Visuomeninei komisijai Garliavos įvykiams tirti skelbiant preliminarias išvadas transliacija iš Seimo buvo grubiai nutraukta (video, komisijos išvados) (62)

1-as visuomeninės komisijos posėdis | lrs.lt transliacijos stop kadras

1-as visuomeninės komisijos posėdis

Birželio 21 d. 11.30 val. Seime vykstančioje Seimo narių Aurelijos Stancikienės ir Gintaro Songailos spaudos konferencijoje pradėtos skelbti visuomeninės komisijos „Garliavos įvykių ištyrimui ir teisiniam įvertinimui“ preliminarios išvados.

Prasidėjus spaudos konferencijai Seimo narė Aurelija Stancikienė pristatė joje dalyvaujančius visuomeninės komisijos  įvykiams Garliavoje tirti atstovus.

Vos tik suteikus žodį visuomeninės komisijos pirmininkui MRU teisės filosofijos profesoriui Sauliui Arlauskui vaizdo transliacija iš Seimo buvo išjungta, o po kiek laiko buvo išjungtas ir garsas. Žiniasklaidos atstovams ir Seimo nariams pradėjus aiškintis kodėl spaudos konferencijos transliacija buvo nutraukta paaiškėjo, kad visi už transliaciją atsakingi darbuotojai kažkur yra išėję ir nepasiekiami…

Seimo narys Naglis Puteikis iš karto po įvykio taip Alkas.lt portalui sakė:

„To dar nebuvo per visą Seimo istoriją – tyčia išjungė Seimo narės A.Stancikienės spaudos konferenciją, kurioje pristatomos visuomeninės Garliavos šturmo komisijos išvados. Ir nieko negalime padaryti – visi technikai ir Viešų ryšių skyriaus darbuotojai yra tikrąją to žodžio prasme išsislapstė, nebejotinai toks yra Seimo vadovybės nurodymas“.

Žiūrėkite vaizdo įrašo fragmentą (lrs.lt transliacijos įrašas):

Alkas.lt netrukus paskelbs ir Visuomeninės komisijos preliminarias išvadas.

Spaudos konferencijos transliacija ČIA. [Transliacija nutraukta].

Klausimų uždavimas ČIA. [Nuoroda įjungta].

Tautininkų sąjungos pirmininkas G.Songaila Seimui kelis kartus teikė siūlymą sukurti Seimo laikinąją komisiją Garliavos įvykiams tirti. Tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos ir TS-LKD pastangomis Seimui šiam siūlymui nepritarus kartu su visuomeniniu judėjimu „Už teisingumą“ ir talkinant parlamentinei grupei „Už teisingumą Lietuvoje“ buvo nuspręsta kurti visuomeninę komisiją.

Visuomeninę komisiją sudaro teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai, LR Konstitucijos kūrėjai: Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, baudžiamųjų bylų advokatas Kazimieras Motieka, buvusi Atkuriamojo Seimo narė, advokatė Zita Šličytė (komisijos pirmininko pavaduotoja), buvęs Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas, buvęs Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas, MRU teisės filosofijos profesorius Saulius Arlauskas (komisijos pirmininkas), Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis.

Taip pat verta priminti, kad Seimo seniūnų sueiga aiškintis mergaitės perdavimo Garliavoje aplinkybes yra pavedusi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Toks sprendimas buvo priimtas kaip alternatyvą, Seimui nepritarus siūlymui įkurti specialią Seimo komisiją įvykiams Garliavoje tirti. Socialinių reiklų komitetas Garliavos įvykių svarstyti buvo susirinkęs už uždarų durų  gegužės 31 d., tačiau komiteto darbas užstrigo, kai paaiškėjo, kad į komitetą pakviesti pareigūnai turėję pateikti paaiškinimus dėl mergaitės perdavimo Garliavoje, negali nieko pasakyti esą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo…

_____________________________

 Skelbiame Visuomeninės komisijos išvadas:

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei gerb. p. Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos visuomenei
Vilnius, 2012 m. birželio 21 d.

Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurto aktui Garliavoje ištirti

PRINCIPINĖS  IŠVADOS

Pergyvendami dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje užtikrinimo bei konstitucinės tvarkos Lietuvos valstybėje išsaugojimo, jausdami savo profesinę ir pilietinę pareigą nelikti nuošalyje, kai Garliavos įvykių fone Lietuvos Respublikos Seime sprendžiasi klausimas, ar mūsų valstybės institucijos pajėgios užtikrinti konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninės komisijos nariai  pateikia šias išvadas apie įvykius Garliavoje:

Komisija, įvertinusi virš 50 žodinių ir raštiškų liudijimų, taip pat gausią vaizdo ir garso medžiagą, konstatuoja, kad vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio mėnesio 16 dienos sprendimą, buvo prievarta pasikėsinta į Lietuvos Respublikos konstitucinę tvarką.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutartis be prievartos perduoti mergaitę biologinei motinai 2012-05-17 buvo įvykdyta naudojant smurtą ir prievartą tiek prieš pačią mergaitę, tiek prieš neliečiamybės statusą turinčią jos globėją teisėją N.Venckienę, tiek prieš piliečius.

Tai reiškia, kad, vykdant teismo sprendimą valstybės vardu, naudojant prievartą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 33, 36 ir 114 straipsniai. Taip pat buvo šiurkščiai pažeisti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12, 19 ir 34 straipsniai ir jos nuostatas įtvirtinantys nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso 3.164 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 str. ir kt.).

Komisija turi pakankamai duomenų teigti, kad, vykdant teismo sprendimą, buvo nepagrįstai pažeidžiama žmonių laisvė judėti, nepagrįstai žalojami žmonės, žeminamas jų orumas, su jais žiauriai elgiamasi, pažeidžiama žmonių nuosavybės teisės, viešai skleidžiama dezinformacija, nesilaikyta nuostatos, kad pareigūnams visi asmenys lygūs, be Seimo leidimo suvaržyta teisėjos N.Venckienės laisvė, taip pat išreikšta aiški nepagarba Valstybės vėliavai.

Komisija atkreipia dėmesį, kad toks prievartos naudojimas ir Konstitucijos pažeidimas valstybės vardu vykdytas organizuotai, iš anksto tam ruošiantis ir į šiuos neteisėtus veiksmus įtraukiant daug valstybės pareigūnų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš anksto tariantis ir ruošiantis kaip nuslėpti panaudoto smurto pėdsakus: be teismo sankcijos nusuktos name įrengtos vaizdo kameros, iš patalpos buvo šalinami prievartos panaudojimą galėję paliudyti asmenys, paruošti pridengiamieji skydai ir pan. Atsižvelgiant į tai, komisijos nuomone, kiekvieno šio prievartos akto dalyvio – nuo organizatorių iki vykdytojų – veiksmai turi būti atitinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų požiūriu.

Komisija taip pat konstatuoja, kad tokį neteisėtą prievartos aktą valstybės vardu iš dalies lėmė ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimas, prasilenkiantis su teisingumo ir protingumo principais: nesulaukta svarbiausios šioje istorijoje pedofilijos bylos baigties, nesilaikyta JTO Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimų: būtinai atsižvelgti į vaiko nuomonę bei norus. Vaikas negali būti skubiai išplėšiamas iš aplinkos, kur jis gimė ir užaugo, atskirtas nuo senelių, artimų giminaičių ir draugų, nes tai prieštarauja humaniškumo principams.

Komisijos nuomone, šią seksualinės prievartos prieš mažametį vaiką bylą labai komplikavo ir tai, kad nuo 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas dėl nesuprantamų priežasčių delsia ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos“.

Komisija atkreipia dėmesį, kad į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Garliavoje iki šiol nereagavo nepriklausomų Seimo kontrolierių (ombudsmenų) ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos. Bent jau viešai nėra žinoma, kad Seimo kontrolieriai ar Vaiko teisių apsaugos kontrolierė būtų pradėję savus tyrimus, nors Garliavoje 2012.5.17 dieną psichologinę prievartą patyrė ne tik mažametė mergaitė, bet ir mažametis N.Venckienės sūnus.

Taip pat per tris mėnesius neištirtas ir 2012 m. kovo 23 dienos smurtas prieš mažametę, teisėjos N.Venckienės globotinę, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką.

Komisija konstatuoja, kad neįmanoma objektyviai ištirti teisėjos N.Venckienės neliečiamybės klausimą dėl šių priežasčių ir aplinkybių:

Pareigūnų ir kitų asmenų neteisėti veiksmai negali sukelti teisėtų teisinių pasekmių.

Neištyrus smurto panaudojimo prieš mažametę mergaitę aplinkybių 2012.3.23, 2012.5.17 dienomis, pateikti kaltinimai teisėjai N.Venckienei gali būti vienašališki.

Negalima vertinti teisėjos N.Venckienės veiksmų, prieš tai neįvertinus pareigūnų ir prievartą prieš mergaitę panaudojusių asmenų padarytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio ,,Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo“ ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies ,,Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“ pažeidimus.

Teisėjos N.Venckienės imunitetas 2012.5.17 dieną nebuvo panaikintas ir galiojo nepriklausomai nuo jos buvimo vietos. Iš ne teisės teisė neatsiranda.

Neįmanoma kaltinti globėjos N.Venckienės dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, mergaitei išreiškus aiškią valią pasilikti su globėja. Šiomis aplinkybėmis globėja neturėjo moralinės ir teisinės pareigos prievarta perduoti mergaitę motinai. Pažymime, kad nėra nustatyta jokių N.Venckienės piktnaudžiavimo globėjos pareigomis faktų. Negalima kaltinti teisėjos N.Venckienės dėl žodžių, kuriais ji nuoširdžiai kritikuoja realias teismų sistemos blogybes.

Komisija pažymi, kad dabartinis teisėjos N.Venckienės persekiojimas ne tik daro materialinę žalą jai, bet ir gniuždo asmenybę psichologiškai, kenkia šalies teisinei sistemai ir demoralizuoja visuomenę. Komisiją stebina, kad iki šiol laikinajai Seimo komisijai nėra pateikiami visi (vaiko paėmimo momento filmuota medžiaga) duomenys, įrodantys teisėjos N.Venckienės tariamą kaltumą. Ar taip nedangstomai konstitucinės tvarkos pažeidimai?

Komisija konstatuoja, kad įvykdžius Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, mažametė, kaip liudytoja ir nukentėjusioji baudžiamojoje byloje, yra perduota biologinei motinai, prieš kurią nustatyta tvarka ji davė parodymus. Dabartinė visiška mergaitės izoliacija po jos prievartinio perdavimo biologinei motinai sudaro visas sąlygas mergaitės psichologiniam gniuždymui bei poveikiui, galimai siekiant parodymų pakeitimo.

Visuomeninės komisijos nariai išreiškia viltį, kad šiuo ypač svarbiu momentu, kai Lietuvos Respublikos Seime sprendžiasi teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas yra labai svarbu apginti Lietuvos teisinę sistemą ir konstitucinę tvarką, Lietuvos Respublikos Seimo nariai bus itin atidūs vertindami ir nepriims teisiškai nepamatuotų bei konjunktūriškai neatsakingų sprendimų.

Komisijos pirmininkas dr. Saulius Arlauskas
Mykolo Riomerio universiteto profesorius

Komisijos pirmininko pavaduotoja dr. Zita Šličytė
Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narė, Atkuriamojo Seimo deputatė, teisininkė

Komisijos nariai:

Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas

Kęstutis Milkeraitis
buvęs Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas, buvęs Seimo kontrolierius

Kazimieras Motieka
Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, advokatas

Doc. dr. Romualdas Povilaitis
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas

Liudvikas Narcizas Rasimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas

Kategorijos: Lietuvoje, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: