A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai (12)

Arvydas Akstinavičius

Arvydas Akstinavičius

1918-1940 m., 1990-2012 m. – šios datos kartais sulyginamos neatsitiktinai. Ne, okupacijos nebus, bet prarasti tikrąja prasme valstybę ir piliečius tikimybė išlieka. Tokiu atveju liktų tik 65,2 tūkst. kv. km teritorija vadinama Lietuva su keliais milijonais gyventojų. Į tokią galimą padėtį buvo kryptingai ritamasi visą antrąją dvidešimt dviejų Nepriklausomybės metų pusę. Todėl šia valstybingumo ir pilietiškumo prasme rudenį vyksiantys Seimo rinkimai gali tapti esminiais.

Visuomenė, atrodo, vis labiau supranta kokioje rizikingoje padėtyje atsidūrė ji pati ir valstybė. Stebimi žmonių mąstymo, požiūrio ir atsakomybės pasikeitimai, lyginant su prieš keturis metus buvusia situacija. Jei anksčiau visuomenėje vyravo nuostata, kad „nėra už ką balsuoti“, tai dabar jau reiškiamas pageidavimas turėti už ką balsuoti. Norima rinkimuose turėti alternatyvą, turėti pasirinkimo galimybę. Rinkėjai nori vieningo antisisteminių jėgų sąrašo. Tačiau bent kol kas stebimas susismulkinimas ir merkantiliškumas. Todėl žmonės klausia: „kas darosi?“, „nebesuprantam, kaip atsirinkti…“ Tad ir pabandykim pasiaiškinti.

Pasistengsiu paaiškinti taip, kaip aš suprantu, taip, kaip kalbėjau su žmonėmis S.Daukanto aikštėje Vilniuje, Panevėžyje, Prienuose, Akmenėje, Mažeikiuose, Jonavoje taip pat ir mažuose miesteliuose tokiuose kaip Venta, Papilė, Jieznas ir kt. Į pagalbą pasitelksiu prieš porą savaičių Bernardinai.lt spausdintą Andriaus Navicko publikaciją „Status quo ar radikalios reformos?“

Ką rinktis rinkimuose – pirmiausia, aišku, kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Žmonėms patiems reikėtų domėtis, nes rinkimai – tai sprendimas dėl gyvenimo gerovės mažiausiai keturiems metams ir žaisti loterijos tikrai neverta. Aišku, pasirinkti ir atsirinkti labai sunku ir sudėtinga. Bandyti nesuklysti rinkimuose – ne mažesnis galvosūkis, nes vieni, pasidaliję biudžeto pinigus, sumaniai reklamuojasi jau ne vienas mėnuo, kitus gi rinkėjas suras ar atras tik atėjęs balsuoti. Dalis visuomenės, kuri išvis neis balsuoti, taip ir liks pasimetusi tarp savo namų sienų, manydama, kad ir vėl nėra už ką balsuoti, nes geriausiu atveju bus matę ar girdėję tik apie pusę visų, iš kurių galėtų rinktis.

Visgi, kaip minėjau, padėtis, lyginant su paskutiniais Seimo rinkimais, yra pasikeitusi. Aiškumo daugėja. Šiuo metu jau galima išskirti keturias susiformavusias politines grupes: nomenklatūrinę-sisteminę, prosisteminę, antisisteminę-antiklaninę ir revoliucinę. Pirmajai, cituojant A.Navicką, būtų priskiriami tie politikai, kurie „vieningai pasisako už politinį, ekonominį ir socialinį status quo, kuris susidarė po didžiojo gėrybių persidalinimo, vykusio privatizacijos metu, ir labai nervingai reaguoja, kai išgirsta kalbant apie tai, kad dabartinė politinė sistema stovi ant gerokai papuvusių pamatų“. Tai, anot A.Navicko, „galios narkomanai, kurie pasiryžę bet kam, idant patektų į valdžią ar išliktų joje“. Nuo savęs pridurčiau, kad jie su kiekvienais rinkimais tik keičiasi valdžia ir postais, kritikuoja vieni kitus, bet susigrąžinę valdžią daro tą patį, ką ir prieš tai joje buvę ir už tai jų pačių kritikuoti. Kad dar būtų aiškiau – nomenklatūrinei sisteminei grupei priklauso tos aštuonios Seimo partijos, kurioms Vyriausioji rinkimų komisija paskirstė tuos iš biudžeto skirtus 20 milijonų litų (2012 m.). Būtent aštuonios Seimo partijos (TS-LKD (konservatoriai), LSDP, Tvarka ir teisingumas, Liberalų ir cento sąjunga, Liberalų sąjūdis, Lenkų rinkimų akcija (LLRA), Darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), o ne visos, kaip bandoma klaidinti visuomenę. Dabar dominuojanti politinė partinė sistema 2000-2004 m. laikotarpiu suformavo tą uždarą, pirmiausia nuo visuomenės, nomenklatūrinę sistemą. Ar vertos šios partijos tų dešimčių milijonų iš biudžeto visuomenė ir turi atsakyti. Pirmiausia pati sau. Kaip pastebi A.Navickas, „Jei mes manome, kad dabartinė politinė sistema susiduria su natūraliais augimo sunkumais ir tereikia kantrybės, laiko, lojalumo valstybės institucijoms, o problemos ilgainiui išnyks, tai natūralu per rinkimus turėtume balsuoti už dabartinį politinį elitą, (ar už valdžioje, ar už opozicijoje esantį)“.

Šis A.Navicko pastebėjimas pakankamai taiklus ir tinka ne tik nomenklatūrinei sisteminei politinei grupei, bet ir prosisteminei. Prieš porą mėnesių „Lietuvos žiniose“ publikuotoje buvusio šio dienraščio vyr. redaktoriaus „Memorijoje“, kaip tik kalbama apie tai, ką pastebėjo ir Bernardinai.lt redaktorius. Būtent „Memorijoje“ išsakyta pozicija leidžia teigti, kad Valdo Vasiliausko ir jo bendražygių buriama komanda rinkimams yra ta prosisteminė  politinė grupė ar viena iš tokių. Tiesiog tereikia palyginti A.Navicko pastebėjimą su V.Vasiliausko deklaruotu siekiu „ne pakeisti krašto politines partijas, o priešingai – sustiprinti jas, padėti joms atgauti žmonių pasitikėjimą ir identitetą bei savo vietą krašto politiniame žemėlapyje“. Ši grupė „atmeta pasaulėžiūrinį politinį susigrupavimą, skirstymą politinių jėgų į dešinę ir kairę kaip pasenusį ir klaidinantį“. Ji ignoravo ir tautos norą, siekį rinkimuose turėti vieną antisisteminę jėgą – Nacionalinį sąrašą, o pasirinko vienos partijos sąrašo formavimo kelią. Iš vienos pusės toks elgesys kai kam sukelia įtarimų dėl tikėjimo stokos įveikti rinkimų barjerą, iš kitos pusės suformuoja susismulkinimo, merkantilinių siekių vaizdą ir daliai žmonių tampa nebeaišku, kas vyksta.

Trečioji politinė grupė, cituojant A.Navicko pastebėjimus, būtų tie, kurie „yra nuoširdžiai susirūpinę tuo, kas vyksta, ir reikalauja tikrų permainų (…), kurie nori tarnauti žmonėms, o ne svajoja apie galią ir privilegijas“. Tai antisisteminė antiklaninė politinė grupė, kuri siekia esminių permainų. Pirmiausia – politinėje partinėje sistemoje, nes tik įvykus principiniams pokyčiams joje, gali rastis politinė valia ir teigiamoms permainoms socialinėje, ekonominėje, švietimo, teisinėje ir kitose srityse. Būtent su šia antisistemine antiklanine grupe visuomenė ir sieja viltis rinkimuose turėti pasirinkimo galimybę – alternatyvą dabar dominuojančios Seimo partijų sukurtos sistemos veiklai ir veiksmams. Be to, kaip jau minėjau, rinkėjai nori vieningo antisisteminių jėgų rinkimų sąrašo, kuriame būtų ir „kultūrinis liberalas“, ir „radikalus patriotas ir krikščionis“, ir „vienas nuosekliausių euroskeptikų ir etnocentristų“, ir „teisėja“, ir tautines vertybes deklaruojantys, ir valstybiškumą bei socialinį teisingumą išpažįstantys politikai ir t.t. Logiška, kad būdami skirtingi, bet vykdydami piliečių valią visi ir visos susiburtų į koalicinį Nacionalinį sąrašą, kuris drąsiai priima 7 proc. rinkimų barjero iššūkį, neabejodamas rinkėjų viltimis, tikslais ir savo galimybėmis. Ir nežiūrint įvairiausių politinių niuansų, tame susismulkinimo, merkantilinių siekių vaizde formuojasi aiškus antisisteminis antiklaninis plataus politinio spektro koalicinis sąrašas Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ pagrindu, paremtas atvirumo, demokratiškumo ir tautos valios principais. O jo atspirtis yra visuomeniškumo pamatas ir idealizmas. Galbūt, kaip pastebi A.Navickas, jis nesugebės išspręsti visų problemų, tačiau net jei jis „sugebėtų įtraukti naujas svarbias problemas į politinę darbotvarkę, sugriautų dabartinį politinio ir verslo elito bendradarbiavimo modelį, teisingumo ir bendrojo gėrio galbūt būtų daugiau nei dabar“.

Matau ir revoliucinę politinę grupę. Ir joje ne tik taip vadinami radikalai ar revoliuciniai marginalai, bet ir tie, kurie siekia radikalių konstitucinių pertvarkų, kalbėdami apie „tr3čiąsias respublikas“ ir pan. Tik turiu pastebėti, kad šie „revoliucionieriai“ lozungų pagalba išsikovoję ar pasiekę tam tikrus valdžios postus įprastai prisitaiko prie dominuojančios sistemos.

Taigi, susiformavusios keturios politinės grupės jau suteikia tam tikro aiškumo rinkimams. Visgi, anot A.Navicko, „kiekvienas turėsime apsispręsti pats ir prisimti atsakomybę už apsisprendimą, tačiau prieš tai verta įdėmiai klausytis – tiek įvairių argumentų, tiek savo širdies ir sąžinės“.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *