pasitikėti tais, kurie nebuvo, ir nesėdėjo TEN, todėl galbūt neturėjo galimybių teigiamai pasireikšti. O ne tais, kurie lakstė iš partijos į partiją, buvo pastoviai keliami į pirmas pozicijas, sedėjo TEN, snaudė ir pan. Supratot mintį?
        Tarkime, asmeniškai jums, kaip galbūt pradedančiam politikui, aš prikišti nieko negaliu. Jus manęs, kaip rinkėjo, nei nuvylėt, nei man kaži ką neišpildomai prižadėjot, nei pan., ko negalima pasakyti apie kitus ponus.

        • Šiaip nesutinku, kad sąraše yra “bet kas”, tačiau jei sąrašas būtų sudarinėjamas tokiu principu, kad kuriam nors vienam žmogui visi iki vieno turėtų patikti, tai jokio jėgų sutelkimo iš principo negalėtų būti ir jūs turėtumėte galimybę balsuoti už sąrašą, kuris daugiau kaip 1 proc. nesurinks (praeitų rinkimų rezultatai rodo, kad visos besijungiančios partijos turi apie 1 proc. elektoratą, tiesa, tautininkai savarankiškai nedalyvavo, bet, tarkim, jų galimybės panašios; dabar yra galimybė sutelkti 4 procentus ir įtikinti dar 3 procentus, kad susidarė susivienijimas, kuris turi šansą).

          • Wlfs:

            Aš visą tai suprantu ir reiškiu tik savo, be jokios abejonės, subjektyvoką nuomonę. Nepažvelgsi gi žmogui dūšion, nepasakysi kiek jis nuoširdus ir pasirengęs rimtai dirbti, o ne tik “aprūpinimo iki smerties” (© gerai žinomas seimūnas) siekti.
            Iš politinės pusės tokią koaliciją suprantu. Iš idėjinės – kažkaip velnias žino… Matyt laikas parodys. Šiaip linkiu sėkmės visoms nuoširdžiai patriotinėms jėgoms. Ir globalėjimo man jau iki kaklo užtenka, ir “nomenklatūrininkų”, bet tai žinok šiais laikais kas yra kas…

      • Grasilda:

        Pritariu Tomui ir priduriu, kad “geriau už nieką negu už bet ką”, tai dar ir už autonomininkus Lietuvos lenkų rinkimų akciją beigi Rusų aljansą. Nes jie tai jau tikrai nesėdės namuose rinkimų dieną. O jei jau taip nei viena partija ar koalicija nepatinka – reikėjo per 20 metų sukurti savo.

  11. patvorininis-bedarbis:

    Tik už Venckienę-būsimąją Lietuvos Prezidentę!

  12. hans:

    Apsvarščius už ir prieš, labiau palaikyčiau T. Baranausko argumentus, nei Wlfs, nors jo logika taip pat nuosekli. Nemanau, kad tie keli mazuto vienetai, gadins medaus koaliciją…

    • Ar Kubilius prašysis pas Buračą savanoriauti žaliaraisčiu?:

      MANAU, tautininkai, o ypač Songaila bus RYŠKŪS vadovai, kaip buvo ir pas konservatorius. Negi kam dar neaišku, kad neapsijungę į seimą nepatektumėt, o tada jau nebus ir jokios įtakos politikoje.

      • tikras lietuvis:

        Kad patekti jūs, visų pirma, turite paruošti reikiamą programą – jokie apsijunginėjimai čia nepadės.

      • Ar Kubilius prašysis pas Buračą savanoriauti žaliaraisčiu?:

        Kas šiandien žinotų Antiklaninius lyderius Songailą Uoką, jei jie prieš 4 metus nebūtų susijungę su kosmopolitais Kubiliaus konservatoriais. Tautininkai 5 proc. tikrai nebūtų praėję. O jeigu Jų nebūtų buvę Seime, tai šiadien Lietuvoje jau būtų LENKŲ ABĖCĖLĖ ir lenkų pavardes mokytumėmės rašyti lenkiškai (visokios l perbrauktas, o su kableliu viršuj ir t.t.).

        KITI SONGAILOS PROJEKTAI:

        1.Keli Songailos siūlymai sudaryti Seimo komisiją dėl Garliavos įvykių. Bet Seimas viską atmetė, o žiniasklaida apie tai kas tai pateikė sutartinai tylėjo.
        2.Tada veikė Songailos suorganizuota visuomenininkų komisija, Išvados tikrai profesionalios.(vadovas MRU profesorius S. Arlauskas)
        3. Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio pakeitimai (sankcijas už valstybės išdavystę, į išdavystės sąvoką įtraukiant ir energetinės nepriklausomybės interesų išdavimą.)
        4. Kalbos gynyba (čia ir dėl dvigubų gatvių pavadinimų ir dėl angliškų užrašų kavinėse ir t.t.) Valstybinės kalbos, tautinių mažumų įstatymo pakeitimų projektai
        5. Maksimalus pasipriešinimas Lenkų abėcėlės įvedimui (vardų ir pavardžių įstatymo projektas).
        6. MMA -1000 litų. Projektas, kuriam Kubilius priešinosi kiek galėjo. Seimo priimtas tarpinis variantas.
        7. Kova prieš Lenko kortos dalinimą Lietuvos piliečiams. Čia ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir bandymas priimti atitinkamus įstatymus Seime (Baltarusija seniai uždraudė, o vakarų šalyse jos neįvedė pati Lenkija)
        8. Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas
        9. Privačių pensijų fondų apetito apribojimo projektai (šiuo metu jų pinigai dirba ne Lietuvos ekonomikos naudai )
        10. Etninės kultūros globos įstatymo projektas

        Dar lietuviškų mokyklų gynyba teismuose, kova su Vilniaus savivaldybė dėl pinigų švaistymo (kai kurios lenkų, rusų mokyklos užpildytos 25 proc. proj. pajėgumo, o mokam už tuščių pastatų šildymą VISA Lietuva) ir t.t.

        Konferencijų dėl Emigracijos, Nedarbo, VAE, Šilumos kainų organizavimas (dalyvavo geriausi mokslininkai, specialistai. Jų pranešimai yra.) ir t.t.

        • tikras lietuvis:

          1,2 ir 8 punktų pasiūlymai buvo nei į tvorą, nei į mietą.
          Belieka kova su lenkomanais.
          Tačiau kodėl jis nekėlė bylos “lenkų” vadui, kada tas LRT tv laidoje jį pavadino KGB žmogum?
          Jei šitai jis būtų padaręs, tai būtų galėjęs visai nieko nedirbti ir būtumę jį garbinę.
          Betgi liko neaišku – gal tas lenkomanas teisus?

          • Ar Kubilius prašysis pas Buračą savanoriauti žaliaraisčiu?:

            TU IRGI NEPAKANKAMAI VYKDAI 4 PUNKTUS PAGAL INSTRUKCIJĄ:

            VYKDYTI ARDOMĄJĄ VEIKLĄ PAGAL INSTRUKCIJOS ŠIUOS PUNKTUS:
            1. SĖTI NEPASITIKĖJIMĄ SUSIVIENIJIMU “UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE”,
            2. MENKINTI Į SUSIVIENIJIMĄ ĮEINANČIŲ PARTIJŲ VADOVUS, LYDERIUS
            3. MENKINTI ĮEINANČIAS PARTIJAS IR JŲ PROGRAMAS
            4. JEI NEPAVYKSTA APŠMEIŽTI VISOS PARTIJOS PVZ. TAUTININKŲ, ŠMEIŽTI ATSKIRUS NARIUS, SKYRIUS
            4. TINKAMAI PARINKITE NIKĄ , PVZ KAD TAUTININKAMS NELIKTŲ ABEJONIŲ (SUPERTAUTIS, TIKRAS BUDULIS IR PAN.)

            JEI KAS NEVYKDO TŲ PUNKTŲ , NEMOKĖTI ALGOS

          • "tikram lietuviui":

            Tu toks “tikras lietuvis” esi tamsta, kaip aš – čigonas, kad taip protauji

    • Wlfs:

      Hans, tai ne nuomonių ringas. Ir juolab – ne argumentų kova.
      Aš suprantu, kad koalicinė partnerystė galbūt ir įpareigoja ginti savo koalicijos partnerius, nors asmeniškai galbūt taip ir negalvojama 🙂
      Mano galva, mažų mažiausia keista kviesti balsuoti “ekskomunistus” būnant koalicijoj su “ekskomunistais”… hm… Gal aš čia kvailas, kad nesuprantu rinkiminės strategijos bei politinės kovos peripetijų? Gali būti… Bet niekas man neįrodys, kad viena spalva iš tiesų yra kita spalva.

  13. Wlfs:

    Atsiprašau turėjo būti:

    “Mano galva, mažų mažiausia keista kviesti balsuoti prieš “ekskomunistus” būnant koalicijoj su “ekskomunistais”…

  14. Sigitas Martinavicius:

    AR TROKSTANTYS TIESOS IR TEISINGUMO POLICININKAI YRA BUKI?Kalbu, žinoma, ne apie visus Lietuvos policininkus. Tik tuos, jau remiančius pseudo-politinius judėjimus, arba bandžiusius juose dalyvauti. Dabar, turint faktus, galima įrodyti, kad jie buvo apmauti. Visi iki vieno. Išnaudoti visi iki vieno. Išspirti lauk visi iki vieno. Kaip sakė filosofas Bertrand Russell’as: „Prie diktatūros kvailiai turi teisę valdyti, prie demokratijos – balsuoti“.
    Tai – tiksli žinomo šoumeno Arkadijaus Vinokuro citata, įskaitant pavadinimą. Aš pakeičiau joje vienintelį žodį – vietoje „menininkas“ įrašiau „policininkas“. Bet šįkart ne apie šoumeną.
    Pažįstu daug puikių policininkų ir žinau, kad didžioji dalis pareigūnų yra savo srities profesionalai ir gerai atlieka jiems patikėtą sunkią pareigą. Man labai gaila, kad mūsų dabartinė valdžia taip ir nesugebėjo jiems suteikti gerų tarnybos sąlygų ir padoraus atlyginimo, kad gindami visuomenę nuo nusikaltėlių galėtų jaustis įvertinti ir saugūs. Nors mes, visuomenė, to ir reikalavome, stovėdami basi ant Laisves alėjos grindinio. Suprantu, kad alkanus ir apskurusius pareigūnus lengviau valdyti ir jais manipuliuoti. Juk už tūkstantį litų rimti, sąžiningi, dori neis dirbti, o dirbantys – ieškos galimybės išeiti į privačias struktūras. Tie, kurie neišeis, o sąžiningai atliks savo pareigas, informuos apie vadovų daromus nusikaltimus – bus „užtampyti po teismus“. Tokia dabartinės valdžios pozicija.
    Štai ir turime rezultatą: policija pasitiki gal penki procentai visuomenės, kaip ir Seimu ar visa teisėtvarka. Ir tai valdžiai labai patogu, nes suskaldę Lietuvą pagal profesijas, pažiūras, nualino piliečių bendruomenę. Skaldyk ir valdyk. Tada gali viena ranka vogti, daryti kitus nusikaltimus, vilkinti bylas, dengti savus ir pakišti po teisėtvarkos mėsmale neįtikusius ar pasipriešinusius valstybininkų klanui, o kita – kaltinti visuomenę, teisėtvarką.
    Manau, tai ir yra politinė korupcija. Didžiausia dabartinės Lietuvos problema, kaip aštuonkojis apraizgiusi visas gyvenimo sritis – teisėtvarką, švietimą, ekonomiką, teismus, policijos vadovus, valdiškas įmones, savivaldybes, mokyklas, darželius, šeimą ir t. t.
    Norint tą aštuonkojį įveikti, reikia nusukti jam galvą. Sustabdyti nusikaltimą, daromą valstybės vardu, prieš visą visuomenę – policininką, mokytoją, bibliotekininkę, teisėją, prokurorą ir t. t. Tai sudėtinga, nes korupcija apraizgiusi didžiąją dalį korumpuotos valdžios paskirtų vadovų, kurie privalo tai valdžiai pataikauti, kad patys nebūtų įmesti į jos kontroliuojamą teisėtvarkos mėsmalę. Todėl vadovai beveik neturi pasirinkimo – tik paklusti ir tapti valdžios nusikaltimo prieš visuomenę bendrininkais.
    Taip pat ir vykdant nusikaltimą, kuriuo, kaip teigiama prezidentei pateiktose Visuomeninės komisijos išvadose dėl smurto akto Garliavoje, pasikėsinta į Lietuvos konstitucinę tvarką:
    „komisija, įvertinusi virš 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.
    Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutartis be prievartos perduoti mergaitę biologinei motinai 2012-05-17 buvo įvykdyta naudojant smurtą ir prievartą tiek prieš pačią mergaitę, tiek prieš neliečiamybės statusą turinčią jos globėją teisėją N.Venckienę, tiek prieš piliečius.
    Tai reiškia, kad vykdant teismo sprendimą valstybės vardu, naudojant prievartą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsniai. Taip pat buvo šiurkščiai pažeisti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12, 19 ir 34 straipsniai ir jos nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 str. ir kt.).
    Komisija turi pakankamai duomenų teigti, kad vykdant teismo sprendimą buvo nepagrįstai pažeidžiama žmonių laisvė judėti, nepagrįstai žalojami žmonės, žeminamas jų orumas, su jais žiauriai elgiamasi, pažeidžiamos žmonių nuosavybės teisės, viešai skleidžiama dezinformacija, nesilaikyta nuostatos, kad pareigūnams visi asmenys lygūs, be Seimo leidimo suvaržyta teisėjos N.Venckienės laisvė, taip pat išreikšta aiški nepagarba Valstybės vėliavai.
    Komisija atkreipia dėmesį, kad toks prievartos naudojimas ir Konstitucijos pažeidimas valstybės vardu vykdytas organizuotai, iš anksto tam ruošiantis ir į šiuos neteisėtus veiksmus įtraukiant daug valstybės pareigūnų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš anksto tariantis ir ruošiantis, kaip nuslėpti panaudoto smurto pėdsakus: be teismo sankcijos nusuktos name įrengtos vaizdo kameros, iš patalpos buvo šalinami prievartos panaudojimą galėję paliudyti asmenys, paruošti pridengiamieji skydai ir pan. Atsižvelgiant į tai, komisijos nuomone, kiekvieno šio prievartos akto dalyvio – nuo organizatorių iki vykdytojų – veiksmai turi būti atitinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų požiūriu.“
    Tačiau vyksta atvirkštinis procesas – atviras politinis susidorojimas su valdžios klanui neįtikusia, jo nusikaltimams pasipriešinusia Lietuvos šeima (Neringa Venckiene, Laimute ir Vytautu Kedžiais, Audrone Skučiene). Šeima, kaip žinia, yra visuomenės pagrindas. Tad galima sakyti, kad vyksta susidorojimas ir su Lietuvos visuomene. Siekdami nuslėpti savo nusikaltimus, valdžiažmogiai tam naudoja valdžios instrumentus. Tai atviras pasikėsinimas į Lietuvos Konstituciją ir nepriklausomybę. Visai šeimai keliamos mistinės bylos, pateikiamos absurdiškos, milžiniškos sąskaitos, pas gulinčius ligos patale specialiai siunčiami prokurorai. Naudojamos visos priemonės, kad ši šeima ir visuomenė būtų įbauginti – „Nesipriešinkite! Sunaikinsim!“. Tokių priemonių niekada nenaudojo prieš tikrus, rimtus nusikaltėlius. Bylos, susijusios su klano nariais, tiriamos metų metus, kol sulaukia senaties, nes tai savi klano nariai. Paskutinė žinia tiesiog šokiruoja, daro gėdą policininko profesijai. Pateikiu citatą iš straipsnio:
    „Policijos pareigūnas, kuriam Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė, kaip įtariama, bandė nuplėšti kaukę, pateikė 10 tūkst. litų neturtinės žalos ieškinį. Gavusi ieškinį, prokuratūra laikinai apribojo A. Skučienės teises į trijų kambarių butą. Jeigu teismas patenkintų ieškinį, jis būtų išieškotas iš A. Skučienės turto. Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis penktadienį BNS sakė, kad prokurorė buvo surašiusi tokį nutarimą ir pareigūnams buvo pavesta jį įteikti A. Skučienei. BNS žiniomis, policininkas, kuris pateikė ieškinį A. Skučienei, baudžiamojoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.“
    Pacituosiu ir dalį po šiuo pranešimu parašyto skaitytojo komentaro:
    „240 iki dantų ginkluotų, į svetimą kiemą įsiveržusių ir žmones gąsdinusių smogikų būrys reikalavo 80 tūkstančių už “atliktą darbą”… Dabar jau atlygio reikalauja tie, kurie įsiveržė į butą… Negi pasiekėte tokį lygį, kad jūsų protai visiškai aptemo??? Žiūrėkite filmuotą medžiagą, jei reikia, žiūrėkite tol, kol pamatysite tai, ką mato žmonės: ir vienu smūgiu pargriautą močiutę, ir komandą Stankūnaitei pulti, ir smūgį Skučienei, ir močiutę apsikabinusią, klykiančią mergaitę, ir močiutės žodžius, kad mergaitė iš čia niekur neis… Nes plėšikai atėjo kaip vagys, paslapčia, nepranešę globėjai, kuri vienintelė turi teisę vykdyti teismo sprendimą.“
    Tai, ko čia klausiama, aktualu visiems policijos pareigūnams. O eilinių pareigūnų norisi paklausti – kiek leisitės, kad jus mulkintų korumpuoti vadovai, kodėl einate obuoliauti su velniu? Jūs esate Lietuvos visuomenės dalis, mes norime jus gerbti ir jausti dėkingumą, kad rūpinatės mūsų saugumu. Norime, kad turėtumėte visuomenėje autoritetą, kaip yra kitose šalyse. Neleiskite savęs įtraukti į valdžiažmogių vykdomą nusikaltimą, būkite su visuomene, būkite jos dalimi.
    Tai ir yra atsakymas, kaip įveikti politinės korupcijos aštuonkojį – visiems būti vieningiems, šeima už šeimą, kaimynas už kaimyną, policininkas už mokytoją, kaimas už miestą. BŪKIME VIENINGI, gerbkime, mylėkime vienas kitą. Eikime rudenį į rinkimus, išmeskime lauk valdžiažmogius, korumpuotus politikus, išrinkime naujus – sąžiningus, aktyvius piliečius. O išrinkę aktyviai dalyvaukime Lietuvos valdyme, tada nebus išvogtas Lietuvos biudžetas, skriaudžiamos Lietuvos šeimos, o policininkai, mokytojai, pensininkai ir kitų profesijų atstovai bus gerbiami ir gaus už savo darbą deramą atlygį.

  15. pilietis:

    šią koaliciją labai sustiprino Tautos vienybės sąjungos lyderis daktaras Algimantas Matulevičius

  16. Ar Kubilius prašysis pas Buračą savanoriauti žaliaraisčiu?:

    TS-LKD tikrai 5 proc. nepraeis, nes visi kurie balsavo, NEBALSUOS

  17. pritariu:

    čia parašiusiam apie A.Matulevičių. Jis pirmas sukilo prieš sistemą , būdamas Seimo NSGK pirmininku nuveikė tikrai istorinio lygio darbus. Suprantama jį todėl ir puola klanas, net baisu už šio politiko saugumą

  18. 123:

    😀 nejuokinkit, tie jusu bajeriai jau uz sapro anekdotus juokingesni daros. milijonu priplausit ir pasibaigs. greiciau tie lietuviai i uzsienius ishvazinetu. paziuresim ka veiksit su pensininkais valstybej kuriems nebus uz ka pensijas moket.

  19. Ro:

    Atrodo pakankamai neblogas derinukas susibūrė. Galima tikėtis gerų permainų. Žinoma, keistoka, o gal liūdnoka, kad Ozolas neina į priešakines pozicijas. Ir Navaitis nedžiugina, na, bet gal…

  20. aborigenas:

    Balsuokime uz DRASOS KELIA ir NERINGA VENSKIENE!!! Visi kiti prisijungs, jei rupes Lietuvos likimas.

  21. Kubilius, Butkevičius, Uspaskichas, Paksas, Masiulis jau ISTORIJA:

    UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE, O NE LONDONE, ARIJOJE AR ČIKAGOJE

  22. Neteisybe, nepasitikiu šita bobvyre tereškova ir komsomolcu Matulevičium:

    Kiek čia tų Sąjūdininkų? O tai kur Vaišvila? Kodėl JIS neveda sąrašo, kodėl neina į rinkimus?

  23. Zenonas:

    Jei “Lietuva Lietuvoj” mano, kad Garliavoj 2012 05 17 nieko neįvyko ir Kedžio mergaitės negelbės, netenkat jokio pasitikėjimo tautoj… Šis rodiklis nusako visą jūsų grupės skaidrumą ir DORUMĄ…
    Požiūris į šią beprotybę, yra jūsų grupės žmonių Sąžinės veidrodis.. Visa kita ką kalbat-rašot, yra šimtus kartų girdėta, matyta ir šakėm ant vandens rašyta. Eikit jausmais per širdis, o ne tuščiais, partiniais lozungais…. Nyku ir tuščia čia viskas, išskyrus Sigito Martinavičiaus jausmą. Nereikia mums tokios kaulėtos ir bedvasės Lietuvos, kurią siūlot. Pasitarkit su sąžine.. Ji pas jus miega. O tai net baisu….

    • Gerbiamas Zenonai, būtent UŽ LIETUVA LIETUVOJE (ULL) nariai savo pastangomis subūrė VISUOMENINĘ KOMISIJĄ GARLIAVOS SMURTUI TIRTI, o Jūs svaidotės dabar nepamatuotais priekaištais. Nacionalinis susivienijimas ULL kyla į kovą UŽ TEISINGUMĄ už DESOVIETIZUOTĄ, DEKAGĖBIZUOTĄ ir DEPEDOFILIZUOTĄ teisėtvarką.

  24. Valdas:

    Galingasis nėra patrauklus.
    Patrauklusis yra galingas.
    **********************************************************************************************************************************************
    Pirminis įvaizdis susidaro, kad šis sambūris yra galingas.
    Tačiau …
    Kad sambūris būtų patrauklus rinkėjui, aktyvui reiktų žinoti atsakymus į šiuos tris klausimus.

    1. Kodėl žmonės palieka savo tėvynę, kai ji gali būti aštuonis kart gausesnė už 3 000 000 gyventojų bendruomenę?
    2. Ką daryti, kad sustabdyti keistoką žmonių išsivaikščiojimą ir bendruomenės nykimą?
    3. Kaip (su)kurti tobulą ir gausėjančią laimingų žmonių Lietuvos bendruomenę su mažiausiomis sąnaudom?

    Linkiu būti patraukliems ir be atsakymų į šiuos klausimus : )
    Sėkmės sambūriui “Už Lietuvą Lietuvoje”

  25. Pensininkas:

    Šaunu. Viskas jau įvyko pasirinkimas yra. Kam labiau tinka DRĄSOS KELIAS balsuoja už jį, o kam koaliciją UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE balsuoja už ją. Kas prieš dabartinę sistemą ir įsigalėjusį Klaną privalo balsuoti tik už šias politines jėgas. Sėkmės joms gaunant kuo daugiau balsų.

  26. Surinkau įvairią informaciją temoje:

    Tautininkai, Socialdemokratų sąjunga ir centristai vienijasi Tautos labui – Už Lietuvą Lietuvoje
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=91&t=7664

    P.S. Esmė:

    “Ryžkimės kartu veikti taip, kad Lietuvoje kiekvienas žmogus, šeima, tautos gerovė būtų puoselėjamos vertybės, o lietuvių kalba, mūsų kultūra ir istorija būtų atrama ateities darbams ir Lietuva taptų patikima mūsų bei mūsų vaikų gyvenimo vieta ir išliktų amžinąja Tėvyne!” – raginama partijų lyderių pasirašytame pareiškime.

  27. Politinis susivienijimas “Už Lietuvą Lietuvoje”

    Programinių Gairių Deklaracija

    Pirmadienis, 19 Kovas 2012 23:58
    Šaltinis – http://www.centropartija.lt/pareiskimai/246-ull-deklaracija

    Mes, Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga, siekdami pakloti tvirtą pamatą Lietuvos ateičiai, teikiame šalies visuomenei susivienijimo „Už Lietuvą – Lietuvoje“ programines gaires.

    Tautos gerovė Lietuvoje įmanoma tik tuomet, kai joje bus kuriama gyvybinga, tradicinėmis vertybėmis pagrįsta nacionalinė kultūra, plėtojamas tarptautiniu mastu konkurencingas ūkis, naikinama socialinė atskirtis, šalinamos emigraciją skatinančios priežastys ir sudaromos sąlygos sugrįžti iš Lietuvos jau išvykusiems piliečiams, atkurtas pasitikėjimas valstybės institucijomis.

    Pasiekti keliamus tikslus vienai politinei jėgai neįmanoma. Tai atlikti gali tik nauja ir alternatyvi dabartinei politinė sistema, apimanti platų – nuo kairės iki dešinės – politinį spektrą. Alternatyvios politinės sistemos stiprybė – galimybė suvienyti pačių įvairiausių politinių pažiūrų piliečius, kuriems rūpi valstybės ir tautos ateitis.

    Gerbdami Lietuvos Respublikos Konstituciją siekiame atkurti Lietuvos savarankiškumui būtinas tautos suverenines galias ir jas atstovauti tarptautinėje erdvėje.

    Stiprios Lietuvos valstybės ir tautos gerovės sieksime, vadovaudamiesi šiomis programinėmis gairėmis:

    1. Dora politika:

    – iki šiol griežtai laikėmės ir toliau laikysimės politikų profesinės etikos ir elgesio principų: moralės normų, skaidrumo, sąžiningumo, atsakomybės ir atsiskaitomybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos įstatymui ir kiekvieno žmogaus orumui, nešališkumo ir objektyvumo. Savo elgesiu atkursime pasitikėjimą Lietuvos politikais ir sieksime, kad moralios politikos nuostatų būtų laikomasi visose viešosiose institucijose, įstaigose ir valstybei bei savivaldybėms priklausančiose įmonėse.

    2. Tautos suverenumas ir išlikimo garantijos:

    nacionalinės teisės ir pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos principų viršenybės saugojimas: atkurta suvereni, nacionaliniais interesais pagrįsta politika ir jos atstovavimas Europos Sąjungoje, NATO, JT bei kitose tarptautinėse organizacijose;
    teritorinė Lietuvos gynyba , valstybės teritorinio vientisumo apsauga;
    Baltijos ir Šiaurės šalių regioninės – strateginės partnerystės plėtra;
    piliečių teisių ir pareigų darna, tiesioginės ir dalyvaujamosios demokratijos plėtra, referendumų iniciavimo realistiškų sąlygų nustatymas, „Nacionaliniai bendruomenių rūmai“ – parlamentinės valstybės santvarkos dalis;
    migracijos nacionalinė kontrolė, emigracijos priežasčių šalinimas, grįžtančiųjų Lietuvon rėmimo sistema;
    jaunų ir daugiavaikių šeimų rėmimas, motinystės prilyginimas valstybės tarnybai, šeimos institucijos, pagrįstos vyro ir moters santuoka, stiprinimas.
    žemės pardavimo užsieniečiams apribojimas (uždraudimas); valstybinio žemės fondo veiksmingas panaudojimas; nausėdijų kaimiškuose rajonuose skatinimas, nacionalinių amatų, namudinės ir smulkiosios gamybos juose plėtra, daugiafunkcinių kultūros centrų tinklas.

    3. Nacionalinė kultūra – kaip tradicinių vertybių ir nuolatinio vyksmo bei atsinaujinančio kūrybinio proceso vienovė:

    nacionalinė kultūra ir tapatybė – pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje;
    etnokultūrinio tęstinumo puoselėjimas ir šiuolaikinė kultūros paveldo raiška, ryšys su ugdymo sistema;
    lietuvių kalbos apsauga ir plėtotė šiuolaikinėje viešojoje erdvėje, nacionalinė knygų leidybos ir bibliotekų sistema;
    kultūros industrijos – pagrindinio tautos inovatyvumo šaltinio, Lietuvos žinomumo ir atpažįstamumo kūrimas.

    4. Tautos švietimas – Valstybės pamatas ir ateities perspektyvos garantas:

    dorovinis, tautinis ir pilietinis ugdymas, mokytojų ir dėstytojų socialinio vaidmens didinimas;
    mokykla – kaimo gyvybė ir miesto galybė, patriotinis auklėjimas vietoje kosmopolitinio pilietiškumo diegimo;
    lietuvių kalba dėstomųjų dalykų plėtimas tautinių mažumų mokyklose, sudarant galimybes tautinės ir kultūrinės tapatybės išsaugojimui;
    aukštasis išsilavinimas nukreiptas į gebėjimų atnaujinimą ir visuomenės poreikių tenkinimą.

    5. Socialinis saugumas ir solidarumas – Tautos santara:

    politikos tikslų ryšys su gyvenimo kokybės rodikliais, valstybės valdymo išlaidų susiejimas su ekonomikos būkle;
    socialinės bei geografinės atskirties mažinimas, minimalių socialinės gerovės standartų bei socialinio dialogo užtikrinimas;
    palankios jaunimo ir studentų įdarbinimo sąlygos ir naujų darbo vietų kūrimas, su realiu pragyvenimo minimumu susietas minimalus atlyginimas.

    6. Teisingumas ir teisėtumas (piliečių saugumas Valstybėje):

    pasitikėjimo teisingumo ir teisėsaugos institucijomis atkūrimas, griežta įstatymo valdžia, nacionalinės teisės bazės stiprinimas nacionaliniams interesams garantuoti, esminė teisėsaugos institucijų reforma, tarėjų ir prisiekusiųjų teismai;
    viešojo administravimo veiksmingumas ir skaidrumas, griežta antikorupcinė politika;
    teisingų ir skaidrių rinkimų sistemos kūrimas.

    7. Nacionalinio ūkio gyvybingumas ir finansai:

    nacionalinis ūkis ir valstybės rezervai, pajėgūs užtikrinti minimalias socialines garantijas šalyje, Nacionalinis investicinis bankas, bankas bei parama nacionalinei kooperatinei bankininkystei (patikimoms kredito unijoms); ekonominės plėtros skatinimas ir subalansuotas biudžetas, ekonominės infrastruktūros nacionalinis valdymas;
    nacionalinio kapitalo gamybinio pajėgumo palaikymo ir ekspansijos į pasaulio rinkas skatinimas, nacionalinės rinkos apsaugos programa, aplinką tausojančių ir plyno lauko investicijų skatinimas, nacionalinių aukštųjų technologijų kūrimas; smulkaus ir vidutinio verslo plėtra;
    ekonominės politikos susiejimas su išmatuojamais rezultatais, intervencinė valstybės politika, kuriant ekonomikos proveržio sritis;
    energetinės nepriklausomybės ir saugumo strategija;
    ūkininkų konkurencingumo palaikymas, alternatyvios žemės ūkio produkcijos gamybai veiklos kaime programa.

    Lietuvos centro partijos pirmininkas
    Eugenijus Skrupskelis

    Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
    Arvydas Akstinavičius

    Tautininkų sąjungos pirmininkas
    Gintaras Songaila

    P.S. Vėliau šią Deklaraciją pasirašė ir Algimantas Matulevičius – Tautos vienybės sąjungos pirmininkas

  28. Kažin:

    Kiek galima vaikų žaidimus žaisti su tomis programomis…, turi būti įvardijami konkretūs pakeitimai ir įtikinamai paaiškinta kas konkrečiai pasikeis juos įgyvendinus šalyje, visuomenėje, žmogaus gyvenime.
    Nejaugi to susivienijimas nesupranta, be to, būtina turėti nors vieną patrauklų lyderį. Dabargi nei konkrečių pirmaeilių veiksmų plano, nei patikimo patrauklaus lyderio jame nesimato, taigi kuo susivienijimas galų patrauti rinkėją sunku numanyti.

  29. Tai,kad LL sąraše yra senas,sėkmingai sugrioves darbininkų profsąjugas,perdaves FSB Novokuznecko streikų komitetų veikėju planus,jam patikėtus.Tuojau po grįžimo kaunan man skambino daugelis tų,su kuriais iki paryčių bendravau iv.komitetų delegatai,kurie pasitikėjo manimi,kd K.Uoka KGB agentas,nes visi
    kurie bendravo su juo buvo FSB tardomi ir iš klausimų fopmuluočių pamatė,kad ta info buvo išsakyta K.Uokai.Prašė manes perspėti Lietuvos Sąjūdį,nes dar nežinojo,kad jį organizavo kgb ir partnomenklatūra.
    Nes jie turėjo prisivogę milžiniškus turtus/čemodanus brilijantų/,bet kol nepanaikinta TSRS Konstitucija
    jie negalėjo viešai jų panaudoti.Mąsių rankomis panaikino pagal Jav Čikagos berniukų instrukcijas pramonės
    įmones-profsąjungiečiai tapo pavienių bedarbių minia,..Valdžiažmogiai tapo visagaliais, sunaikine Darbininkų organizcijas,kaip realią Opoziciją.Taip ir yra visame buv.TSRS ir soc.sąndraugos bloke…
    Labai genialiai visa tai išsakė susitikime su jaunimu Kauno Valst.Dramos Teatro vyr.Režisierius Gytys Padegimas.žiūr;http://www.vdu.lt/lt/naujienos/susitikime-su-g-padegimu-apie-kurybiskuma-laime-krize-ir-kitus-visiems-aktualius-dalykus-1 …Sėkmės blaivėti visiems.Aš balsuosiu tik už D.K.- Drąsos Kelią !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: