Perėjimas prie skaitmeninės televizijos kontroliuojamas nepakankamai (0)

efoto.lt | Vilijos nuotr.

efoto.lt | Vilijos nuotr.

Birželio 7–8 d. vyksiančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) XVI-osios tarptautinės konferencijos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje jos dalyviai teigė, kad pasiruošimas spalio 29 d. įvyksiančiam analoginės antžeminės TV išjungimui Lietuvoje nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi.

„Jau šį rudenį atsisveikinsime su analogine antžemine televizija, bet lieka daug problemų, kurios išaiškėja būtent dabartiniame, paskutiniame pasirengimo skaitmeninei televizijai etape, – sakė LKTA prezidentė Vaiva Žukienė. – Perėjimo prie skaitmeninės TV  procesas gana vangiai pristatomas visuomenei, valstybinėje šio įvykio viešinimo kampanijoje kabelinėms televizijoms faktiškai lieka stebėtojo vaidmuo. Mums telieka tik labai atidžiai stebėti, kas yra viešinama, ir jau mažiausiai tris kartus pastebėjome labai ryškius nesklandumus.“

V. Žukienė pabrėžė, kad spalio 29-osios (dienos, kai bus išjungta analoginė antžeminė TV) ramiai laukti gali visi mokamos televizijos abonentai – ne tik kabelinės, bet ir palydovinės, daugiakanalės abonentinės TV. Pasak jos, šiandien antžeminę analoginę televiziją žiūri maždaug 40 proc. kaimo gyventojų, apie 21 proc. miestelių ir gyvenviečių gyventojų, apie 14 proc. miestų gyventojų ir apie 17 proc. didmiesčių gyventojų.

„Atliekame socialinio antidepresanto vaidmenį, – kabelinių TV operatorių vardu kalbėjo V. Žukienė. –  Po kiekvienos stambesnės su perėjimu prie skaitmeninės TV susijusios akcijos ar kampanijos turime savo abonentus įtikinėti, kad niekas jiems nesikeis, kad jie kaip matė televiziją, taip matys ir toliau. Viešinimo kampanija nėra bloga, bet ji skirta visiems, dėl to visi ir supranta, kad kažkas keisis. Tenka labai daug dirbti ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis, nes žmonės nuo sovietmečio įpratę, kad jei sakoma, jog niekas nesikeis, vadinasi, lauk pokyčių.“

„Latvijos pavyzdys, kai kabelinės televizijos operatoriai dėl analoginės antžeminės TV išjungimo kampanijos neteko trečdalio savo abonentų, verčia mus susirūpinti, kad ši viešinimo kampanija būtų labiau kontroliuojama“, – sakė LKTA prezidentė.

Problema – ir kolektyvinės antenos

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio LR Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktoriaus Dr. Mindaugo Žilinsko, nemokamą skaitmeninę antžeminę TV pasirinkę gyventojai, turintys reikalingą  skaitmeninės TV priėmimo įrangą, vis dėlto negali būti tikri, ar jų naudojamos kolektyvinės daugiabučių namų TV antenos ar individualios antenos tiks skaitmeniniam signalui priimti.

„Norėčiau patvirtinti, kad visi, kas yra įsivedę kabelinę televiziją, žiūri IP ar palydovinę, daugiakanalę abonentinę televiziją, ją matys ir po spalio 29-osios, – sakė M. Žilinskas. – Bet situacija keisis tiems, kurie dabar žiūri analoginę antžeminę televiziją. Dar 2010 m. RRT paskelbė rekomendacijas, kaip reikia įrengti, pertvarkyti daugiabučių pastatų antenų ūkius, kad būtų užtikrintas geros kokybės skaitmeninės antžeminės televizijos signalų priėmimas. Rekomendacijose pasakyta, kad iki 1991 m. daugiabučiuose namuose įrengtos kolektyvinio priėmimo sistemos netinkamos DVB-T signalams priimti.“

„Tai susiję su tuo, kad daugiabučiai namai buvo projektuojami pagal TSRS standartus ir kitus norminius aktus, kurie numatė radijo dažnių konvertavimą, t. y. visa TV sistema buvo orientuota į priėmimą žemų televizijos  kanalų (iki 39 TV kanalo) radijo dažnių juostoje, aukštesnius TV kanalus konvertuojant į metrinių bangų diapazono kanalus. Šiuo metu skaitmeninei antžeminei televizijai naudojami ir aukšti TV kanalai, net iki 65. Norint senos statybos daugiabučiuose namuose tinkamai priimti skaitmeninės televizijos signalus, reiktų pakeisti senas kolektyvinio naudojimo antenas, senus kabelius, atšakotuvus, įrengti kanalinius stiprintuvus.“

Pasak Dr. M. Žilinsko, problemų gali sukelti ir tai, kad išjungus analoginę antžeminę televiziją pasikeis siunčiamų signalų dažniai, nes analoginės antžeminės TV žemus kanalus, tokius kaip Vilniaus 2 ir 4, Kauno 7 ir 9, Šiaulių 2 ir 11, Panevėžio 8 ir 10, Klaipėdos 8, 10 ir 12 kanalai, pakeis aukšti skaitmeninės antžeminės televizijos kanalai. Jei gyventojai naudoja seno tipo individualias antenas, skirtas priimti tik iki 39 ar 45 TV kanalo signalus, jie turėtų šias antenas pakeisti į plačiajuostes. Lygiai taip pat reiktų atkreipti dėmesį ir į kabelius: jei tebenaudojami sovietiniai PK -75 -17 tipo kabeliai, kurie skirti perduoti tik metrinių bangų diapazono signalus, šie kabeliai turi būti pakeisti naujais.

RRT atstovas taip pat perspėjo, kad išjungus analoginę antžeminę televiziją, gali atsitikti taip, jog signalą geriau bus priimti iš kitos krypties, nei buvo priiminėjamas analoginės antžeminės televizijos signalas. Tokiu atveju tiesiog reikia perorientuoti anteną, ją pasukant. Tačiau čia, skirtingai nei analoginės antžeminės TV atveju, reikia neskubėti ir duoti imtuvui šiek tiek laiko susivokti. „Siūlyčiau visiems jau dabar pasitikrinti savo TV priėmimo įrangą, kol dar turime laiko“, – reziumavo Dr. M. Žilinskas.

Taip pat spaudos konferencijoje FTTH Council Europe prezidentė Karin Ahl (Briuselis) informavo  apie technologines galimybes tiesti plačiajuosčius elektroninių ryšių tinklus ir kaip jie gali pasitarnauti sprendžiant informacinės visuomenės poreikius, o LKTA direktorius Juozas Jurelionis remdamasis Estijos pavyzdžiu parodė, kaip galima adaptuoti tarptautines programas net tokioms nedidelėms vietinėms rinkoms, kaip Estija, Lietuva ir Latvija.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: