Seimui vengiant rimto Garliavos įvykių tyrimo, šios iniciatyvos imasi visuomenininkai (10)

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Birželio 1 d.  judėjimo „Už teisingumą“ atstovas Darius Kuolys ir Parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“  Gintaras Songaila išplatino pranešimą, kad gegužės 31 d. buvo sudaryta Visuomeninė komisija gegužės 17-osios smurto aktui Garliavoje ištirti ir teisiškai įvertinti.

Komisijoje dirbs: Nepriklausomybės Akto signatarai teisininkai Kazimieras Motieka ir Liudvikas Narcizas Rasimavičius, Aukščiausiosios Tarybos-Steigiamojo Seimo narė teisininkė Zita Šličytė, teisininkas, buvęs Generalinės prokuratūros Tardymo departamento ypač svarbių bylų tardytojas ir Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis ir M. Romerio universiteto profesorius Saulius Arlauskas.

„Komisija ištirs smurto Garliavoje aplinkybes ir pateiks visuomenei šio akto teisinį įvertinimą. Komisijos darbas bus viešas. Parlamentinė grupė „Už teisingumą Lietuvoje“ sutinka talkinti šiai visuomeninei komisijai kiek įmanoma operatyviau ir tiksliau ištirti ir įvertinti šio rezonansinio įvykio aplinkybes“, – portalui Alkas.lt sakė Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas G.Songaila.

Tuo tarpu vakar, gegužės 31 d., Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas už uždarų durų vykusiame slaptame posėdyje planavo išklausyti atsakingų institucijų atstovų paaiškinimus dėl mergaitės perdavimo Garliavoje.

Į Seimą buvo pakviesti: vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Kauno miesto ir Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai bei kiti valdininkai ir policijos pareigūnai.

Šio posėdžio rengėjai imituodami slaptumą gerokai persistengė – pažeidus Seimo statutą iš posėdžio buvo išprašytas Seimo narys, Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Kazimieras Uoka. Pagal Seimo statutą kiekvienas Seimo narys turi teisę dalyvauti bet kokio Seimo komiteto posėdyje. K.Uokai, kaip Seimo audito komiteto nariui yra suteikta teisė dirbti su slapta informacija. Analogiškomis teisėmis besinaudojančiam Seimo nariui Valdemarui Valkiūnui komiteto posėdyje dalyvauti buvo leista.

„Matyt R.Dagys ima pavyzdį iš Vladimiro Putino besivadovaujančio taisyklėmis – „kuo mažiau viešumo, tuo geriau“ ir  „valdžiai geriau matyti“. R.Dagiui už tokius veiksmus reiktų pradėti apkaltą, kol jis su savo bendraminčiais nepadarė iš Lietuvos „mažosios Rusijos“, kurioje prieš įstatymą lygūs ne visi“, – Alkas.lt portalui sakė Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas G.Songaila.

Tačiau „superslapto“ posėdžio darbas užstrigo, kai paaiškėjo, kad į komitetą pakviesti pareigūnai, turėję atsakyti į Seimo narių klausimus, negali nieko pasakyti esą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Todėl informacija apie mergaitės paėmimo aplinkybes Seimo nariams nebuvo pateikta.

Pasibaigus komiteto posėdžiui Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys susirinkusiems žurnalistams aiškinosi taip: „Tos informacijos, kuri žmones domina, mes negalime pateikti, nes didžioji dalis yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir net komiteto nariai negalėjo su tuo susipažinti. Kita dalis informacijos yra konfidenciali ir specialioje raštinėje, todėl nelabai galėčiau daug ką komentuoti. /…/ Mūsų komiteto kompetencija yra ganėtinai ribota ta prasme, kad mums tiesiogiai pavaldžios tik vaikų teisių tarnybos, vaiko teisių kontrolierė, o kitos institucijos mums informaciją pateikė tiek, kiek mano esant reikalinga. O labiausiai dominanti informacija susijusi su ikiteisminiu tyrimu“, – rašo DELFI portalas.

Tačiau kitas valdančiosios Seimo TS-LKD frakcijos narys socialiniame tinkle Feisbuk (Facebook), oponuodamas R.Dagiui teigė, kad  filmuoti mergaitės paėmimo vaizdai turėtų būti prieinami Seimo nariams, nes jų „nėra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Tą, – pasak seimo nario,– „paliudijo TS-LKD frakcijoje generalinio komisaro pavaduotojas Požėla. Video viduje šturmo metu neteisėtai draudžia rodyti antstolė, nors jai tokių teisių ar galių įstatymai nesuteikia“.

Socialinių reikalų ir darbo komitetui aiškintis mergaitės perdavimo Garliavoje aplinkybes yra pavedusi Seimo seniūnų sueiga. Šį sprendimą seniūnų sueiga priėmė kaip alternatyvą, Seimui nepritarus siūlymui įkurti specialią Seimo komisiją įvykiams Garliavoje tirti.

Tautininkų sąjungos pirmininkas G.Songaila ne vieną kartą teikė siūlymą Seimui sukurti Seimo laikinąją komisiją Garliavos įvykiams tirti. Tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos ir TS-LKD pastangomis Seimas šiam siūlymui nepritarė.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekia nustatyti, ar paimant mergaitę iš globėjų namų pareigūnai neviršijo tarnybinių įgaliojimų.

Kategorijos: Lietuvoje, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: