Žemaičiai švęs žemaičių vienybės dieną minėdami Durbės mūšio metines (5)

Durbės mūšis 1260 m. Dail. V.Norkuaus pav. fragmentas

Durbės mūšis 1260 m. Dail. V.Norkuaus pav. fragmentas

Liepos 13 d., penktadienį, 20 val. Kelmės rajone, Kražiuose, Medžiokalnyje vyks „Žemaičių vienybės diena“. Bus minimos Durbės mūšio metinės. Renginyje skambės žemaičių karo dainos, bus šokami liaudiški šokiai ir žaidžiami žaidimai. Dalyvaus folkloro ansambliai „Ramočia“ ir „Knituva“.

Kas tas Durbės mūšis ir kuo jis svarbus žemaičiams?

Pergalė, be kurios nebūtų Žalgirio, – taip Durbės mūšį vertina istorikai.

Ingos Baranauskienės istorinio romano „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ įvade rašoma:

„1253-ieji metai. Vokiečių ordino ekspansija atrodo nesustabdoma. Kryžiuočiams pasiduoda kuršiai, Mindaugas dovanoja jiems Žemaitiją. Netrukus Ordinas palauš ir sembus. Vis dėlto net ir tokioje beviltiškoje situacijoje atsiras žmonių, kurie išdrįs pasipriešinti lemčiai. 1260-ųjų metų liepos 13-ąją, Durbės mūšyje, jie pakeis istorijos eigą.“

Taigi, prieš 750 metų kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dabar Liepojos rajonas Latvijoje) žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.

Mūšyje žuvo ordino kariuomenės vadai Burhardas fon Hornhauzenas (Burhardt von Hornhausen), Hainrichas (Heinrich) Botelis ir Švedijos kunigaikštis Karolis, apie 150 ordino riterių ir daugybė karių. Tai buvo didžiausias žemaičių ir lietuvių laimėjimas per XIIIa. – XIVa. karus su Vokiečių ordinu.

Tyrinėtojai Durbės mūšį vadina istorijos stebuklu, nes prasčiau ginkluota žemaičių kariuomenė, padedama kuršių ir estų, sutriuškino stipriausią to meto pasaulyje karinę jėgą – jungtinę Livonijos ordino ir Švedijos kunigaikščio kariuomenę.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: