Daugėja nukentėjusiųjų nuo gyvūnų apkandžiojimų (0)

efoto.lt | Dovilės nuotr.

efoto.lt | Dovilės nuotr.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai pastebi, kad vis šiltėjant orams padaugėja žmonių, kurie nukenčia nuo gyvūnų apkandžiojimų. Centro duomenimis, 2011 metais dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais medicinos pagalbos kreipėsi 621 Panevėžio apskrities gyventojas, iš jų beveik 23 proc. sudarė vaikai.

2012 metais Panevėžio apskrityje sausio–balandžio mėnesiais jau užregistruoti 129 asmenys, kurie nukentėjo nuo gyvūnų.

Praėjusiais metais daugiausia nukentėjusiųjų nuo gyvūnų užregistruota Biržų ir Rokiškio rajonuose (atitinkamai 27,7 ir 27 atvejo/10 000 gyventojų). Panevėžio mieste ir rajone nukentėjusiųjų buvo atitinkamai 26,3 ir 25,5 atvejo/10 000 gyventojų. Šiek tiek mažiau medikų pagalbos prireikė Kupiškio rajono gyventojams (22,4 atvejo/10 000 gyventojų). Beveik 2 kartus mažiau kreipėsi medicinos pagalbos dėl gyvūnų apkandžiojimo, apseilėjimo ar įdrėskimo Pasvalio rajono gyventojai (11,3 atvejo/10 000 gyventojų). Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia žmonės nukenčia nuo žinomų šunų, kita dalis – nuo žinomų kačių.

Centro specialistai pataria įkandus bet kokiam gyvūnui, pirmiausia įkandimo vietą nuplauti muilu ir dezinfekuoti bei kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Labai svarbu yra išsiaiškinti, ar gyvūnas buvo skiepytas nuo pasiutligės. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas pagal pateiktus nukentėjusiojo faktus įvertins galimą riziką užsikrėsti pasiutlige ir skirs atitinkamą gydymą. Ar nukentėjusiajam reikės vakcinacijos nuo pasiutligės priklauso nuo to, koks žaizdų pobūdis bei gyvūno būklė. Vakcinacija nuo pasiutligės neskiriama, jei gyvūnas buvo skiepytas nuo šios ligos. Reikia atminti, kad žmonėms skiepai nuo pasiutligės yra vienintelis šios ligos profilaktikos būdas.

Atkreipiame dėmesį, jei gyvenamojoje aplinkoje pamatėte keistai besielgiantį laukinį ar naminį gyvūną, gali būti, kad jis yra užsikrėtęs pasiutlige. Reikėtų gyvūno neliesti, apsiginti lazda ar kitomis priemonėmis, kurias po to reikia sudeginti. Jei užmušėte gyvūną – negalima jo liesti plikomis rankomis ir būtina skubiai kviesti veterinarijos specialistus, kurie ištirs gyvūną bei atliks visas profilaktines priemones židinyje.

Jau gegužės mėnesį baigėsi laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas. Primename, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę surinks jaukus su vakcina. Jaukai su vakcina nėra pavojingi naminiams gyvūnams, tačiau perdozavus jauko, galimos komplikacijos.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai pastebi, kad vis šiltėjant orams padaugėja žmonių, kurie nukenčia nuo gyvūnų apkandžiojimų. Centro duomenimis, 2011 metais dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais medicinos pagalbos kreipėsi 621 Panevėžio apskrities gyventojas, iš jų beveik 23 proc. sudarė vaikai.

2012 metais Panevėžio apskrityje sausio – balandžio mėnesiais jau užregistruoti 129 asmenys, kurie nukentėjo nuo gyvūnų.

Praėjusiais metais daugiausia nukentėjusiųjų nuo gyvūnų užregistruota Biržų ir Rokiškio rajonuose (atitinkamai 27,7 ir 27 atvejo/10 000 gyventojų). Panevėžio mieste ir rajone nukentėjusiųjų buvo atitinkamai 26,3 ir 25,5 atvejo/10 000 gyventojų. Šiek tiek mažiau medikų pagalbos prireikė Kupiškio rajono gyventojams (22,4 atvejo/10 000 gyventojų). Beveik 2 kartus mažiau kreipėsi medicinos pagalbos dėl gyvūnų apkandžiojimo, apseilėjimo ar įdrėskimo Pasvalio rajono gyventojai (11,3 atvejo/10 000 gyventojų). Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia žmonės nukenčia nuo žinomų šunų, kita dalis – nuo žinomų kačių.

Centro specialistai pataria įkandus bet kokiam gyvūnui, pirmiausia įkandimo vietą nuplauti muilu ir dezinfekuoti bei kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Labai svarbu yra išsiaiškinti, ar gyvūnas buvo skiepytas nuo pasiutligės. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas pagal pateiktus nukentėjusiojo faktus įvertins galimą riziką užsikrėsti pasiutlige ir skirs atitinkamą gydymą. Ar nukentėjusiajam reikės vakcinacijos nuo pasiutligės priklauso nuo to, koks žaizdų pobūdis bei gyvūno būklė. Vakcinacija nuo pasiutligės neskiriama, jei gyvūnas buvo skiepytas nuo šios ligos. Reikia atminti, kad žmonėms skiepai nuo pasiutligės yra vienintelis šios ligos profilaktikos būdas.

Atkreipiame dėmesi, jei gyvenamojoje aplinkoje pamatėte keistai besielgiantį laukinį ar naminį gyvūną, gali būti, kad jis yra užsikrėtęs pasiutlige. Reikėtų gyvūno neliesti, apsiginti lazda ar kitomis priemonėmis, kurias po to reikia sudeginti. Jei užmušėte gyvūną – negalima jo liesti plikomis rankomis ir būtina skubiai kviesti veterinarijos specialistus, kurie ištirs gyvūną bei atliks visas profilaktines priemones židinyje.

Informuojame, kad gegužės menesį baigsis laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas. Primename, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę surinks jaukus su vakcina. Jaukai su vakcina nėra pavojingi naminiams gyvūnams, tačiau perdozavus jauko, galimos komplikacijos.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: