Pažintis su liaudies daina prasideda vaikystėje (0)

„Pasagėlė“

„Pasagėlė“

Jau daugiau nei dešimtmetį nei vienas Jurbarko kultūros centre vykstantis koncertas, nesvarbu kam jis būtų skirtas, svarbiai valstybinei datai ar kokiai nors kitai progai paminėti, jau nebeįsivaizduojamas be vaikų folkloro ansamblio „Pasagėlė“, vadovaujamo Aušros Masteikaitės Mičulės, atliekamų visiems gerai žinomų, o kartais ir mažai dar girdėtų lietuvių liaudies dainų bei melodijų.

Užtenka tik į sceną įžengti margaspalviais tautiniais rūbais pasipuošusiems vaikams, nešiniems liaudies muzikos instrumentais ir tu jau žinai, jog netrukus suskambės dainos, perkelsiančios tave keliais dešimtmečiais, o gal net ir visu šimtmečiu atgal.

Šis ansamblis, kaip ir didžiausi jų draugai, Jurbarko kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Imsriukai“ bei Vadžgirio „Šebukai“, visus stebina ne tiek atliekamu folkloru, kiek tai su kokiu užsidegimu ir su kokia aistra visa tai daroma.

Nelabai suklysime pasakydami, jog vaikų folkloras Jurbarke prasidėjo nuo Aušros Masteikaitės – Mičulės. Pati ji tokių nuopelnų nėra linkusi sau prisiimti, bei tikina, jog “Pasagėlei“ pradžią davė pažintis ir galimybė prisiliesti prie vaikų darželyje – mokykloje „Ąžuoliukas“ įkurto vaikų folkloro ansamblio „Giliukai“.

Iš darželio persikėlus į kultūros centrą prasidėjo ilgos studijos, kurių metu buvo mokomasi dainuoti ir groti bei žaisti įvairiausius liaudies žaidimus.

Pati Aušra Masteikaitė Mičulė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, liaudies instrumentų katedroje studijavusi kanklių specialybę, vaikams stengėsi perduoti visus savo gebėjimą ne tik groti ar dainuoti, bet ir talentą pajusti liaudiškos dainos grožį, jos prasmę ir vertę.

Neretai folklorų kolektyvai, puoselėjantys liaudiškas tradicijas yra vadinami jų sergėtojais, tačiau pati Aušra visą šį procesą buvo linkusi įvardinti, savęs ieškojimu per lietuvišką folklorą.

Šiuo metu „Pasagėlę“ lanko daugiau nei dvi dešimtys įvairiausio amžiaus vaikų. Jauniausiam iš jų trys, o vyriausiam 17 metų. Atsakydama į klausimą kaip pavyksta liaudiška daina sudominti mažus vaikus, Aušra tikino, jog iš pradžių viskas vyksta žaidimo forma, nes šią kalbą jie supranta geriausiai.

Pačiais ištikimiausiais „pasagiukais“ Aušra Masteikaitė Mičulė įvardino tris ansamblio senbuvius, esančius čia nuo pat pradžios – tai jos sūnus Aistis Mičulis, Deividas Ivaškevičius ir Miglė Stanaitytė.

Daugiau nei dešimtmetį draugaujantys su liaudiška daina, šiuo metu jie jau paliko “Pasagėlę“ ir perėjo į kitą Aušros vadovaujamą kolektyvą – jaunimo akustinės muzikos grupę „Vėjūkas“.

Be kanklių, akordeono ir bandonijos Aušra Mičulė dar puikiai skambina gitara, todėl nenuostabu, jog prieš keletą metų ji negalėjo ramiai praeiti pro gitara brazdinusių jaunuolių būrį, nepakvietusi jų pabandyti folkloro sugroti kitaip. Taip gimė „Vėjūkas“.

Čia dainuojamos lietuvių liaudies dainos skamba kitaip, tačiau jose vistiek girdimas tas pats lietuviškas folkloras, kuris pasak Aušros yra visa ko pagrindas.

Tiek „Pasagėlė“, tiek ir „Vėjūkas“ dažnai koncertuoja ne tik Jurbarke – jie yra nuolatiniai įvairių folkloro festivalių ir konkursų dalyviai, kuriuose neretai  užima ir pačias aukščiausias vietas. Vienas iš kolektyvo narių – Svajūnas Birgiolas, praėjusiais metais tapo laureatu, prestižiniame,  Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurse „Tramtatulis“. Tame pačiame konkurse prieš kelerius metus diplomantais tapo ir Aistis Mičulis bei Deividas Ivaškevičius.

Ne kartą Aušros Masteikaitės Mičulės vadovaujami kolektyvai koncertavo ir užsienyje, kur taip pat sulaukė pripažinimo.  Paklausta apie artimiausius, šios vasaros planus, kolektyvų vadovė išvardino tris pačius svarbiausius – birželio pradžioje festivalį Zarasuose, tradicinę vaikų stovyklą bei dalyvaviną moksleivių dainų šventėje Vilniuje.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: