Paroda apie šaulius minint Vilijampolės – 360 įkūrimo metines (0)

Vilijampolės šauliai | organiz. nuotr.

Liepos 13 d. minint Vilijampolės 360 –ąsias įkūrimo metines bei sovietų okupantų Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) uždarymo 72-ąsias metines buvo atidaryta paroda „Vilijampolės šauliai 1928–1940“ UAB „Kauno autobusai“ dispečerinės patalpose Raudondvario plente. Dalis šios bendrovės teritorijos prie Skirsnemunės gatvės priklausė LŠS 31 Vilijampolės būriui/kuopai.

Parodos organizatorius Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys dr. Raimundas Kaminskas pristatė fotografijų ekspoziciją, kuri atsispindi  LŠS 31 Vilijampolės šaulių  būrio, vėliau kuopos (1928-1940) įkūrimo ir aktyvios veiklos istoriją bei vilijampoliečių šaulių likimus. Daugumos tarpukario Vilijampolės šaulių likimai buvo dramatiški, pavyzdžiui, Vilijampolės Vaikelio Jėzaus draugijos amatų mokyklos būrio vadas Alfonsas Žebrauskas (1909 – 1987) 1941 m. su kaliniais buvo varomas į Červenę sušaudyti, bet NKVD surengtų masinių žudynių metu liko gyvas ir išsekintas sugrįžo į Lietuvą.

Parodos globėjas ir rėmėjas Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus vicepirmininkas Vygaudas Molis  prisiminė savo tėvą šaulį Stasį Molį (1900-1960), kuris priklausė Vilijampolės šaulių būriui ir atkreipė dėmesį į pilietinį-patriotinį ugdymą bei šauliškų vertybių ugdymo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje.

Parodos atidaryme dalyvavo ir dalinosi mintimis Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas hab. dr. Kazimieras Garšva, Lietuvos Šaulių sąjungos  Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės vadas Minvydas Mikalauskas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotoja dr. Aušra Jurevičiutė, Dainavos seniūnijos seniūnas vilijampolietis Alvydas Malinauskas, Vilijampolės bendruomenės centro „Veršva“ pirmininkas Aleksas Karalavičius, Veršvų vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Gulbinienė ir kiti Kauno sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų bei Lietuvos šaulių sąjungų nariai, vilijampoliečiai. Vilijampolės gyventojai Robertas Stanionis bei Vytautas Matlašaitis  pasakojo kaip atrodė LŠS Vilijampolės būrio teritorija, kuri liaudyje buvo vadinama „generalka“- Linkuvos įtvirtinimų griovys. Organizatoriai dėkojo parodos informaciniams šaltiniams – Vytauto didžiojo karo muziejui, Kauno apskrities archyvui., Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriui.

Vilijampolės (Vilijopolio, Vilijanburgo) įkūrimas XV amžiuje dešiniajame Neries ir Nemuno krante siejamas su didžiuoju LDK etmonu Jonušu Radvila (1612–1655). Vilijampolės (Slabados) miestelį dešiniajame Neries krante, šalia Kauno, Jonušas Radvila pradėjo steigti apie 1652 metus. Vilijampolė žemėlapiuose žymima nuo XVII amžiaus, kai Juozapas Narūnavičius-Naronskis (1610–1678) sudarė Vilijampolės ir apylinkių  žemėlapius. Dabartinė Vilijampolės seniūnija (14.4 km2) įsteigta 2003 metais. Ji ribojasi su Šilainių, Žaliakalnio, Centro bei Aleksoto seniūnijomis. Vilijampolės teritorija suskirstyta į keturias dalis: Lampėdžius, Vilijampolę, Veršvus bei Panerį.