efoto.lt, ramuno nuotr.
Spartus automobilių skaičiaus augimas ir vis didėjantis eismo intensyvumas sukelia nemažai problemų ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos keliuose. Visuomenės nariai yra kelių eismo dalyviai, todėl eismo saugumas tampa visuotine problema. Pastaruoju metu visose šalyse ypač didelis dėmesys skiriamas saugaus eismo klausimams.
Šiais metais keliuose – mažiau žuvusiųjų
Nelaimingų atsitikimų keliuose skaičius mažėja. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko teigimu, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos keliuose iš viso žuvo 121 žmogus, iš jų valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų – 77. 2012 metais pirmą pusmetį valstybinės reikšmės keliuose žuvo 26 žmonėmis mažiau nei per praeitų metų tą patį laikotarpį.
Lietuvos kelių policijos eismo tarnybos duomenimis, daugiausia eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų kaltės. Šių metų pirmą pusmetį įvyko 944 eismo įvykiai (118 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), 72 žmonės žuvo (11 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), 1192 žmonės (156 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės) sužeisti. Neturintys teisės vairuoti asmenys sukėlė 80 eismo įvykių, juose 9 žmonės žuvo. Dėl neatsargių pėsčiųjų kilo 133 eismo įvykiai, kurių metu 15 žmonių žuvo.
Dažna eismo įvykio priežastimi tampa neatsakingas žmogaus elgesys – greičio viršijimas, vairavimas išgėrus, ėjimas per gatvę neleistinoje vietoje ar neįsitikinus, kad saugu, skubėjimas, pagarbos vienas kitam, atidumo trūkumas.
Maksimalus eismo saugumas – nemažas iššūkis
N. Abukausko teigimu, 2011 metai palyginti su ankstesniais metais pagal visus avaringumo statistikos rodiklius buvo geresni, mažiau eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir sužeistų žmonių. Tačiau labai žymiu skaičių mažėjimu dar negalime džiaugtis. „Gerėjantys avaringumo rodikliai rodo, kad eismo saugumo srityje veikla vykdoma kryptingai ir nuosekliai, tačiau iškelti tikslai neleidžia stovėti vietoje, nes geri rezultatai nebus pasiekti savaime. Pasiekti maksimalų eismo saugumą Lietuvos keliuose – siekiamybė ir nemažas iššūkis“, – teigė pašnekovas.
Saugaus eismo situacija Lietuvoje pradėjo gerėti į bendrą veiklą efektyviai apjungus švietimo, inžinerinių priemonių ir kontrolės sričių kompetentingas institucijas. Siekiant gerinti veiklos rezultatus saugaus eismo gerinimo srityje, pasak LAKD atstovo, pastoviai ieškoma šių trijų sričių specialistų veiklos optimizavimo ir veiklos sinchronizavimo.
Valstybinės reikšmės kelių būklės gerinimas vyksta nuolat: rekonstruojamos sankryžos, teikiant pirmenybę žiedinėms ir skirtingų lygių sankryžoms, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengiami nauji atitvarai, apšviečiami kelio ruožai, įrengiamos saugumo salelės, inžinerinės greičio mažinimo priemonės. Be to, gyvenvietėse ir avaringuose kelių ruožuose planuojama įrengti greičio matavimo prietaisus su informaciniais ekranais bei apšvietimą, panaudojant saulės baterijas.
Švietimo projektai padeda mažinti eismo įvykių skaičių kelyje
LAKD švietėjiškos veiklos tikslas – keisti blogus eismo dalyvių įpročius kelyje: vairuotojai skatinami įprasti neviršyti greičio, nevažiuoti apsvaigę, pėstieji – nešioti atšvaitus, nebėgti, neiti per gatvę, kur tik jie sugalvoja, visi skatinami keliuose elgtis kultūringai, atsakingai.
Vykdomi du plataus masto švietėjiški saugaus eismo projektai: su Lietuvos vyskupijomis, policija ir Susisiekimo ministerija projektas „Saugokime vieni kitus kelyje“ ir su kaimo bendruomenių sąjunga „Eismo saugumas bendruomenėse“.
Siekiant gerinti Lietuvos mokinių saugaus eismo įgūdžius, šiais metais vyko konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“, kuriame dalyvavo pradinukai, jaunieji dviračių vairuotojai, vyko jaunųjų mopedų ir motociklų vairuotojų varžybos.
„Ne vienus metus bendradarbiaujame su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Autobusų vairuotojai išlipantiems keleiviams platina atšvaitus. Tai ypač svarbu, nes autobusais važinėja tolimesniuose kaimuose, miesteliuose gyvenantys žmonės, kuriems turėti atšvaitą ypač svarbu, o įsigyti savo kaimelio ar mietelio parduotuvėje neturi galimybės“, – teigė LAKD atstovas.
Taip pat yra vykdoma ir daugiau mažesnių saugaus eismo akcijų: lankomasi mokyklose, organizuojamos akcijos eismo saugumui pėsčiųjų perėjose gerinti ir kultūringam, tarpusavio pagarba pagrįstam eismo dalyvių elgesiui skatinti.
Naujovė Europoje – automatinė pagalbos iškvietimo sistema „eCall“
Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse didelis dėmesys skiriamas saugaus eismo klausimams. Šių metų liepos pradžioje Europos Parlamentas (EP) pasiūlė įpareigoti nuo 2015 metų visuose naujuose automobiliuose įrengti automatinę pagalbos iškvietimo sistemą „eCall“. Ji paspartintų pagalbos tarnybų atvykimą į įvykio vietą, o tai leistų išgelbėti daugiau gyvybių.
Įvykus rimtai avarijai, elektroninė pagalbos iškvietimo sistema pati surinktų Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 ir perduotų pagalbos tarnyboms informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą. EP rezoliucijoje teigiama, kad ši sistema padėtų išsaugoti apie 2500 gyvybių per metus, o sužeidimų sunkumą sumažintų 10–15 proc.
EP nariai apgailestauja, kad savanoriškas šios sistemos diegimas ES valstybėse užsitęsė, todėl šiuo metu ji įrengta mažiau kaip 0,4 proc. visų automobilių. Parlamentas ragina Europos Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuris elektroninio pagalbos skambučio sistemą padarytų privalomą nuo 2015 metų. Europarlamentarai pažymi, kad pagalbos iškvietimo paslauga turėtų būti nemokama.
Norint, kad keliuose būtų saugu, būtina tikrinti transporto priemones. Šių metų liepos mėnesį Europos Komisija priėmė naujas taisykles, kuriomis sugriežtinama tikrinimo tvarka ir jis pradedamas taikyti plačiau. Siūloma, kad visoje ES būtų privaloma motorolerių ir motociklų techninė apžiūra, dažnesnė senų transporto priemonių ir itin didelės ridos automobilių ir furgonų periodinė techninė apžiūra. Siūloma pagerinti transporto priemonių apžiūros kokybę – nustatyti bendrus trūkumų vertinimo, įrangos ir inspektoriams taikytinus minimalius standartus. Taip pat siūloma elektroninių saugos komponentų patikrą padaryti privalomą. Rekomenduojama imtis griežtų priemonių prieš ridos klastojimą ir registruoti ridos skaitiklio rodmenis.
Reklama
Susiję straipsniai:
Parašykite komentarą