Ramuva kviečia kurti darną (48)

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V.Vaiškūnaitės nuotr.

Žolinių apeigos | Alkas.lt, V.Vaiškūnaitės nuotr.

Rugpiūčio 13-18 dienomis Švenčionių rajone, Dvarciškiuose Lietuvos ramuvų sąjunga surengs kasmetinę jaunimo etnokultūros stovyklą „Darnos ramuva“. Sąvaitę truksiančioje stovykloje jaunimas susipažins su įvairiomis tradicinės kultūros sritimis, išklausys paskaitų ciklą apie tradicinę etiką ir mūsų tautos dvasinį paveldą. Paskaitas skaitys žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas.

Stovyklautojai bus mokomi Švenčionių krašto dainų, sutartinių, veiks tradicinių amatų būreliai. Kiekvienas norintis galės pasigaminti žalvario papuošalą, molio indelį arba net savas kankles ar būgną.

Rugpjūčio 15 d. stovykloje bus švenčiamos Žolinės – vieną iš seniausių lietuvių tradicinių švenčių. Ta proga bus užkurtas didysis Romuvos aukuras, bus atliekamos padėkos už žemės vaisius apeigos, skambės giesmės ir sutartinės Deivei Žemynai.

„Lietuvos Ramuvų sąjunga – pirmoji visuomeninė organizacija, pradėjusi rengti etnokultūrines stovyklas. Ramuvos stovyklos kasmet rengiamos jau nuo 1989 metų. Jau tapo įprasta, kad stovykloje kasmet svečiuojasi ir kaimyninių šalių jaunimas. Šiemet sulauksime svečių iš Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Belgijos, Anglijos ir JAV. Mes siekiame, kad mūsų protėvių paveldas taptų mūsų savastimi, praturtintų mūsų gyvenimą, padėtų mums išlikti savimi šiame vienodėjančiame pasaulyje. Kviečiame visus kurti darną pasitelkus savo tautos dvasinį paveldą“, – sako Jonas Trinkūnas, vienas iš jaunimo stovyklos rengėjų.

Skamba dainos prie Aukuro | Stovyklos rengėjų nuotr.

Skamba dainos prie Aukuro | Stovyklos rengėjų nuotr.

Stovyklos DARNOS RAMUVA tvarkaraštis

2012 m. rugpjūčio 13-19 d. Švenčionių r., Sarių sen. Dvariškių k.

13 diena, pirmadienis:

Atvykimo, įsikūrimo diena. Stovyklos atidarymas. Šventinė eisena, aukurų užkūrimas, stovyklos veiklų pristatymas, Saulės palydėjimas ant Ugnės kalnelio. 22 – Susipažinimo vakaronė – šokiai, vyrų ir daugiabalsės dainos.
23 val. – Kanklinės ir naktinės giesmės prie stovyklos ugnies, naktinė išmintis.

14 diena, antradienis:

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. paskaitos G. Kadžytė – „Ar nematei kiaulės su zvaneliu?“: liaudies etiketo paveldas ir jo praktinė nauda”. J. Vaiškūnas – „Dievai ir dorovė“.
14 – 17 val.– sutartinių giedojimo, šokimo, grojimo būreliai, tradicinių juostų vijimo, žalvario, keramikos, mokymo gaminti ir groti muzikos instrumentais būreliai.
21 val – Saulės palydėjimas. 10 30 val. – vakaronė. Naktinis žygis.

Žolinės Dvarcciškiuose, 2010 m. | V.Leko nuotr.

Žolinės Dvarcciškiuose, 2010 m. | V.Leko nuotr.

15 diena, trečiadienis, Žolinės:

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. Paskaita: D. Razauskas – „Lietuvių Dievas“.
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai. Palaiminimo apeiga.
17 val. –  Žolinės šventė.
21 val. – Saulės palydėjimas.
22 30 val. – vakaronė. Muzikinės improvizacijos kluone. Sutartinių meditacija.

16 diena, ketvirtadienis: 

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. Paskaita: J. Trinkūnas – „Lietuvių senoji etika“.
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai.
21 val – Saulės palydėjimas Vakaronė.

17 diena, penktadienis: 

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. Paskaitos: I. Šatkauskas – „Dorovė kaip savaime suprantamas dalykas“.
Š. Mikelionis – „Romuvio ekologiškas gyvenimo būdas šiuolaikinėje visuomenėje”.
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai. Palaiminimo apeiga.
19 – stovyklos dalyvių koncertas apylinkės žmonėms.
21 val – Saulės palydėjimas, vakaronė.

18 diena šeštadienis:

8 val. – Saulės pasveikinimas – giesmės ir mankšta.
9 – 12 val. – paskaita: V. Rutkūnas – „Pasaulinės darnaus gyvenimo rekomendacijos ir mūsų galimybės“.
14 – 17 val. – būreliai, praktiniai užsiėmimai.
17 val. – stovyklos uždarymo apeiga.
21 val – Saulės palydėjimas, vakaronė.

19 diena, sekmadienis:

Stovyklavietės tvarkymas, išvykimas.

Stovyklautojai kas vakara giesmėmis palydi Saulę | Stovyklos rengėjų nuotr.

Stovyklautojai kas vakara giesmėmis palydi Saulę | Stovyklos rengėjų nuotr.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

48 komentarai

  1. Kemblys:

    Svarbu – NEPAMIRŠKITE pasiimti Tarptautinių žodžių žodynų, kad suprastumėte ‘lietuviškas’ paskaitas!

    Jau vien paskaitų pavadinimuose: “etiketo, praktinė, etika, ekologiškas, rekomendacijos”

  2. Kemblys:

    Neabejoju, kad ŽINO, bet abejoju ar moka nors vieną 😀 😀 😀

  3. Artūras Gotautas:

    Na “Kemblys” nieko neigiamo nerašo,dažnu atveju Pat(s)Aria 🙂
    Televizorius – TolyVeiZorius – Tolyn žiūrėti(veizėti)..Mes naudojame lenko J.Jablonskio “sulietuvinta” kalba..Taip žmogus ir jo bendraminčiai “sulietuvino” lietuvių kalbą,kad net ir dabar mes tarpusavyje nebesusikalbame…
    Stovykla – kur stovima,kiek žinau Romuvos stovyklose tikrai nestovima,ten pastoviam nuolatiniame veiksme..
    Ne aš ją (ap)rengiu,ne aš ją (nu)rengiu,o išrenginėti man jos nevalia.. 🙂

  4. Mintis:

    tikrai nustebino,kad etnokultūrininkas kalba lietuviškai į savo kalbą prigrūdes svetimkūnių.Tai tada kur tai darnai rastis?

    • Eglė:

      Ir dar kompu, internetu naudojasi 🙂

        • Algis Dievų siūstas:

          O Egluže gal stovykloj sudalyvausi? 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas:

            Algi,
            saugokis, kad Tave kokia babcė (vaidilutė) nepakištų po padu.

            • Algis Dievų siūstas:

              Nu tu čia ir suskėliai Vilmantai… 🙂

              • Vilmantas Rutkauskas:

                Rimtai, iš savo patirties, aplamai pastebėjau, kad degant Ugniai (gal net ir žvakių) visada kyla noras kažką įsimylėti. Yra net toks nuo protėvystės lig šių nukrikščionintų dienų atIaidėjęs išsireiškimas “liepsnojanti, karšta, ugninga meilė”.
                Dvarciškėse buvau keletą kartų. Ten tas jausmas ypatingai pavojingas – Ugnies garbinime sudegti.
                CHA

                • Mintis:

                  galėtum,Vilmantai, jau ir…sudegti..,vaikučių-lietuviukų-tautinukų būt apie pečių eilės trys:)))

                  • Vilmantas Rutkauskas:

                    Deje, ne. Nors sėkla liejasi laisvai, turiu tik du auginamus bachūrus (Rūką ir Rytą), su kuriais greit reiks eiti ranką laužt ir pralaimėt.
                    Jei rimtai atvirai, visą laiką svajojau gyventi name ant ratų (kempinge) vienišiaus gyvenimą. Bet neužteko tam jėgų. Na, dabar turiu seną Ford transit’ą labiau malkoms susivežti ir 4,6 litro Ford thunderbird’ą (Perkūno paukštį) – labiau pasidraskyti. Man ir dabar vis dar atrodo, kad dabartinis šitas nukrikščionintas LT pasaulis – kažkoks neugningas ir ne mano, ne man, ir lai silpnieji taikosi prie jo ir jo taisyklių…
                    Tai tokia kažkokia mintis.
                    O kukokia Tavojoji?

                    • Mintis:

                      Gera sėkla pasėta ir puoselėta duoda gausų derlių.Esi turtingas ir gyvensi amžinai-laimingas žmogus:)))
                      Manau,kad žmogus turtingas,kuris geba džiaugtis tuo ką turi ir nesiekia ką “apmauti”,kad turėtų daugiau.
                      Mūsų vaikai-tai mūsų gyvenimo tąsa.Kodėl žmogus taip rūpinasi savo vaikais,už juos gyvybę paaukotų,todėl kad vaikų gyvybė- Tavo gyvybė,Tavo gyvybės tęsinys.Tavo orumas,garbingumas-vaikų orumas garbingumas.”Vaikai tausoja tėvų palikimą”-išsaugo ir nepameta tėvų palikto orumo garbingumo,tik reikia juos saugoti išmokytiJei Tave kas užpultų ,gintumeis iš paskutiniųjų.Lygiai taip pat gintum savo vaikus,nes vaikai tai Tu pats, Tu-Tavo vaikai.Jei yra palikuonys ir palikuonių palikuonys- Tavo gyvenimas tęsiasi per kartas iki amžinybės.

          • Eglė:

            Nedalyvausiu, jei bus, pažiūrėsiu čia nuotraukų 🙂

  5. Romas:

    Na kodėl gi kiekvienas šaunus ir sveikintinas sumanymas yra puolamas uolių rašlinėtojų?
    Kam kabinėtis prie vadinamųjų tarptautinių žodžių, negi be jų įmanoma išsiversti?
    O ir ar visada viską reikia lietuvinti?
    Išsivertėm Griunvaldo, Tanenbergo, arba – Didyjį Mūšį – į Žalgirio mūšį ir dabar pasauliui
    žodis Žalgiris reiškia tik krepšinio komandą…:(

    • Šiaip jau būtų patogiausia rašyti iš karto angliškai, kad žmones suprastų visame sviete, o tai dabar rašome nacionalistiškai vis dar.

    • Mintis:

      Ar kas pasakė blogą žodį apie gražų sumanymą?Lyg ir niekas.Gražus sumanymas ir lieka gražus.
      LR Konstitucijoje 38 straipsnio II dalyje parašyta pareiga mums visiems “tausoti tėvų palikimą”.Lietuvių kalba,tai tėvų protėvių palikimas kurį mums privalu tausoti.
      Pastebėjimai labai svarbūs,todėl atmetes savo įžeistumą,žmogus priimtų jas natūraliai ir padėkotų.Niekas nenori nieko įžeisti,tai priimančio gebėjimo priimti žinioje.
      Tautininkai saugo lietuvių kalbą.Atsakomybė- didelė,garbė taip pat.Žmonės atiduoda savo pasitikėjimą,prašo tik
      rodyti kaip kalbama teisingai lietuviškai,kokia graži mūsų kalba.

  6. Ženklas:

    Iš šalutinių takų sugrįžkime prie stovyklos temos. Ar į jaunimo stovyklą galima atvykti jau pagyvenusiam asmeniui,
    Pvz. dienai ar dviem, kokios vienos nakties – nakvynės išlaidos?

  7. Mintis:

    Radau.
    Kalbėkime lietuviškai:
    Ūkis taip, ekonomika ne
    planavimas taip, strategija ne
    poveikis taip, efektas ne
    dalims taip, sektoriams ne
    darinių taip, struktūrų ne
    pertvarkymai taip, reformos ne
    sveikas protas taip, logika ne
    valdymo taip, administravimo ne
    paveiktais taip, inspiruotais ne
    VELTĖDIŠKŲ TAIP, KORUPCINIŲ NE
    nemoka valdyti ūkio taip Ekonomika krenta ne

    Ačiū autoriui.Lauksime kitų pastabų.

    • Kemblys:

      Pusę visų svetimžodžių, kurie dabar paplito lietuvių kalboje, galima būtų labai lengvai išmesti. Lietuvių kalboje pakanka žodžių. Bėda kita, tuščiukai nenori jų atsisakyti. Jei jie mintis reikštų lietuviškai, visi suprastų, kad neturi ką pasakyti. Svetimžodžiai daugiaprasmiai, jais labai lengva paslėpti savo nenusimanymą. Ypač niršta ‘romuviai’, kai jiems prikiši svetimžodžius. Jie puikiai suvokia, kad visiškai kvaila puoselėti protėvių kūrybinį palikimą niekinant lietuvių kalbą, bet, matyt, neturi kitos išeities. Jie nieko nenusimano apie protėvių pasaulėžiūrą, bet jau apsiskelbę visam pasauliui, kad tokią atkūrė 🙁

      • Mintis:

        Būčiau labai dėkinga jei mano neteisingus žodžius pataisytumėte,jei tai negaišintų Jūsų brangaus laiko.Būtų ir kitiems aišku kaip teisingai lietuviškai rašyti ir nebūtų kam įsižeisti.

        • Kemblys:

          Gal neaiškiai parašiau, bet savo pastaba norėjau papildyti Jūsų atsiliepimą. Mano mintis, kad yra visas sluoksnis žmonių, kuriems tie svetimžodžiai yra gyvybiškai svarbūs – jie nenori žinoti lietuviškų žodžių.
          Jūsų žodynėlis man patiko. Priklausomai nuo minties, pvz., ‘ekonomiką’ aš rašyčiau kaip ‘ūkis’ (kažkieno) valstybės, įmonės, šeimos…

  8. Alkas.lt redakcija:

    Kuriuos žodžius?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: