Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kad atostogos netaptų stresu

Elona Ilgiuvienė, www.alkas.lt
2012 07 26 10:46
0
0
SHARES
Kad atostogos netaptų stresu
efoto.lt,  ms.reda nuotr.
efoto.lt, ms.reda nuotr

Atostogos yra toks metas, kai norisi pabėgti nuo visų, pailsėti, atsipalaiduoti. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad netgi artimas žmogus, su kuriuo atostogauji, gali gadinti nuotaiką. Psichologė Elona Ilgiuvienė pataria ką daryti, kad taip neatsitiktų.

1. Pirmiausia – kodėl taip atsitinka?

Juk net per atostogas negali pabėgti nuo savęs… Iš tiesų gali pabėgti iš savo namų, atsitraukti nuo buities, išvažiuoti į puikią vietą, fantastiškai suorganizuoti atostogas, tačiau vidiniai emociniai kompleksai keliauja kartu. Jie lydi ir artimą žmogų, juk kiekvienas turime silpnųjų vietų. Bambeklis ir per atostogas bambeklis, perfekcionistas ir laisvalaikiu neatsipalaiduoja, siekdamas tobulumo, o užgaidi princesė turi dar daugiau progų rodyti kaprizus. Bėda ir ta, kad kito silpnąsias vietas lengviau ir aiškiau matome, o savųjų nepastebime arba manome, kad turime teisę vienaip ar kitaip jaustis, galvoti, o kitas turėtų suprasti, atsižvelgti ir prisitaikyti. Net šio klausimo formuluotė slepia nuostatą, kad nuotaiką man gadina kitas, o ne aš pats susigadinu! Sakykime, aš noriu kuo greičiau apžiūrėti miestą, kad kuo daugiau tą dieną pamatyčiau, ir manau, kad draugas norės to paties. Pasirodo, jis teikia pirmenybę lėtam pasivaikščiojimui, gilesniam miestelio pažinimui ir mano, kad kokybė svarbiau už kiekybę. Galiu jį kaltinti, kad nemoka racionaliai mąstyti, juk tiek pinigų investavome, kad iki čia atvyktumėme, ir jis turi suprasti, kad reikia pamatyti kuo daugiau. Ir galiu nuoširdžiai manyti, kad pati esu teisi, o jis neišmanėlis. Bet kas šiuo atveju man gadina nuotaiką? Gal kiek atsitraukusi pastebėsiu savo griežtas nuostatas ir kaip kategoriškai galiu jų laikytis, nepaisydama partnerio nuostatų ir gero mudviejų santykio. Būtent tai ir yra mano sugedusios nuotaikos priežastis.

2. Ar jaunoms poroms dažniau ar ilgiau gyvenančioms kartu ir kodėl?

Sunku pasakyti, yra labai brandžiai bendraujančių jaunų porų, yra ir nelabai ką išmokusių seniai kartų gyvenančių šeimų. Svarbiausia ne tiek kartu praleistas laikas, o ką išmokstame iš santykio, kaip sugebame tartis ir spręsti konfliktus – tiek savo tėvų šeimoje, tiek dabartinėje partnerystėje. Tartis – tai sugebėti pasakyti savo lūkesčius, norus, nuostatas ir atidžiai išklausyti kitą, suvokiant, kad mudviejų interesai ir poreikiai vienodai svarbūs, ir po to jau derinti tuos mūsų interesus. Deja, dažnai nelabai ką patys išsakome, tikėdamiesi, kad kitas ir taip supras, pajus, ir tai gali atrodyti svarbiausia santykyje – kad kitas be žodžių suprastų, prisitaikytų, o gal net pats užbėgtų už akių ir pasiūlytų tai, ko man labiausiai reikia. Kita dažna bėda, kad daugiau ar mažiau kažką išsakę apie save, nors ir nelabai aiškiai, negirdime kito – dažniau tariamės išgirdę. Tuomet ir atostogauti išvykstame turėdami tik labai bendras gaires – kur važiuojame, kiek laiko keliausime ar ilsėsimės, kur gyvensime, kiek pinigų turime. Tačiau apie kiekvieno gilesnius lūkesčius ir nepasišnekame, nesusitariame, tada ir kyla nusivylimai, nepasitenkinimas, barniai.

3. Esu skaičiusi teiginį, jog norint, kad santykiai būtų išsaugoti, nežiūrėkite romantinių komedijų, esą taip iš tikrųjų nebūna.  Kaip pakomentuotumėte?

Romantiniuose filmuose matome rožinę santykių pusę, dažniausiai – santykių pradžią. Šie filmai linksmina, suteikia vilties, džiugesio, pakelia dvasią, tačiau neturi  paskirties mokyti mus bendrauti, tartis, derėtis, prisitaikyti. Kad santykiai būtų išsaugoti, svarbu pirmiausia dirbti su savimi pačiu, sąmoningiau suvokti savo silpnas vietas ir charakterio kampus, kad galėtume juos gludinti. Ir nepavargti kalbėtis, bet taip, kad girdėtumėte vienas kitą.

4. Ar moterims svarbiau išlaikyti santykius, jei taip tai kodėl?  Ar verta aukotis?

Moterys tradiciškai gal skiria daugiau reikšmės santykiams negu pasiekimams, geriau susigaudo jausmuose, yra lankstesnės, tačiau daugėja ir tokių vyrų. Analitinėje psichologijoje kalbame apie psichikoje labiau išvystytą jausmų funkciją, kuri leidžia labiau gaudytis emociniuose santykiuose, o kartu juos labiau branginti. Tyrimais nustatyta, kad trys ketvirtadaliai moterų yra labiau išvysčiusios būtent šią savo psichikos funkciją, kai tokių vyrų yra tik vienas ketvirtadalis. Tokias moteriškas moteris traukia labai vyriški vyrai, kurie dažniausiai būna labiau išvystę savo mąstymą ir pojūčius. Vadinasi, susieina priešingybės, kurios ir labai traukia viena kitą, ir kartu gali labai viena kitą erzinti, net siutinti. Ar verta dėl tokių sudėtingų santykių aukotis, kiekviena pora atsako sau vėl ir vėl iš naujo, ir atsako savaip. Vieni vėl ir vėl supranta, kad iš esmės myli vienas kitą, kad be kito gyvenimas atrodytų tuščias ir netekęs prasmės, todėl susitaiko, prisitaiko, nugludina kampus ir gyvena. Kiti nepajėgia surasti to esminio jungiančio dalyko ir nutraukia santykius.

5. Ar verta susipykus nusileisti ir kiek ginčai pateisinami?

Nesiimu vertinti ginčų moraline prasme, tai juk ir nėra psichologo reikalas – greičiau dvasininko ar mokytojo. Pažvelkime į ginčų psichologinę prasmę: ginčas kyla susidūrus bent dviems skirtingoms nuomonėms, poreikiams, interesams. Ar galiu tikėtis, kad vyras galvos ir jaus taip pat kaip aš? Juk jis kitos lyties, turi kitokią psichikos sanklodą, kitokią gyvenimo patirtį, jo kitoks temperamentas ir biologiniai ritmai, galiausiai, kitokia genetika. Tai greičiau būtų stebuklas, jei jis galvotų ir jaustų lygiai taip pat, kaip aš. Jei pradėtume bendrauti su tokia nuostata, ginčą išgyventi būtų žymiai lengviau, o kiekvieną nuomonės sutapimą žymiai daugiau vertintumėme.

6. Sako, moteriai verčiau nusileisti, būti protingai. Kaip būti protingai ir kad nenukentėtų tavo ambicijos?

Esu girdėjusi ir priešingų įsitikinimų: kad moteris niekad neturi nusileisti, nes atsidurs po vyro padu. Bet visi šie klausimai kyla mąstant apie santykius kaip apie kovos lauką, kuriame siekiama valdžios, galios, kontrolės, atviros arba paslėptos. Siekiama savų tikslų, o santykis tampa dar viena priemone jiems pasiekti. Tačiau labiausiai praturtina ir augina toks santykis, kuriame susitinka lygiaverčiai ir vienas kitą gerbiantys vyras ir moteris. Jame atvirai kalbamasi ir susitariama, ir nereikia žaisti manipuliacinių žaidimų, nes jie neteikia jokio džiaugsmo, manau, ir jokios prasmės.

7. Ar mylintys žmonės pykstasi ir greičiau atleidžia, o gal, atvirkščiai – ilgiau laiko nuoskaudas?

Pyktis – natūrali emocinė reakcija į pažeistas ribas, viena bazinių žmogaus emocijų, kurią kartas nuo karto jaučiame visi. Tačiau ne visi leidžiame sau patirti tą emociją, nes mums atrodo, kad tai negražu, tai pavojinga, nes mūsų piktų gali niekas nebemylėti. Tokiu atveju pyktį išstumiame ir sąmoningai jo nebejaučiame, o išstumtas pyktis virsta mūsų kūno simptomais, skausmais, jis susijęs ir su prislėgta nuotaika, kuri užsitęsusi virsta depresija. Kitas kraštutinumas – pyktis gali išsilieti ant mažiau pavojingų objektų: naminių gyvūnų, vaikų, paštininkų ar apklausų atlikėjų. Beje, iškrauti pyktį ant silpnesniojo vienodai mėgsta daryti tiek vyrai, tiek moterys. Mes supainiojame pykčio įsisąmoninimą su pykčio išraiška – tai ypatingai paplitusi klaida. Tuo tarpu brandus žmogus gali sau pripažinti net ir nemalonius jausmus ir stengiasi su jais sąmoningai dirbti, o ne išlieti juos tokius stiprius ir tokiu būdu, kaip jam diktuoja impulsas. Mylintys brandūs žmonės iš tiesų pykstasi atvirai, o ne slaptai griežia vienas ant kito dantį ar apkalba vienas kitą. Tačiau pykstasi civilizuotai, be necenzūrinių žodžių, ir be kaltinimų dėl sugadinto viso gyvenimo, ir negąsdindami vienas kito savižudybe ar nužudymu, be fizinio smurto. Tiesiog vienas gali pasakyti kitam, kas kelia pyktį jo elgesyje, paprašyti elgtis kitaip, susitarti dėl to. Jei ir apšaukia kitą, tai vėliau gali atsiprašyti ir abu gali susitaikyti.

9. Ar įmanoma išvengti konfliktų per atostogas apskritai?  Jei ne tai ką daryti kad jie kuo greičiau užsimirštų?

Jei pora nuolat konfliktuoja, vargu ar galima tikėtis visiškai taikiai praleisti atostogas. Kaip jau minėjau, niekur nuo savo vidinių kompleksų negalime pabėgti, juos vežamės kartu, juos vežasi ir mūsų išrinktasis. Tačiau pažindami vienas kitą galime iš anksto pasiruošti jautrioms situacijoms ir sutarti kaip mes tada elgsimės, nusiteikti ramiai į jas reaguoti. Kiek įmanoma stenkimės pasikalbėti, ko kiekvienas tikisi iš atostogų ir jau jas planuodami užbėkime nepasitenkinimui už akių. Kuo daugiau bus aiškumo, kuo daugiau iš anksto derinsime interesus, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks atostogauti darniau. Kilus konfliktui svarbu jo neužauginti iki kulminacijos, kad būtų lengviau jį išspręsti, o paskui svarbu atšvęsti jo išsprendimą. Kartais tik ginčuose gimsta tiesa, gimsta trečia galimybė, kurios nei vienas nesitikėjome atrasti, žiūrėdami tik iš savo bokšto.

Straipsnis buvo skelbtas žurnale „Sveikas žmogus“.

Susiję straipsniai:

  1. Tinkamai pasirenkime kelionėms
  2. Sveika šeima − visų šeimos narių pastangomis
  3. Pasirūpinkite kelionės vaistinėle
  4. Lietuvos vaikų dantų priežiūra tesiekia Indijos lygį?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

2021 01 18
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

2021 01 10
Kaip saugoti obuolius žiemą?

Kaip saugoti obuolius žiemą?

2021 01 10
Savęs pažinimo būdas – maudynės lediniame vandenyje

Savęs pažinimo būdas – maudynės lediniame vandenyje

2021 01 07
Dietologė pataria, kaip namuose ugdyti gerus valgymo įpročius

Sveika mityba. Kodėl svarstome, bet nieko nedarome? (video)

2021 01 05
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
Šventės, šuo | vmvt.nuotr.

Ruošiantis Naujųjų metų sutikimui būtina pasirūpinti ir augintiniais

2020 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Nustatytas užstatas už vienkartinę gėrimų pakuotę – 10 centų
Gamta ir ekologija

Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją

2021 01 20
Lietuva gali netekti jai priklausančių mokesčių iš elektroninės prekybos
Lietuvoje

Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

2021 01 20
Miškas iš aukštai | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės

2021 01 20
P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos?
Lietuvoje

Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)
Baltų žemėse

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
Lietuvoje

Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojų grąžintų pakuočių skaičius – didžiausias per visą penkerių metų istoriją
  • Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną
  • Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės
  • Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda
  • Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2083; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1877; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1618; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1547; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1428; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1409; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

by Kristina Aleknaitė
2021 01 19
0
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

Pamokoms persikėlus į namus, rasti vaikus motyvuojančių būdų išlikti fiziškai aktyviems, svarbu ir mokytojams, ir tėvams. Smagų, mokytojus, mokinius bei...

Skaityti toliau

Nustatytas padidėjęs oro užterštumas visoje šalyje

by daiva
2021 01 18
0
Oro kokybės tyrimo stotys | am.lt nuotr.

Nuo sausio 15 d. Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo...

Skaityti toliau

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
2
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Pasaulio politiniai ir dvasiniai vadovai skirtingai vertina žmoniją ištikusias krizes. Be kitų veiksnių, jų vertinimą lemia požiūris į žmogų plačiąja...

Skaityti toliau

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
8
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Ar klimato kaitos klausimas svarbus Lietuvos gyventojams? O gal mes manome, kad klimato pokyčiai mūsų šalyje nevyksta? Siekiant išsiaiškinti visuomenės...

Skaityti toliau

Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 10
1
Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

Bene kiekvieno žmogaus spintoje galima rasti jam netinkamų drabužių ir batų – tai per siauros kelnės, į kurias planuojama įlįsti...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Partija „Drąsos Kelias“ jungtiniame rinkimų saraše nedalyvaus

Partija „Drąsos Kelias“ jungtiniame rinkimų saraše nedalyvaus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai