Saulė – gyvybės ar mirties „bučinys“?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 132 tūkst. melanomos atvejų. Norvegijoje ir Švedijoje šios ligos atvejų per 45 metus patrigubėjo, o JAV per 30 metų padvigubėjo. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos įvertinimą, daugiau kaip 20 proc. kataraktos atvejų gali būti dėl UV poveikio, ypač valstybėse, esančiose arti pusiaujo.

Lietuvos vėžio registro duomenys rodo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas odos piktybiniais navikais nuolat didėja. Melanoma – antra jaunų moterų mirties priežastis po krūties vėžio. Moterims piktybiniai odos navikai atsiranda du kartus dažniau nei vyrams. Rizikos grupėje taip pat atsiduria šviesios, greitai nudegančios odos savininkai, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau nei 100 apgamų, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, kurie sirgo odos vėžiu bei pagyvenę žmonės. Odos vėžio atvejų daugėjimas Lietuvoje siejamas ir su tuo, kad ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, o ypač tų, kurie nuo jaunumės neatsakingai degindavosi saulėje.

Nors moterys geriau supranta UV spindulių daromą žalą ir savo sveikata rūpinasi labiau nei vyrai, vis tiek dauguma nepraleidžia progos pasilepinti saulėje. Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu. Nelaimei, ne tik vaikai ir jaunuoliai, bet ir tėvai suvokia įdegį kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį. Turime žinoti apie galimą UV pavojų sveikatai ir siekti gyvenimo būdo pokyčių, kurie sustabdytų dabartinį odos vėžio ir kataraktos atvejų didėjimą. Tam yra būtinos labai efektyvios švietimo programos bei pakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas (ypač odos vėžio ir kataraktos profilaktikos ir gydymo).

Saulė skleidžia bangas, kurios susideda iš:
1. Infraraudonųjų spindulių (IR – 53 proc.),
2. Matomų spindulių, t. y. šviesos (VIS – 44 proc.),
3. Ultravioletinių spindulių (UV – 3 proc.), kurie ir turi didžiausią poveikį odai.

Spinduliai pagal jų bangų ilgį yra suskirstyti į UVA, UVB, UVC:
UVA (bangos ilgis 315–400 nm), kurie pakeičia odos pigmento melanino struktūrą ir kartu sukelia staigų odos patamsėjimą, gilina raukšles ir sukelia pirmalaikį odos senėjimą.
UVB (bangos ilgis 280–315 nm). Mažų UVB spinduliuotės kiekių naudingas efektas odai pasireiškia per vitamino D3, kuris reikalingas fosforo ir kalcio pasisavinimui bei kaulų ir dantų susidarymui, sintezę. Kad pasigamintų pakankama vitamino D3 dozė, užtenka kasdien po 20 minučių pabūti saulėje neuždengtu veidu ir plaštakomis. Nors atrodo, kad turėtų būti nesunku patenkinti savo saulės vitamino poreikį, jo stokoja beveik 50 proc. Rytų Europos gyventojų.

Jei trūksta vitamino D, padidėja osteoporozės, diabeto, aukšto kraujospūdžio, vėžio, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito ir kitų ligų rizika. JAV mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gali iki 50 proc. sumažinti riziką susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, o žarnyno vėžys išsivysto gerokai rečiau. Vėžiu sergantys pacientai, kurių organizme yra didelis vitamino D kiekis, turi daugiau šansų pasveikti. Jo stygius sukelia agresiją ir imuniteto nusilpimą. Neatsitiktinai lietuviai pirmauja savižudybių skaičiumi.

UVB spindulių nepraleidžia stiklas, o jų intensyvumas kinta, priklausomai nuo dienos bei metų laiko (didžiausias – vasarą nuo 11 val. ryto iki 15 val. po pietų). Vasaros metu gauname iki 70 proc. visos metinės UVB spindulių dozės. Tyrimai rodo, kad žmonių, gyvenančių 52 laipsnių platumoje (Lietuva yra 55–56 ° š. p.), oda negali pagaminti nė trupučio vitamino D nuo spalio iki balandžio mėn. O tai reiškia, kad, nepaisant to, kiek mes būsime saulėje per tuos mėnesius, mūsų organizme vitaminas D nesigamins. Tačiau reikia neužmiršti ir UVB spindulių keliamo pavojaus. Ilgiau veikdami odos paviršių jie sukelia odos paraudimą bei nudegimą ir gali būti tam tikrų vėžio rūšių priežastimi.

UVC (bangos ilgis 100–280 nm). Jie potencialiai yra pavojingiausi, bet beveik nepasiekia Žemės paviršiaus, nes 99 proc. sugeria atmosferos ozono sluoksnis, juosiantis Žemės rutulį.

Iš bendro UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94 proc. yra UVA (nes ozonas juos absorbuoja silpniau) ir tik 6 proc. UVB.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugelis paviršių atspindi UV spindulius ir tokiu būdu gali dar papildomai padidinti UV spinduliuotės poveikį: sniegas ir ledas – apie 80 proc.; smėlis, betonas – iki 25 proc. UV; žolė – apie 10 proc. UV; vandens paviršius – iki 20 proc., praleidžia iki 95 proc. UV, o apie 40 proc. prasiskverbia iki 0,5 m gylio. Taigi, jūs susiduriate su UV net plaukdami; ploni debesys gali praleisti daugiau kaip 90 proc. UV (kuo storesnis debesų sluoksnis, tuo daugiau jis sulaiko UV spinduliuotės).

Kylant aukštyn (kas 300 m) UV spinduliuotė padidėja apie 4 proc., nes yra trumpesnis spindulio kelias atmosferoje ir mažiau UV absorbuojama. Kuo aukščiau virš jūros lygio – tuo daugiau UV mus pasiekia. Kalnuose, pakilus 1000 metrų virš jūros lygio, UV spinduliavimo koncentracija padidėja 15 proc. Todėl kalnuose gauname dar didesnę UVA ir UVB spindulių dozę, negu būdami prie jūros. Slidininkai ir kalnų turistai, alpinistai privalo naudoti apsauginius kremus su aukštu saulės apsaugos faktoriumi, nes sniegas dar papildomai atspindi apie 80 proc. saulės spindulių, taip net iki 5 kartų padidindamas UV spindulių dozę, patenkančią ant odos.

Buvimo saulėje laikas priklauso nuo amžiaus ir odos tipo:
I tipas. Oda ypač šviesi, strazdanota, sunkiai įdega, nudega (pūslės) akys mėlynos, plaukai rusvi. Buvimo saulėje trukmė – 5–10 min. Būtinos apsauginės priemonės net ir tuomet, kai saulė nekaitri.
II tipas. Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios. Buvimo saulėje trukmė – 10–0 min.
III tipas. Oda nuo šviesios iki šviesrudės, gerai įdega, nudega retai, plaukai rudi, akys pilkos ar žalios. Buvimo saulėje trukmė – 20–30 min.
IV tipas. Oda nuo šviesiai rudos iki alyvos spalvos, labai gerai įdega, niekada nenudega, plaukai juodi, akys rudos. Buvimo saulėje trukmė – 35–45 min.
V tipas. Natūraliai ruda oda.

Remiantis tyrimų išvadomis, daugiau kaip 90 proc. nemelanominio odos vėžio konstatuojama I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Todėl UV apsaugos priemonės pirmiausia yra skirtos šviesiaodžiams, linkusiems apdegti žmonėms, kurie yra ypač jautrūs UV spinduliuotei. Organizmas saugosi nuo saulės, gamindamas specialų pigmentą – melaniną. Kuo jo daugiau, tuo oda tamsesnė ir tuo sunkiau ją nudeginti. Maži vaikai yra labiausiai pažeidžiami, nes jų oda plona, švelni, gležna, o melanino (odos pigmento, saugančio nuo saulės spindulių skvarbos) sintezė jų organizme dar nėra pakankama. Vokiečių specialistai saulės „vonias“ kūdikiams rekomenduoja kas antrą dieną po 20 min. Juodaodžiai oda dėl melanino gausumo praleidžia 5 kartus mažiau UV spindulių (jiems mažiau gresia nudegimo nuo saulės pavojus, jie mažiau kenčia nuo piktybinių odos pakitimų), tačiau UV spinduliai jiems yra pavojingi dėl neigiamo poveikio akims, imuninei sistemai, jų oda gamina mažesnį vitamino D kiekį. Juodaodžiui reikia net 10 kartų ilgiau pabūti saulėje, kad gautų tokį pat efektą kaip baltaodis.

Saulės apsaugos faktorius (SAF, SPF – angl. Sun protection factor) – tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris nufiltruoja dalį mus pasiekiančių UV spindulių, dėl ko mes lėčiau įdegame. Geriausia nuo saulės saugotis saulės kremais, losjonais – vadinamaisiais saulės ekranais. Jei oda parausta, jau gali būti per vėlu. SAF parodo, kiek efektyvus šis produktas. Saulės ekranas neturi būti naudojamas deginimosi laikui ilginti. Žemiau esanti lentelė rodo, kokios SAF reikšmės tinka įvairiems odos tipams ir UV lygiams. Papildomai reikia apsaugoti akis akiniais su UVA ir UVB filtrais. Laikoma, kad SPF 4 blokuoja apie 50 proc. UVB spindulių, SPF 10 – 85 proc., SPF 15 – 95 proc., SPF 25– 96 proc., SPF 30 – 98 proc., SPF 50 – 98 proc., SPF 60 – 98,5 proc.

UVI                   I odos tipas       II odos tipas       III odos tipas       IV odos tipas
1– 3                         15                         12                          9                             6
4 – 6                       30                         25                        15                           12
7 – 9                       50                         40                        30                          20
10 ir daugiau        60                         50                        40                          30

Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo darbą, reikia teisingai jais naudotis ir laiku atnaujinti, nes pasimaudžius, nusitrynus ar nusišluosčius rankšluosčiu, losjonas dingsta nuo mūsų kūno ir tikrasis apsaugos faktorius lieka mažesnis, nei parašyta etiketėje. Vėžio prevencijai svarbu išvengti nudegimo saulėje, tačiau reikia įsidėmėti tai, kad saulės spinduliuotės poveikis odoje kaupiasi, o sukaupta UV spinduliuotė daro didelę įtaką odos vėžio vystymuisi ir didina pavojų akims bei imuninei sistemai. Ultravioletinės spinduliuotės poveikio nereikėtų painioti su kūno įkaitimu, nes šilumą mums neša infraraudonieji spinduliai. UV poveikis pastebimas tik po kelių valandų. Ištirta, kad natūralią SPF apsaugą suteikia ir augaliniai nerafinuoti gryni aliejai: sviestmedžio aliejus iki 6 SPF, makadamijų aliejus iki 6 SPF, sezamų aliejus iki 4 SPF, kokosų aliejus 2 SPF, avokadų aliejus iki 4 SPF, simondsijų (jojobos) aliejus iki 4 SPF, mango sviestas 2 SPF.

Kaip apsisaugoti nuo saulės ir išvengti nudegimų?

Nebūkite atviroje saulėje, kai ji pavojingiausia, t. y. nuo 11 iki 15 valandos. Jeigu deginatės, tai darykite pamažu ilgindami buvimo saulėje trukmę.Naudokite apsauginius kremus, losjonus (pasitepkite ant švarios, sausos odos 15–30 minučių prieš išeidami į atvirą saulę, pakartotinai tepkitės kas dvi valandas). Pasirinkite juos pagal savo odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių SAF arba SPF. Žmonės, kurių oda šviesi ir linkusi greitai nudegti, turėtų rinktis stipresnę apsaugą nuo saulės turinčius kremus. Priemonės nuo saulės dozė – 2 mg/cm2. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui, reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Dėvėkite šviesius medvilninius drabužius. Drėgnų drabužių, ypač medvilninių, apsauga smarkiai sumažėja. Drėgni medvilniniai marškinėliai, palyginti su sausais, suteikia tik pusę apsaugos. Nešiokite galvos apdangalus. Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą.

Ką daryti nudegus?

Nudegusią vietą atvėsinkite vėsiu vandeniu, ant nudegusių kūno plotų dėkite šaltus kompresus. Gerkite daug negazuoto arba mineralinio vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkite drėkinamuoju kremu. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą. Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre. Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją!