V.Jurgilevičienė. Gal išgirs? (20)

Virginija Jurgilevičienė | Asmeninė nuotr.

Virginija Jurgilevičienė | Asmeninė nuotr.

Jei „Drąsos kelias“, „Lietuvos sąrašas“ ir „Už Lietuvą Lietuvoje“ eitų drauge, surinktų daugiau, nei pusę Seimo

Rugpjūčio 6 d. Vilniuje įvyko Nepartinio demokratinio judėjimo Tarybos susirinkimas. Susirinkimo, kuriam vadovavo NDJ pirmininkas P. Gylys, svarbiausias dienotvarkės klausimas – Seimo rinkimai, į kuriuos NDJ eina kartu su „Drąsos kelio“ partija.

Nuvykusi į susirinkimą kaip NDJ tarybos narė tikėjausi būti išgirsta, nes NDJ laukia sunkus ir galbūt ne čilinskiečių judėjimą naikinantis laikotarpis. Manau, kad visi, kurie eis į Seimą, bus juodinami, o daugiausiai klius Povilui Gyliui. Atsitraukti, pabėgti iš rinkimų negalima. Ką daryti, kad valdžią užgrobę klanai nesunaikintų „Drąsos kelio“ partijos, kaip tai jau padarė su Tautos Prisikėlimo partija? Valdžiažmogiai bet kokią kaina sieks išlikti valdžioje. Neringa Venckienė jiems yra pūlinys – jie neatleis buvusiai teisėjai už tai, kad viešino korumpuotą teismų sistemą. Tad kyla klausimas: ką būtų galima padaryti, kad nuostoliai būtų mažesni, kai prieš atėjusius į Seimą su „Drąsos kelio“ partija ims naudoti juodąsias technologijas? Mano galva, sąjungininkais bus tik neparlamentinių partijų nariai: „Lietuvos sąrašo“ partija ir kitų 4-ių partijų (Akstinavičius, Songaila, Matulevičius, Ozolas) koalicija  „Už Lietuvą Lietuvoje“ bei visuomenininkų atstovai.

Paties P. Gylio pamąstymai, kad D. Kuolys, įkūręs partiją, skaldo rinkimines jėgas, atrodo keistai: negalima skaldyti to, ko nebuvo ir nėra. Visa Lietuva tikrai nebalsuos už „Drąsos kelio“ partiją. Pats „Drąsos kelias“ niekada neparodė iniciatyvos suformuoti vieningą rinkimų frontą. Birželio 17 dieną Garliavoje susitikome su „Drąsos kelio“ partijos pirmininku J. Varkala, A. Skučiene, I. Malinauskiene, kurie teigė, kad „Drąsos kelias“ neis į jokias koalicijas, nes tada reikės surinkti 7 % rinkėjų balsų. Būtent „Drąsos kelio“ partija atsisakė plačios neparlamentinių partijų koalicijos. Vienintelis kelias gelbėti Lietuvą – kviesti nuo parlamentinių partijų nukentėjusius piliečius eiti į rinkimus po neparlamentinių partijų vėliavomis. Nemaža tautos dalis mano, kad valdžia elgėsi nedorai, kai organizavo apkaltą prieš tautos išrinktą prezidentą R. Paksą, nužudė aukšto rango saugumo darbuotoją V. Pociūną ir pan. Supuvusią teisinę sistemą atskleidė tikrai ne Garliavos tragedija – ši antidemokratinė, antikonstitucinė teisinė sistema Lietuvoje klesti visus dvidešimt metų.

Tad kyla klausimas: kokia politinė jėga gali atstovauti Lietuvos piliečiams, skaudžiai išgyvenantiems susidariusią padėtį? „Drąsos kelio“ partija? Sunku pasakyti, nes susitikime supratau, kad jiems aktuali tik viena problema – mergaitė. Galiu tik spėlioti, kodėl „Drąsos kelio“ partijai kitų piliečių problemos ne tokios svarbios arba kodėl ji nenori plačios koalicijos? Manau, kad visa tai vyksta ne be neaiškių konsultantų, kurių tikslas – sužlugdyti ir „Drąsos kelio“ partiją, ir visas atgimimo jėgas, kad šios nelaimėtų daugiau nei 70 mandatų Seime.

Štai kodėl kreipiausi į NDJ pirmininką P. Gylį prašydama ieškoti sąlyčio taškų su „Lietuvos sąrašo“ partijos vedliu D. Kuoliu. Manau, geriausi sąjungininkai bus tie Seimo nariai, kurie priklausys nesisteminėms partijoms: ir „Lietuvos sąrašo“ partijai, ir 4-ių partijų koalicijai.

Tarkime, agituosiu eiti į rinkimus ir balsuoti už „Drąsos kelio“ partiją. Ar elgsiuosi garbingai, jei agituosiu gerai žinodama, kad „Drąsos kelio“ partijos laukia viešas pažeminimas, tyčiojimasis per televiziją, radiją, spaudą? Bus rodomos pseudofilmuotos medžiagos apie „Drąsos kelio“ partijos narius, girdi: kaip galite balsuoti už tokią kvailių partiją ar pasirinkti tokius amoralius lyderius… Žmonės ir taip jau papiktinti nuolat viešinamomis seimūnų „nuodėmėmis“. Kai bus viešai žeminama „Drąsos kelio“ partija ar jos nariai, žmonės dar labiau nusivils esama valdžia, Seimu… Tačiau būtent tokio scenarijaus valdžiažmogiai ir nori – jie taip elgiasi su rinkėjais jau dvidešimt dvejus metus. Kad išliktų, klanui tereikia, kad tauta į Seimą išrinktų tik apie dešimt-dvidešimt kandidatų iš „Drąsos kelio“ partijos, ir manau, kad tiek jų tikrai pateks į Seimą. Bet kas toliau?.. Išties buvo skaudu, kai NDJ pirmininkas į mano teiginį, kad partija sulauks Valinsko partijos likimo, atsakė: mes ne artistai ir mums taip nenutiks.

Manau, kad mums tėra vienintelis kelias – nebegyventi pagal valdžiažmogių sukurtą politinio gyvenimo scenarijų. Tauta turi išsirinkti mažiausiai 71 deputatą. Tai įmanoma padaryti, jei „Drąsos kelias“, „Lietuvos sąrašas“ ir Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ eis drauge. Kol kas klanas laimi, nes įgyvendinami tik jam palankūs politiniai sprendimai. Dar yra vilties, kad šį rudenį į Seimą ateis naujosios jėgos ir sudarys visų taip laukiamą demokratinių, dar nebuvusių valdžioje jėgų koaliciją.

O šiuo metu svarbiausia išlaikyti padorumą ir pagarbą visoms neparlamentinėms politinėms jėgoms. Mums, paprastiems piliečiams, jau nusibodo kęsti valdininkų savivaliavimą, melą, tautos niekinimą, skurdinimą… Štai kodėl prašau visų demokratinių jėgų, visų pažangių judėjimų: susivienykime, bendradarbiaukime – tik taip pasieksime pergalę.

Virginija Jurgilevičienė yra Nepartinio demokratinio judėjimo Tarybos narė

„Atgimimo aikštės žinios“, 2012 08 11

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: