Blogėja Lietuvos maudyklų vandens kokybė (1)

Nevėžis |efoto.lt 4-3size nuotr.

Nevėžis |efoto.lt 4-3size nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad liepos mėnesį tirtų maudyklų vandens kokybė buvo blogesnė lyginant su birželio mėnesiu.

Pagal maudyklų stebėjimų rezultatus nustatyta, kad liepos mėnesį, lyginant su birželio mėnesiu, daugiau tirtų maudyklų neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimų ir tai sudarė net 7,4 proc. visų tirtų maudyklų.

Apibendrinant maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, norime atkreipti dėmesį, kad vandens tarša tebesitęsia Panevėžio miesto Lėvens upės maudykloje ties „Berželio” užeiga. Atlikus vandens kokybės tyrimus rekreacinėse zonose, skirtose poilsiui, nustatyta, kad tarša išlieka Panevėžio miesto Nevėžio upėje prie Parko gatvės Panevėžio rajone, taip pat Nevėžio upėje ties Krekenava ir Nevėžio gyvenviete, Sanžilėje ties Berčiūnais, Šilų karjere, Elektrėnų rajono Vievio ežere, Šiaulių miesto Talšos ežere prie Salduvės. Žiežulio ežere vandens tyrimai taip pat rodė užterštumą.

Atlikus pakartotinius tyrimus rekreacijai priklausančiuose vandens telkiniuose: Taurastos, Raudėnų, Švedės tvenkiniuose, Ventos upėje ties Kuršėnų miesteliu, Minijos upėje ties Gargždais ir ties Priekule, Dovilų karjere, Masčio, Ilgučių, Baldžio ežeruose taršos nebebuvo ir vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės” mikrobiologiniams parametrams nustatytus reikalavimus.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės” maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą ir sekantis mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų skelbiama aktyviai ir operatyviai.

Taip pat Baltijos jūroje prie Karklės stebimas žymus vandens žydėjimas, bei nežymus prasidedantis vandens žydėjimas Palangos miesto paplūdimiuose. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2007 reikalavimais, išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie sveikatai keliamą grėsmę, institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi apie sveikatai keliamą grėsmę nedelsdama informuoti visuomenę paplūdimio vietoje ir visomis komunikacijos priemonėmis ir jei nustatyta galima melsvadumblių grėsmė sveikatai, laikinai uždrausti maudytis, kol grėsmė išnyks.

Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienai apskričiai rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevncijos centro svetainės www.smlpc.lt skilties „Aplinkos sveikata” skyriuje   „Maudyklos”, kuri atnaujinama iš karto gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. bepigu kalbėt kai prlmoeba tik įšalas, mes su ta prlmoeba susitvarkom,tiesiog pamažinam galingumą, bet užknisa kitas dalykas, pasidėk ledų ir išsitrauksi košę, kamera absoliučiai nesandari, nu ten tiesiogiai eina viskas į šaldytuvą, nekalbant apie jo dydį,bet taip pat butas nuomojamas ir niekas nieko naujo nepirks, tik užknisa negalėt parsinešt ledų ir pan

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: