efoto.lt | V.Pakutinsko nuotr.
Visame pasaulyje vėjo energetikos sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, tačiau daugeliui vėjo energetika vis dar lieka paslaptimi. Todėl kasmet birželio 15-ąją švenčiama Pasaulinė vėjo diena, skirta atrasti vėjo energijos teikiamus privalumus ir galimybes pakeisti pasaulį. Pasaulinė vėjo diena taip pat skirta „Rio + 20“ susitikimo metu paskatinti pasaulio lyderius iki 2030 m. įsipareigoti padvigubinti energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kiekį.
Europos Sąjungoje (ES) Vėjo dienos renginius organizuoja Europos vėjo energetikos asociacija kartu su nacionalinėmis asociacijomis. Partneris Lietuvoje – Lietuvos vėjo elektrinių asociacija.
Vėjo energetika yra vienas sparčiausiai augančių energetikos sektorių tiek ES, tiek visame pasaulyje. Šiuo metu vėjo energetika vystoma 75 pasaulio valstybėse. Net 21 valstybėje vėjo energijos instaliuotoji galia viršija 1000 MW. Šiuo metu pasaulyje instaliuota virš 250 GW vėjo energijos, o tai yra virš 30 kartų daugiau, nei prieš 15 metų, kuomet buvo pasirašytas Kioto protokolas. Prognozuojama, jog iki 2015 m. vėjo energijos kiekis padvigubės ir dešimtmečio pabaigoje sudarys 9-12 proc. pasaulio elektros energijos pasiūlos.
Vėjo energetikos sektoriaus indėlis į ES bendrąjį vidaus produktą (BVP) nuo 2007 m. iki 2010 m. padidėjo 33 proc. 2010 m. vėjo energetikos sektorius augo du kartus greičiau už ES BVP ir ekonomikos augimo sulėtėjimo metu ES ekonomiką papildė 32 mlrd. eurų.
Vėjo energijos instaliuota galia Europos mastu 2011 m. pabaigoje iš viso sudarė 93957 MW. 21,4 proc. visose ES šalyse naujai instaliuotos galios sudarė vėjo energija.
2011 m. pabaigoje vėjo energijos instaliuota galia Lietuvoje iš viso sudarė tik apie 200 MW. Nepakankamai sparčią vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje lemia itin nepalankus valstybės institucijų požiūris ne tik į vėjo, bet ir į visų atsinaujinančių išteklių energetiką, bei dvigubų standartų taikymas tradicinei ir atsinaujinančių išteklių energetikai. Importuojamą iškastinį kurą deginančios elektrinės Lietuvoje dabar remiamos labiau nei visų rūšių atsinaujinančių išteklių elektrinės. Šiuo metu iš rusiškų dujų pagaminta elektros energija superkama po 37,27 ct/kWh, o maksimalus tarifas vėjo energijai, superkamai iš didžiųjų gamintojų, nuo 2012 m. yra 28 ct/kWh. Ryšium su sprendimu statyti Visagino atominę elektrinę (VAE), valstybė taip pat yra numačiusi 500 MW kvotą vėjo energetikos plėtrai. Beveik pusė šios kvotos šiuo metu jau yra išnaudota, o, pasiekus šią kvotą, be valstybės institucijų geros valios, vėjo energetika Lietuvoje paprasčiausiai nebebus vystoma.
Šiuo metu didelį kiekį elektros energijos Lietuva gaminasi iš importuojamų dujų, kurių naudojimas įtakoja Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sukelia oro taršą. Šias problemas galėtų sumažinti platesnis vėjo energijos panaudojimas, kuris padėtų diversifikuoti Lietuvos energijos išteklių struktūrą, sumažinti dujų importą, prisidėti prie energetinio saugumo užsitikrinimo ir leistų išvengti konfliktų dėl energijos išteklių, taip pat apsaugotų nuo importuojamo iškastinio kuro kainų svyravimų. Vėjo energetikos vystymas Lietuvoje leistų sumažinti oro taršą, sukurtų naujų darbo vietų, skatintų regioninę plėtrą, augimą ir inovacijas. Be to, vėjo energijos šaltiniai yra atsinaujinantys, vadinasi – neišsenkantys, o šios rūšies energetikos technologijos yra greitai instaliuojamos.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija sveikina visus Lietuvos žmones su Pasauline vėjo diena, kviečia susipažinti su vėjo energetikos teikiamais privalumais bei palaikyti ne tik vėjo, bet ir visų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.
Parašykite komentarą