N.Venckienė. Mergaitės kančios ir „teisėtas“ teismo sprendimo vykdymas (video) (36)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Absurdo teatras Lietuvos teismuose tęsiasi. O gal tiksliau – jis įgyja vis bjauresnes grimasas, atidengia vis kraupesnius teisinio nihilizmo, o tiksliau – sąmoningo nusikaltimų dangstymo pavyzdžius. Visa tai stebint, belieka tik dar kartą konstatuoti jau šimtą kartų įvardintą faktą: Lietuvos teisėsauga atsidūrusi klaikioje, tiesiog protu nesuvokiamoje duobėje, kuomet sunku kalbėti ne tik apie elementarų įstatymų paisymą ar profesionalumą, bet apie elementarų žmogiškumą, sąžinę, gėdą.

Kaip ir kokiais terminais galima pavadinti reiškinį, kuomet sąmoningai ir tiesiog ciniškai teismo procese ignoruojami tiesą liudijantys faktiniai įrodymai, filmuota medžiaga bei profesionalių specialistų pateikti medicininiai dokumentai? Kaip įvardyti veiksmą, kai teisėjas, žinantis įstatymus ir akivaizdžiai matantis objektyvius duomenis, t.y. viena, savo nutartyje rašo visai kita? Ar tai – ne nusikalstama ir iki protu nesuvokiamų kraštutinumų ciniška teisėjo veika valstybės vardu, kuri negali būti nevertinama aukščiausių šalies teisinių instancijų, o pirmiausia – Gintaro Kryževičiaus, kaip vieno iš atsakingiausių už tiesos saugojimą ir gynimą Lietuvos Respublikoje?

Kiek laiko dar mūsų šalyje bus viešai demonstruojamas siaubingas teisinis cinizmas, nesiskaitymas su tiesa ir manipuliatyvus savo pareigų atlikimas, kai įstatymo instrumento galia viešai išteisinami kaltieji, tokiu būdu ne įteisinant tiesą ir Konstituciją, bet verčiant mūsų valstybę teisėsaugos kloaka?!!!

Gyvas ir ,,šviežias“ to pavyzdys – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjų kolegijos sprendimas. Kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eglės Žulytės-Janulionienės, kolegijos teisėjų Mariaus Bajoro ir Gintaro Pašvensko, 2012-06-29 nutartimi atmetė mano skundą dėl neteisėtų antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų 2012-03-23, vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo 2011-12-16 sprendimą.

Nutartyje konstatuojamas faktas, jog antstolė veikė teisėtai, neviršydama kompetencijos, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos N.Venckienės skundas dėl antstolės S.Vaicekauskienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Išdirbusi teisėja trylika metų, negaliu nevertinti tokio klaikaus teisinio nihilizmo, kuris prašyte prašosi viešo svarstymo ne tik kaip neprofesionalus darbas, bet kaip nesąžiningas ir tiesiog nusikalstamas tyrimas, kaip ciniškas pasityčiojimas iš mažametės aukos kančių, kaip bjaurus spjūvis į nepriklausomos valstybės žmonių, daugybę aukų sudėjusių už elementarias demokratines žmogaus laisves ir orų, pilnavertį gyvenimą, už teisę į tiesą, veidus.

Kas atlikta ne taip, kaip privalėjo? Skundžiamoje nutartyje visiškai neįvertinti mano skunde nurodyti objektyvūs Vaicekauskienės kaltę įrodantys motyvai, nepasisakyta, kad teismo sprendimą neleistinai vykdė mažametės apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizavę bei atlikę pareigūnai (apsaugininko žodžiai mergaitės močiutei: „Ponia, Jūs turite vykdyti teismo sprendimą“ – ar tai jo kompetencija?!), kad antstolė S.Vaicekauskienė sudarė visas sąlygas L.Stankūnaitei ir apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantiems bei vykdantiems pareigūnams naudoti prievartą prieš vaiką, kad ji tos prievartos nenutraukė. Dar daugiau – nutartyje net nepasisakyta apie teismui pateiktą Teismo medicinos specialisto išvadą dėl mažametės sužalojimų 2012 m. kovo 23 d., kuria nurodyta, jog mergaitei nustatyta: vienas odos nubrozdinimas – krūtinės dešinėje bei du odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje pusėje, viena poodinė kraujosruva kairėje pažasties duobėje; mažametei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nekalbant apie visa tai, nutartyje nebuvo pasisakyta vienu svarbiausių klausimų – liko visiškai neįvertintas reikšmingas medicinos dokumentų išrašas apie mažametei išsivysčiusį potrauminį stresą (!) po dramatiško 2012-03-23 d. ,,ėmimo“. Teismui juk buvo pateiktas net ne vieno gydytojo, o visos didžiulės gydytojų grupės – Psichikos sveikatos centro vadovės Vidos Matulionienės, Vaikų ir paauglių psichiatrės Vitalijos Kaminskienės, Medicinos psichologės Dainos Taparauskienės mažametės mano globotinės medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, jog mergaitės psichikos būklė po kovo 23 dieną patirtos fizinės ir emocinės prievartos pakito, kai netikėtai bandyta ją jėga paimti iš globėjos ir senelių namų, kuriuose vaikas augo kelerius metus ir kur buvo pripratęs, emociškai sutapęs. Mergaitė aktyviai priešinosi, klykė prievartos veiksmo metu; fizinė prievarta buvo taikyta ir prieš svarbius pacientei asmenis; sveikatos pokyčių simptomai išryškėjo per porą savaičių nuo traumuojančio įvykio ir tebesitęsia, praėjus pusantro mėnesio po jo; išdėstyti duomenys leidžia diagnozuoti: F43.1 (Potrauminio streso sutrikimas).

Tokie faktai tiesiog stulbina ir norisi viešai paklausti: nuo kada profesionalių, kompetentingų, patyrusių medikų išvados Lietuvos teismams yra tapusios nereikšmingomis ir nevertintinomis, tiesiog – niekinėmis?!!! Ir – nuo kada jos gali nublankti prieš anstolės Vaicekauskienės pozicijas? Kokioje pasaulio teisinėje valstybėje propaguojama tokia nauja ir negirdėta ,,teisinė“ praktika? Ir kiek profesionalių medikų turi pasirašyti po pažyma, kad ji taptų galiojančiu faktu Lietuvos teisme? Ar teisiniams šalies autoritetams – gerb. G. Kryževičiui, prof. Nekrošiui, Teisingumo ministrui R. Šimašiui tai atrodo priimtina teisėjų veiksmų strategija, siekiant įvertinti objektyvias veikos aplinkybes? Ar jiems šis faktas niekaip nekliūva? O gal tai – aplaidus neprofesionalių teisėjų darbas, klaida, ir jie už neprofesionalų pareigų atlikimą baustini?

Dar vienas faktas, liudijantis priimto sprendimo neadekvatumą, yra video įrašas kuris buvo pateiktas teismui.


Jis patvirtina, kad mažametės atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, kad ji buvo sužalota. Tuo tarpu teismas nurodo, jog iš įrašo matyti, kad antstolės nurodymu joks smurtas mažametės mergaitės atžvilgiu nebuvo naudojamas. Deja, teismas nepasisako, kad pagal Antstolių įstatymą, Sprendimų vykdymo instrukciją, Civilinio proceso kodeksą antstolė kaip vienintelis sprendimo vykdymą organizuojantis asmuo privalėjo nutraukti prievartos naudojimą vaiko atžvilgiu, bet to nepadarė. Akivaizdu, kad ji nesilaikė 2012 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties, kad prievarta gali būti naudojama ne prieš vaiką, o pašalinant kliūtis sprendimui įvykdyti (CPK 764 str. 4 d.).

Akivaizdu, kad būtent antstolė S. Vaicekauskienė, galimai piktnaudžiaudama tarnyba bei viršydama jai suteiktus įgaliojimus, nesilaikydama įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose nustatytos teismo sprendimų dėl vaiko perdavimo vykdymo tvarkos, 2012-03-23 organizavo priverstinį mano globojamos mergaitės perdavimą jos motinai L. Stankūnaitei, tam pasitelkdama kaukėtus liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos pareigūnus, nors teismo sprendimų vykdymas neįeina į jų funkcines pareigybes.

Vaikas smurtinio akto metu patyrė neišmatuojamai didelę psichologinę traumą: siaubingą išgąstį dėl netikėto veiksmo pasijutus tiesiogiai grobiamam, baimės dėl galimo išplėšimo iš saugių namų ir aplinkos, mano, jos tetos ir globėjos, ir senelių netekimo. Ją neabejotinai siaubingai išgąsdino matyta apsaugininkų kaukėta „teroristinė“ išvaizda ir smurtas prieš artimus bei kieme ją saugojusius žmones. Mergaitė atpažino, kad tai buvo tie patys persirengę policijos pareigūnai, kurie pakaitomis saugodavo ją ir L. Stankūnaitę. Mergaitė buvo sužalota ir psichologiškai, ir fiziškai.

Taip ir norisi atvirai paklausti teisėjų, ar jie, peržiūrėję vaiko prievartinio perdavimo vaizdo įrašą, iš tiesų nematė, kad jame buvo daugiau negu aiškiai užfiksuotas L.Stankūnaitės ir mažametės apsaugą nuo nusikalstamo poveikio vykdančių pareigūnų smurtas? Smurtas mažos mergaitės, jos senelių, močiutės sesers atžvilgiu? Šitai matė visa Lietuva, o daug kas – netgi iš labai arti, ir dabar plačiai apie tai kalba. Ne tik viską patyrusieji, bet ir žurnalistai, turintys filmuotą medžiagą. Tai kaip čia yra? Kodėl teisėjai ,,nemato“ to, kas objektyvu? Kas tuomet galėtų paneigti, kad jie deramai objektyvias aplinkybes ,,mato“ kitose bylose? Gal tuomet svarstytinas klausimas apie jų darbingumą ir kompetenciją? Ir tai vėlgi – tiesioginis klausimas gerb. G. Kryževičiui. Nes Lietuva nori ir turi teisę į kokybiškus teisėsaugos darbinius veiksmus, kurie nekeltų tokių pagrįstų abejonių ir dar daugiau – nekraupintų visuomenės bei nežemintų pačių teisėjų vardo, nepurvintų šalies teisėsaugos.

Visos su pedofilijos istorija susijusios bylos – akivaizdžiai smukdančios Lietuvos teisėtvarkos autoritetą šalyje ir pasaulyje, lėmusios visišką visuomenės nepasitikėjimą sava teisėsauga, o kartu – ir visa valstybe. Ir kaip tiesa bebūtų dangstoma, kokiomis priemonėmis – įmantriomis ir brutaliomis – bebūtų dengiama, jos siūlai vis tiek lenda lauk. Ir lįs, paversdami ne vieną savigarbą ir orumą praradusį, savo sąžinę bei teisinį žinojimą paniekinusį teisės ,,korifėjų“ apgailėtina karikatūra. Nes ši tiesa – tiesiog perregima. Mažos mergaitės kančios akivaizdžios visiems Lietuvos žmonės, išskyrus – Lietuvos teisėsaugą.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

36 komentarai

  1. kamane:

    ziauru…O sekanti karta buvo desimt kartu ziauriau…kaltu nera…

  2. Kryžius:

    Tokius faktus į viešumą drįstanti iškelti N.Venckienė privalo sėdėti kalėjime.

  3. Tomas:

    Manau, kad Lietuvos žmonės jau susidarė pakankamai aiškią nuomonę, kas per “fruktas” ta Venckienė. O kas dar nežino, tai ir toliau gali skaityti iki gyvo kaulo įgrisusias jos pasakas apie pedofilus. Galėtų jau ką nors ir įdomiau sukurti. Atsibodo.

    • tikras lietuvis:

      O kas jai belieka?
      Tik kitas klausimas ar daug belieka tų, kuriems tos kalbos dar gali būti kuo nors įdomios?

    • Mintis:

      taip,tiesą sakot,Lietuvos žmonėms jau tapo aišku,kad Lietuvoje vaikas imta traktuoti,kaip daiktas perkialiamas iš vienos vietos į kitą.Ir atsirado tuo patenkintu,kad su vaiku-žmogumi,galima elgtis kaip daiktu ir nejausti sąžinės graužaties su elgiantis kaip ne su žmogumi, o daiktu savo poreikiams tenkinti?Gal užmiršot ,kad patys buvot vaikais,gal užmiršot ką reiškia vaikui skriauda ir neteisybė?Gėda skaityti tokius komentarus ir dar šviesaus Alkas.lt skiltyje.

      • ------------:

        mergaitė šiuo metu yra su ta, kurios labiausiai nekentė, bijojo. Jei galėtų, priešintųsi taip, kaip kovo mėnesį per pirmą bandymą pagrobti. Bet negali. Nes farširuojama vaistais. 100 proc. Nes ji rėktų, verktų, spardytųsi ir mamelė, apsauginiai nesusitvarkytų. Gaila, bet mergaitė niekada nebebus tokia, kokia galėjo būti. Pasak specialistų, kiekviena sunki liga sustabdo vaiko raidą, kol jis serga. O jei vaikas nuolat patiria stresą, popuojamas psichotropiniais vaistais. Deja, TOKIOS MERGAITĖS, KOKIĄ PAŽINOJO JĄ AUGINĘ BEI TIE, KURIE JĄ SAUGOJO, NEBĖRA! ŽMONĖS

    • Kažin:

      Ar negalima manyti, kad kalbėjimas apie pedofilus gali būti visuomenės pratinimas prie fedofilijos egzistavimo kaip natūralaus reiškinio. Na sakykime, – kaip vilko miške…

      • mintis:

        manyti viską galima,niekas nedraudžia,bet nepaisymas to,kad kenčia vaikai,kad jie žalojami,kad naikinamos jų sielos,jų gyvenimai,kartu Lietuvos ateitis.Ar ne Lietuvos vaikai kurs Lietuvos ateitį?Kokie bus jie,tokia bus Lietuva?Kas trokšta,kad Lietuvą kurtų žmonės iškraipytais gyvenimais,iškraipyta sąmone,gyvi,bet mirę,gyvenantys mirusiom sielom?Todėl jei esame žmonės,svarbu,kad to nebūtų.Ir tai turėtų būti svarbu visiems,kurie dar liko žmonėmis.

        • Kažin:

          Būtent ir yra daugiausiai užsiimta kalbėjimu, o ne konkrečiais veiksmais likviduoti šlyktybę fedofiliją. Juk gelbstint mergaitę nuo fedofilijos pinklių buvo reikalinga pirmiausia kreiptis į teismą dėl motinystės teisių jos mamai atėmimo. Tai daryti galėjo tiek Kauno savivaldybė, tiek mergaitės globėja, tačiau kažkodėl to nedarė. nė vienas, nė kitas, o buvo užsiimama tik viešu kalbėjimu apie šlykštybę. Kodėl?…

  4. Kryžius:

    Pedofilų beveik nebuvo ir beveik nėra. Jei seimas sumažintų laisvanoriško sekso amžių iki kol vaikui sukaks 3 metai, mūsų vaikai vaikščiotų su brangiais išmaniaisiais telefonais, o pedofilų išvis nebeliktų. Nors aš už tai, kad laisvanoriško sekso amžius būtų padidintas nuo 14 metų kaip yra dabar iki 17 metų. Lietuva taptų pedofilams nedraugiška šalis, o advokatas Černiauskas luptų nuo pedofilų-drasuolių astronomines sumas.

    • tikras lietuvis:

      Tarybmečiu, berods, ta riba buvo 18 metų.
      Kuriam galui “nepriklausomybės” (nuo moralės?) laike padarė žemesnę?
      Va, šituos reikia čiupti – juk jie įteisina nepilnamečių išnaudojimą.

      • Kryžius:

        Pedofilai nesutinka, kad ta riba būtų 18 metų.

        • tikras lietuvis:

          Pavardes prašom.

          • Kryžius:

            Ką daryti, jei pedofilai nesutinka, kad jų pavardės būtų viešinamos?

            • tikras lietuvis:

              O ar mums tai turėtų rūpėti?
              Tuo labiau, kad jie visi yra identifikuoti teismo, kas leidžia skelbti jų pavardes.
              Tik jų nėra tiek daug, kaip, kad yra triūbuojama.
              Ir iš viso – nereikia susikoncentruoti į vieną iškrypėlių pavadinimą.
              Štai tinklapis tiesiaisviesiai. lt skelbė str. apie tai, kad JAV skautų organizacijos nepriima homoseksualiai besiorientuojančių dirbti vaikų auklėtojais, nes iš jų pusės pasitaikė daug pedofilijos atvejų.
              Ką tai rodo?
              Kad iš bet kokio iškrypėlio gali sulaukti bet ko.
              Tuo tarpu homoseksualistams (tai ne tie, kurie gimė homoseksualūs) netgi skiriami išlaikymui (jų organizacijoms) ES pinigai iš to kas yra skirta Lietuvai.
              Ką taip augina?
              Ar ne tuos, kurių dera saugotis?
              Arba po1990 – ųjų “nepriklausomybininkų” ištempta riba nuo 18m., kada tarybmečiu buvo leidžiami lytiniai santykiai, iki 16 ir netgi 14.
              Taigi reikia paklausti landsberginių: kodėl kišate tokį brudą visuomenei?

  5. Kryžius:

    Pats laikas laisvanoriško sekso amžių padidinti kad ir iki 17 metų, o bausmes pedofilams stipriai sugriežtinti. Dabar prieš rinkimus mažai kas drįstų balsuoti prieš šitokį įstatymą.

    • Rytas:

      Kada bus balsuojama dėl šio projekto?
      Šiandien, kovo 28 d., Seimo narys G.Songaila įregistravo Ypatingojo prokuroro įstatymo naujos redakcijos projektą – XIP-3997(2).
      Projekto autorių manymu, Seimo paskirti ypatingieji prokurorai reikalingi vykdyti specialius tyrimus ir kitas procesines funkcijas, kai reikia ginti „itin reikšmingus viešuosius interesus, kai tai susiję su teisėtumo užtikrinimo klausimais, kliūtimis teisingumui vykdyti, galimu viešojo administravimo neveiksmingumu, įgyvendinant itin svarbius valstybei tikslus, galima valstybės pareigūnų korupcija, valstybės institucijų, pareigūnų ar tarnautojų įgaliojimų viršijimu ar piktnaudžiavimais tarnybine padėtimi, galimai neskaidriais stambaus masto ekonominiais sandėriais ar ūkine finansine veikla, kurie susiję su viešųjų poreikių tenkinimu, galimomis grėsmėmis socialinei aplinkai, darnai, sveikatai ar nacionaliniam saugumui, ir kai yra požymių, kad prokuratūra ir kitos teisėsaugos institucijos veikia nepakankamai veiksmingai“.

      Vienas iš tokių prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų neveiksmingumo atvejų – tai stringantis Kauno pedofilijos bylos ir susijusių tyrimas bei chaotiški, iki šiol per daugiau kaip tris metus besitęsiantys teisminiai nagrinėjimai.

      • Kažin:

        Berods, jau buvo balsuota ir dėl teikto projekto prieštaravimų Konstitucijai (29 str.) jo svarstymui nepritarta.
        Aišku, kad kol šalis bus demokratinė respublika tokiems projektams negalės būti pritarta, bet tai nereiškia, kad nėra demokratinio teisinio kelio efektyvesniam teisingumo vykdymui. Tuo keliu ir reikėtų eiti užuot trypčiojus ožiškai užsispyrus…

    • tikras lietuvis:

      Kodėl 17m.?
      Tai irgi palanku pedofilams.
      Tikslingiausia būtų 18m., kada sulaukia pilnametystės, o dar geriau būtų nuo 21m., kaip ir leidimas pirkti ir vartoti alkoholį.

  6. tikras lietuvis:

    Dėl nusikaltėlių.
    Visų pirma, aišku, reikia, kad teismų sprendimams perpatikrinti būtų sukurta mano siūloma apeliacinė instancija – Prisiekusiųjų teismas, kad nustatyti ar byloje nustatyta objektyvi tiesa, ar priimtas objektyvus sprendimas, kas leistų po visų procedūrų pasakyti tiesiai šviesiai: žulikas.
    Ir iškabinti ant visų sienų, paskelbti laikraščiuose ir t.t.
    Nes žmonėms reikia saugotis: vagių, pedofilų, žmogžudžių – na, praktiškai visų nusikaltėlių.
    Kada juos skelbtų, visi juos žinotų, tai vargu ar daug atsirastų norinčių tokios “garbės”.

    • Kažin:

      Ne prisiekusiųjų teismas reikalingas – tai gerokai pailgintų teisminius procesus, be to, kažin, ar tokioje Lietuvoje jie duotų laukiamą efektą. Veiksmingesnė ir šiuolaikiškesnė būtų teisingumo vykdymo priežiūros inspekcija kaip konstitucinė valstybinės Teismų valdžios gretuminė institucija. Va joje tai galima būtų turėti kokią prisiekusiųjų tarybą. Inspekcinės priežiūros vyksmu būtų prižiūrimas visas teismingumo vykdymas šalyje, neišskiriant ir teisingumą vykdančių asmenų ir įstaigų administravimo veiksmų priežiūros, panačiai kaip atitinkamos inspekcijos prižiūri švietimą, mokesčių mokėjimą ar eismą. Svarbiausias skirtumas čia būtų tas, kad teisingumo priežiūros inspekcija būtų konstitucinio rango savarankiška teisminės valdžios dalis, jos vadovas (vadovybė) būtų renkamas Tautos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: