Lietuvos socialinei politikai trūksta orientacijos į žmogų (0)

Emigracija | efoto.lt Romo nuotr.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentės Jūratės Imbrasaitės, šiuo metu Lietuvoje ir Europoje ypatingai trūksta specialistų, kurie suvoktų valstybės, savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei pačių piliečių vaidmenį įveikiant socialines problemas, siejamas su darbo jėgos migracija, šeimos, sveikatos ar švietimo politika. „Ilgai Lietuvoje nebuvo jokios šios srities žinovus ruošiančios institucijos. 2009 m. Vyriausybei patvirtinus naują studijų krypčių Lietuvoje klasifikavimą, kaip atskira socialinių studijų krypties disciplina išskirta socialinė politika paskatino naujų studijų programų kūrimą. Lietuvoje pirmosios socialinės politikos bakalauro studijos pradėtos organizuoti 2011 m., Vytauto Didžiojo universitete,“ – apie susidariusią situaciją pasakojo doc. J. Imbrasaitė.

Socialinės politikos studijos globaliame kontekste

Mokslininkų tarpe egzistuoja įvairios nuomonės, kada ir kur socialinė politika atsirado kaip akademinė disciplina. Kai kurie autoriai nurodo, kad tai įvyko XIX a., D. Britanijoje, kiti laikosi nuomonės, jog tuo metu galima įžvelgti tik šio mokslo užuomazgas. Nepaisant skirtingų požiūrių, dauguma autorių sutaria, kad anglų mokslininkas Richard Morris Titmussas (1907–1973) laikomas socialinio administravimo disciplinos, 1987 m. pervadintos socialine politika, pradininku. Daugelį metų R. M. Titmussas vadovavo Socialinio administravimo katedrai prestižinėje Londono ekonomikos mokykloje (angl. London School of Economics). Katedros vedėjo knygos ir straipsniai XX a. šeštajame dešimtmetyje turėjo didžiulį poveikį socialinės politikos įgyvendinimui ir gerovės valstybės modelio formavimuisi D. Britanijoje, o kartu su Nobelio premijos laureato Gunnaro Myrdalo moksliniais darbais neabejotinai suvaidino lemiamą vaidmenį kuriant universalios gerovės valstybės sampratą Europos socialiniuose moksluose.

Kuriant VDU socialinės politikos studijų programą buvo peržiūrėta daugybė bakalauro studijų programų Europos Sąjungos universitetuose bei įvertintos Lietuvos realijos. Atlikus analizę pastebėta, kad globalaus ir tarpdisciplininio požiūrio į socialines problemas modelį šios srities profesionalų rengime taiko dauguma ES universitetų. Nyderlanduose – tai Utrechto ir Tilburgo, Italijoje – Milano-Bicocca, Vokietijoje – Manheimo ir Bremeno, Danijoje – Pietinės Danijos universitetas bei daugelis kitų, kurių atstovai bei absolventai vaidina lemiamą vaidmenį formuojant Europos erdvės socialinę politiką. Tarpdisciplininis išsilavinimas, derinantis kiekybinės ir lyginamosios duomenų analizės žinias, yra prestižine Jungtinėje Karalystėje laikomos socialinės politikos profesionalo kvalifikacijos pagrindas. VDU socialinės politikos programa taip pat siekia būsimam specialistui suteikti globaliomis ir lokaliomis praktikomis pagrįstus analitinius ir techninius įgūdžius. Kritinio mąstymo ugdymas, darbas komandoje taikant teorinius socialinės politikos modelius, derinant kiekybinius, kokybinius bei lyginamosios analizės metodus yra vienas pagrindinių programos siekių.

Pasak docentės J.Imbrasaitės, dažnai abiturientams kyla klausimas, kuo šios studijos skiriasi nuo ekonomikos, politikos, sociologijos ar teisės. „Socialinė politika remiasi minėtų disciplinų žiniomis bei metodais, tačiau turi atskirą pažinimo objektą – piliečių gerovę. Socialinės politikos programa yra konkretesnė, labiau vientisa, nes visi specialieji kursai orientuoti į strateginę reikšmę turinčias socialinės politikos sritis – švietimą, sveikatą, migraciją, užimtumą, aprūpinimą būstu, kurios analizuojamos tiek lokaliame, tiek globaliame kontekste,“ – teigė doc. J. Imbrasaitė.

Būsimieji pirmosios laidos absolventai džiaugiasi savo pasirinkimu

2011 m. rudenį socialinės politikos studijas pasirinkę abiturientai, siekiantys išmokti spręsti visuomenei aktualias problemas, teigė esantys patenkinti savo apsisprendimu. „Kai reikėjo pildyti stojimo dokumentus, net neįsivaizdavau, kur stoti, tiesiog žinojau, ką noriu veikti gyvenime – keisti Lietuvoje susidariusią situaciją ir nusistovėjusį žmonių mąstymą, kad viskas yra blogai ir nieko negalima pakeisti. Kitos sritys pasirodė per sausos, norėjosi kažko išskirtinio, todėl socialinė politika man pasirodė tinkamiausias pasirinkimas,“ – pasakojo pirmuosius studijų metus sėkmingai užbaigusi VDU studentė Ieva Garnytė. „Nors naujos informacijos kiekis didelis, dėstymo kokybė bei dėstytojai tikrai paliko teigiamą įspūdį,“ – teigė būsima antrakursė.

VDU siūloma pirmoji Lietuvoje socialinės politikos bakalauro studijų programa ypatingą dėmesį skiria globalių socialinių problemų lyginamajai analizei ir į jų sprendimą orientuotų socialinių tyrimų metodams. Tarpdisciplininė socialinės politikos programa integruoja ekonomikos, politologijos, teisės ir sociologijos dalykus, suteikdama platų įvairiapusį išsilavinimą, kurį toliau galima gilinti bet kurioje socialinių mokslų magistrantūros studijų programoje. Tuo pačiu socialinė politika skiriasi nuo kitų disciplinų dėmesiu ne tik problemos įvardijimui, bet ir praktiniams sprendimo būdams.
Baigus studijas įgyjamas socialinės politikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Absolventai dirba socialinės politikos analitikais (kūrėjais ir tyrėjais) valstybės institucijose, tarptautinėse agentūrose bei organizacijose, nevyriausybiniame sektoriuje, socialinių, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centruose, žiniasklaidoje, konsultavimo firmose, personalo valdymo srityje. Socialinės politikos laipsnis suteikia tvirtą praktinių ir teorinių žinių pagrindą, reikalingą tęsiant studijas ekonomikos, viešojo administravimo, politikos, teisės, sociologijos ar socialinio darbo magistrantūros studijose.

„Valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos, verslo sektorius bei šeima yra pagrindiniai socialinės politikos veikėjai, dalyvaujantys sprendžiant socialines problemas ir besirūpinantys šalies piliečių gerove. Socialinės politikos absolventai bus puikiai šią veiklą vykdyti ir organizuoti pasirengę specialistai. Tai laikau didžiausiu šios studijų programos privalumu ir pranašumu,“ – tvirtino doc. Jūratė Imbrasaitė.

Be to, didžioji dauguma programoje numatytų kursų, pavyzdžiui, Socialiniai ekonomikos pagrindai, Socialinės politikos procesas ir analizė, Demografija ir gyventojų politika, Darbo rinkos politika, Sveikatos politika, Regioninė politika ir urbanizacija yra nauji, iki šiol nedėstyti ir nedėstomi jokiose kitose VDU programose.

„Norėčiau pastebėti, kad studentų mobilumo tyrimų rezultatai atskleidžia, jog dalis studentų pageidauja didesnės studijų įvairovės Lietuvoje, o neradę juos dominančių programų ieško laimės svetur. Kita vertus, Lietuvoje labai trūksta specialistų, kurie suvoktų valstybės, savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei pačių piliečių vaidmenį sprendžiant socialines problemas, siejamas su darbo jėgos migracija, šeimos, sveikatos politika. Be to, ir studijuodami čia studentai turi puikias galimybes pagal mainų programas išvykti gilinti žinių į Danijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Lenkijos ar Čekijos universitetus. Drįstu teigti, kad šią studijų programą baigę absolventai neabejotinai prisidės prie Lietuvos politikos orientacijos į žmogų,“ – teigė doc. Jūratė Imbrasaitė.

Šiandieninėje Europoje netyla diskusijos dėl mažėjančio gimstamumo, jaunimo nedarbo, skurdo, masinės emigracijos, švietimo ir sveikatos paslaugų kokybės, viešųjų finansų paskirstymo bei kitų visuomeninių problemų. Šias problemas spręsti bei užtikrinti žmogaus gyvenimo gerovę – svarbiausi viešosios politikos tikslai. Jų siekti padeda socialinės politikos ekspertai, ieškodami atsakymų į visuomenei rūpimus klausimus.