Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Ilga kelionė į tremtį

Aldona Vasiliauskienė, www.aidas.lt
2012 08 05 10:11
4
0
SHARES
Ilga kelionė į tremtį
Viduryje stovi Elenutė Stuokienė, dešinėje - Bronius Stuoka su Anykščių dekanu kun. Stanislovu Krumpliausku (kairėje).
Viduryje stovi E.Stuokienė, dešinėje – B.Stuoka su Anykščių dekanu kun. S.Krumpliausku (kairėje).

Nuo nepriklausomybės pradžios spaudoje pasirodė daug knygų bei straipsnių, skirtų vieniems baisiausių, mūsų tautos naikinimo laikmečio įvykių – tremčiai. Kiekvieno kelionė į Sibirą – asmeninio gyvenimo skaudi atkarpa… sava ir nepakartojama istorija, papildanti mūsų tautos istoriją. Šiame straipsnyje kalbėsime apie skapiškietės – unikalios asmenybės Elenos Vogulaitės – Stuokienės, tada penkiolikametės mergaitės kelionę į nežinią – kančių, pažeminimo, skausmo, netekčių kelionę – į Sibirą, įsirėžusią ir likusią visam gyvenimui atmintyje bei širdyje. Sibirui Elenutė atidavė dešimt metų – gražiausius jaunystės metus… ir nieko nekaltina, niekam nesirengia kerštauti – yra Dievas, kuris tik vienas žino, kodėl vyksta taip ir ne kitaip, kodėl Aukščiausias siunčia mums įvairiausius išbandymus…

Septyniasdešimt aštuonerių metų Elenutė Stuokienė, gyvenanti šalia Skapiškio bažnyčios džiaugiasi, galinti dalyvauti sekmadienio šv. Mišių aukoje, nes į bažnytėlę gali nueiti tvirtai įsikibusi savo vyrui Broniukui Stuokai į parankę – ji beveik nemato – turi regėjimo invalidumą. Beveik kasdieną dalyvavo Gegužės bei Birželio mėnesių pamaldose. Labai gražiai sako Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius: jeigu kažko Dievas duoda mažiau, tai kitur pažeria su kaupu. Ir tikrai, Dievas Elenutę Stuokienę apdovanojo išmintimi, gera širdimi, darbštumu, nuoširdumu bei kitomis savybėmis. Tokias savybes turinčių žmonių mes taip norime matyti ir sutikti šiandieną.

Elenutė Vogulytė Kalabauščinoje 1957 m. spalis
Elenutė Vogulytė Kalabauščinoje 1957 m. spalis

Elenutės šeima

Alizavos parapijos Girbučių kaime (tuometinė Biržų apskritis) gyveno Voguliai. Šeimos galva Stanislovas Vogulys, pusantrų metų išgulėjęs lovoje (buvo paralyžuota kairė pusė), 1940 m. per Užgavėnes mirė. Su žmona Ona Bukauskaite – Voguliene (1894-1983) išaugino 4 vaikus: Napalį (1917 03 ?-1944 07 26), Bronislovą (1920 02 pradžioje – 1984 06 29), Genovaitę (gim. 1926 m. sausio 1 d.) ir jauniausią Elenutę (gim. 1934 m.kovo 8 d.).

Suėmimas ir „kelionė“ po Lietuvą

1949 m. Elenutė su mama buvo išvežtos į Sibirą. Jas į Sibirą išvežė tik iš trečio karto. Turėjo būti išvežtos jau 1948 m. gegužės 22 d. Bet jos buvo pranešta ir motina su dukra pabėgo. Ir per 1949 m. kovo 25 d. vežimą jų vėl nebuvo namie. Išvežė 1949 m. balandžio 10 d. per Verbų sekmadienį. Vos švintant, sutrinksėjo durys, į kambarį sugriuvo „pareigūnai“, ragindami skubėti. Prižiūrėtojai mėtė po kiemą jų daiktus, ne viską leido pasiimti, ką iš anksto buvo pasirengę. Buvo pavarytos pastotys – į vežimą Vogulienei leido įsidėto maisto (duonos, taukų, mėsos, miltų) ir drabužių. Girbučiuose, tremties į Sibirą metu, buvo tik motina su jauniausia dukra: Napalys buvo žuvęs, Bronislova ištekėjusi už Bronislovo Vaitiekūno, tad gyveno Pandėlio rajone Pažėviškių kaime, o Genovaitė, baigusi prekybos mokyklą Joniškėlyje, dirbo. Vogulių šeimoje, kuri turėjo 16, 5 ha geros žemės namuose buvo likusi motina ir penkiolikametė Elenutė, kuriai kelionė į Sibirą įstrigo visam gyvenimui.

Iš viso Girbučių kaimo jos buvo paimtos tik dvi. Vežė pro Abejutų kaimą iš kurio paėmė Glemžus (vyrą, žmoną ir tris mažus vaikus: penkių, keturių ir pusantrų metukų). Vežimai pro Alizavą pasiekė Kupreliškį. Čia salėje sutalpinę ir daugiau atvežtųjų, juos pralaikė 4 dienas. Kupreliškyje enkavedistai iš visų pasiėmė jiems patikusius daiktus. Vienai šeimai paėmė maišą, kuriame buvo visa trijų vežamų vaikų avalynė. Motina verkė ir prašė palikti tą maišą, siūlydama mainyti į kurį nors kitą jos turimą maišą. Po ilgų maldavimų pavyko išmainyti į tos šeimos vežtą pusmaišį žirnių. Ir iš Onos Vogulienės atėmė du maišus miltų – Elenutė sako, kad tie miltų maišai, būtų labai padėję Sibire – papildę maistą. Iš Kupreliškio pastotimi nuvežė į siauruką (geležinkelį) Biržuose, ir tremiamieji traukiniu pasiekė Šiaulius. Šiaulių barakuose išbuvo beveik dvi savaites, čia sutiko ir Velykas. Juos laikė tol, kol privežė žmonių, kad užpildytų 17 vagonų sąstatą.

Elenutė (kairėje) su mama Ona Voguliene pakeliui į Intą (1953 m. gegužės 15 d.)
Elenutė (kairėje) su mama Ona Voguliene pakeliui į Intą (1953 m. gegužės 15 d.)

„Kelionė“ po Sibirą

Į Sibirą vežė pro Uralo kalnus, miestą Taiga, Tomską, Usoliją. Neprivažiavus Irkutsko (liko apie 70 km iki Irkutsko), išlaipino ir dvi savaites išlaikė Usolijos belaisvių barakuose, laukė kol priveš dar daugiau tremtinių. Elenutė prisimena, kad tarp vežamųjų buvo daug jaunimo. Tai studentai, kurie buvo paimti pakely, be jokių daiktų, maisto atsargų… Gyvuliniuose vagonuose tremiamieji miegojo naruose, o apačioje laikė maišus su savo daiktais. Šviesa sklido tik pro vieną langą (į stoties pusę), kiti langai buvo užkalti, tualetui buvo padaryta skylė grindyse. Elenutė girdėjo, kaip moterys kalbėjo, kad kituose vagonuose su mažais vaikais vežamos moterys, vystyklus džiovindavo savimi – pasidėjusios po šonu. Taip džiovino ne tik vežant į Sibirą, bet ir pačiame Sibire. Vežamiesiems du kartus savaitėje duodavo tirštos geltonų smulkių kruopų sriubos (ją vadino „pšeno“) ir vieną kelapliuką forminės duonos trims žmonėms. Ona Vogulienė pradžioje maisto neėmė – turėjo savo, bet pastebėjusi, kad tie jauni, pakely paimti studentai neturi ko valgyti, pradėjo imti davinį ir jį atiduodavo jaunuoliams, kad šie nebadautų. Kadangi jaunuoliams nebuvo likę vietos įsitaisyti ant narų, tai jie gulėjo prie durų. Jiems buvo nurodyta išdalyti maistą. Ne vienas tremiamasis barė juos, reikalaudami įpilti daugiau. Visiems pilstant dažnai patiems dalintojams pabaigoje nieko nebelikdavo… Elenutė pamena, kad jų vagone kalbėjo, jog kituose vagonuose buvo bandymų pabėgti. Kiekviename vagone vienas turėdavo būti atsakingu. Norėjęs pabėgti, pasiskelbė atsakingu (pabėgus niekas nebus apkaltintas). Atsisukę langą ir traukiniui stojant, keli iššoko pro langą. Jeigu būtų šokę traukiniui pajudėjus, gal ir būtų pasisekę pabėgti į laisvę, samprotauja Elenutė. Vėliau ji girdėjo kalbant, kad pabėgėlius pristatė į Bodajbo – tačiau lėktuvu.

Usolijoje

Į Usoliją vis vežė tremtinius. Elenutė prisimena, kad į jų baraką įėjo motina su dukra laikydama rankose žvakę ir vesdamos mirštantį tėvą. Paprašė pagloboti mirštantįjį, kol atsineš daiktus – juos tris buvo atvežę su mašina. Vyrai išbėgo padėti parsinešti daiktų. Kol sugrįžo Viešpats ligonį jau buvo pasišaukęs. Žmonės susirūpino pašarvojimu ir laidotuvėmis. Barakai buvo aptverti vielomis. Tačiau barako teritorijoje buvo lentinis namelis sudėti įrankiams. Vyrai jį išvalė, suradę lentų sukalė dėžę ir ten pašarvojo mirusįjį. Nors prižiūrėtojai sakė, kad patys išveš palaidoti, tačiau visiems kilo įtarimų. Mat sargybiniai neleido niekam kartu važiuoti, nors vyrai prašė, sakydami: „Paliekam žmonas, vaikus, niekur nebėgsim!” Elenutė kalba, nežinia ar sargybiniai mirusįjį palaidojo, ar nesivargindami, kiek pavežę, kažkur išmetė tą dėžę – karstą.

Kelionė laivu

Iš Usolijos belaisvių barakų tremtinius mašinomis vežė į Angaros upės prieplaukas. Jie buvo sodinami į baržas. Po trijų dienų plukdymo išlaipino į krantą ir 200 km buvo vežami mašinomis į Lenos upės prieplauką (tada ten nebuvo jokių geležinkelių). Du laivai ir kelios baržos Lenos upe tremtinius plukdė penkias dienas. Laive davė konservų, sakė, kad tai amerikoniški, davė ir forminės duonos, tačiau ji buvo šlapia ir greitai sužaliuodavo. Plaukė pagal srovę Jakutsko link iki Vitimo upės (Vitimas įteka į Leną). Vitimo upe plaukė prieš srovę į Bodajbo miestą (už 70 km. buvo aukso kasyklos). Čia išlaipino į krantą ir ten barakuose tremtiniai ėmė laukti „pirklių“. Plaukiant laivu, mirusius vaikus liepdavo išnešti ant kranto ir palikti, žadėdami, kad bus pasirūpinta jų palaidojimu. Tačiau visi matė, kad pakrantėje nieko nebuvo, tad kas gi rūpinsis… Žmonės manė, kad mirusieji vaikai buvo sumetami į vandenį… Priekyje plaukė laivas, prie jo ant lyno prikabintas plaukė kitas laivas, o šonuose dar baržos. Elenutė prisimena, kad kartą jie vos nepradėjo skęsti. Ir dėl dainų… Baržoje plaukė suimtas nuo Biržų Kostas Šernas. Jis turėjo ypatingai gražų balsą ir mėgo dainuoti saulei tekant. Jam laivo gale užtraukus dainą, priėjo vienas, kitas, susirinko labai daug ir visi dainavo. Dainuojančius išgirdo ir prie jų prisijungė ir laivo dainininkai. Dainų pasiklausyti į laivo galą sugužėjo vežami tremtiniai. O sargybiniai užsiklausę dainų, nepastebėjo, kad laivo galas, o baržos priekis nuo svorio – žmonių gausos – jau tiek įsmukę į vandenį, kad įsitempęs lynas rodėsi nebeatlaikys… Pagaliau vienam pastebėjus padėtį – sargybiniai įjungė sirenas, liepė skubiai eiti prie savo daiktų, kad išlygintų svorį… Žmonės puolė į paniką: „Skęstam!” Čiupo savo daiktus, bet kaipgi tuos daiktus skęstant beišgelbėsi… Gana greitai padėtis susireguliavo, žmonės nusiramino. Tačiau Kostui Šernui plaukiant uždraudė dainuoti, tad jis galėjo dainuoti tik sustojus ir išlipus į krantą. Ir krante jam pritardavo ir vyrai, ir moterys – o neturėję gražių balsų, tyliai braukdavo ašarą. Pasiekus kelionės tikslą į Bodajbo, atvažiuodavo pirkliai. Visiems tremtiniams reikėdavo sustoti į eilę. Buvo kviečiamos šeimos: jei tikdavo – stodavo į vieną pusę, jei ne – į kitą. Buvo netgi paskelbta, kas nori atgal į kažkokį punktą – gali užsirašyti. Kai kurie manė, kad vis bus arčiau Lietuvos, nes niekas nesitikėjo, kad jie čia ilgam… Tačiau važiavimas „atgal“ buvo viena iš apgavysčių… Paskutinieji „perkamieji“ tarp jų ir Elenutė su mama pateko į tarybinį ūkį „Kalabauščino“. Viršininkas Tarasovas „gyvų prekių“ – tremtinių atvažiavo parsivežti dviem jaučiais pakinkytu vežimu. Elenutė pamena bijojusi lipti į tą vežimą – jaučių dvikinkis buvo baisus: nevadelioti, „kervojami“ tik lazda – tad manė, nežinia kur jaučiai gali sumąstyti nueiti… Daugiau kaip po dviejų mėnesių kelionės (išvežti balandžio 10 d.) birželio 16 dieną pasiekė Kalabauščiną – tremtinių kelionės vietą. O jau kitą dieną – birželio 17-ąją buvo nurodyta eiti į lauką sodinti kopūstų… Prasidėjo dešimties metų „tarnystė“ toli nuo savo namų tėviškėje, kuriant „sovietinį rojų“ – komunizmą.

Susiję straipsniai:

  1. „Misija Sibiras“ ekspedicijos rezultatas – 11 sutvarkytų tautiečių kapinių
  2. Seime minima Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido diena (video)
  3. „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
  4. Birželio 14-16 d. minėsime Lietuvos gyventojų masinių žudynių ir trėmimo 70-metį (video)
  5. B.Taujėnytė. Laiškas tėvams
  6. Politinių kalinių „Kolyma“ XXIII suvažiavimas paragino Lietuvos vadovybę užkirsti kelią veiklai nukreiptai prieš Lietuvos suverenitetą

Comments 4

  1. Algis Dievų siūstas says:
    8 m. ago

    Taip, pritariu, kad tremtis yr vienas iš baisių dalykų, bet kodėl niekas nepaskelbia, kaip bažnytinbkai suardė ir kaip baisiai elgėsi ir tebesielgia su mūsų tauta laikas ir apie tai prabilti, o ne už rusų ir vokiečių užsikabinti, tai yra kur kas baisesni dalykai kaip buvo žeminami ir visaip niekinami mūsų tautos žmonės, kad tik atsiverstų į okupantinę religiją t.y. krikščionybę, dabar taip pat mokyklose vaikus verčia eiti į rekolekcijas ir mokina melagingos religijos pagrindų per tikybos pamokas, nes dirbu mokykloje ir žinau tai.

    Atsakyti
    • lamatas says:
      8 m. ago

      Pritariu. krikščionybė yra dvasinio lietuvių pažeminimo priežastis.Ilgos ir didvyriškos kovos su krikščionybės agresija yra vos ne vienintelė kuo lietuviai gali didžiuotis ,bet kaip krikščionys dabar turi savo protėvius už tai smerkti.

      Atsakyti
  2. Rytas says:
    8 m. ago

    Skirkime tremtinius nuo tremtinių nomenklatūros:

    1. (2009 metų spauda) Seimo frakcija Tvarka ir teisingumas suabejojo, ar krikščioniškas vertybes deklaruojanti Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, būdama ir Labdaros ir paramos fondo Socialinių inovacijų fondo (SIF), įsivėlusio į “Gender Loops” skandalą, prezidente, nesupainiojo viešų ir privačių interesų. Frakcija prašo, kad Etikos ir procedūrų komisija apvarstytų V. V. Margevičienės veiklą dėl atsakomybės už valstybę sukrėtusio netradicinę seksualinę orientaciją darželiuose propagavusio projekto “Gender Loops” vykdymą.
    “Mums kyla pagrįsta abejonė, kad Seimo narė V. V. Margevičienė, būdama ir Labdaros ir paramos fondo Socialinių inovacijų fondo prezidente, supainiojo savo viešus ir privačius interesus, sudarė sąlygas abejoti savo, kaip Seimo narės veiklos skaidrumu”, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijai pateiktame rašte.

    2. LPKTS pirmininkas Povilas Jakučionis:
    1974 m. apgynė architektūros mokslų daktaro disertaciją „Rytų Lietuvos žemės ūkio gyvenviečių tinklo pertvarkymo būdai“.
    1961–1974 m. dirbo Švenčionių rajono architektu.
    1974–1992 m. – Kolūkių statybos projektavimo instituto projektuotojas, skyriaus viršininkas, vyriausiasis architektas.

    Atsakyti
  3. Labai gerai parašė Tomas Baranauskas says:
    8 m. ago

    Konservatoriai padarė tai, kas nepavyko sovietams – IŠPRIEVARTAVO politkalinių teisingumo jausmą. Viena niekšybė gimdo kitą ir kritimas į gėdos duobę tęsias – teisingumui ir sąžinei prispjauta į akis be jokio gėdos jausmo. Kubilius tapo Brazausko (AMB) klonu, nors turėjo prieš akis visai kitą pavyzdį, tačiau partijos garbės pirmininko Vytauto Landsberio negarbingai nepaiso.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume

J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta

2020 12 22
Irenos Saulutės Špakauskienės gimtadienis | R. Zaltausko nuotr.

I. Levickaitė-Vaškevičienė. Nenuilstanti tremties liudytoja Lietuvos liaudies buities muziejuje

2020 11 22
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
Vėlinės | neriesparkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Visų šventė (video)

2020 11 02
„Žygis už švarią Lietuvą“ | A. Bajor nuotr.

Baigėsi „Žygis už švarią Lietuvą“ (video)

2020 11 01
Kroatės tautiniais rūbais | wikipedia.org nuotr.

V. Macienė, J. Naktinis. Baltų pėdsakai Kroatijoje? (video)

2020 10 26
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

by daiva
2021 01 12
7
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.

Lietuviškos žiemos – kartais baltos, bet dažniau pilkos, rūškanos – fone, neramių žinių kontekste vis ryškiau iškyla praeities epizodai, primenantys...

Skaityti toliau

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

by daiva
2020 12 28
1
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr. Rašytojas Rimantas Vanagas rašyti laikraščiams pradėjo dar 6-oje...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Atstumtoji išeivijos karta

by Kristina Aleknaitė
2020 12 22
2
J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume

ŠLB 50-mečio sukakties minėjime. Pirmoji iš kairės Angelė Gegeckienė, už jos stovi sūnus dr. Algimantas Gegeckas....

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3655; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2170; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1749; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1343; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1272; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Rengiami patarimai mokytojams kaip tramdyti nedrausmingus mokinius

Rengiami patarimai mokytojams kaip tramdyti nedrausmingus mokinius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai