M.Kundrotas. Žmogus įstatymui, ar įstatymas žmogui? (54)

M.Kundrotas | asmeninė nuotr.

M.Kundrotas

Evangelija kelia fundamentalų klausimą: žmogus įstatymui, ar įstatymas žmogui? Jos atsakyme pateiktas antrasis variantas. Dabartinė Lietuvos teisė akivaizdžiai renkasi pirmąjį. Teisė – aukščiau žmogaus. Panašiai prancūzų mąstytojas Pjeras Manenas apibūdina šiuolaikinę demokratiją: tai – „kratos“ be „demos“, valdžia be liaudies, be tautos, be visuomenės. Ji grindžiama ne žmonių bendryste, ne jų sprendimais, o pačia savimi – demokratijos idėja.

Žmogus, pašvęstas idėjai – skamba gražiai. Užmirštama, jog idėja šiuo atveju – teisingumas, o teisė – tikrai procedūrinė sistema. Formalumai – ir nieko daugiau.

Lietuvos Konstitucija skelbia: teisingumą vykdo teismai. O jeigu nevykdo? Kas turėtų juos kontroliuoti? Atstovaujamoji ir vykdomoji valdžia? O jeigu ji neveikia arba veikia nederamai? Iš kur kyla valdžios teisėtumas? Iš tautos? Piliečių? O jeigu jų valia prasideda ir baigiasi rinkimais – kuriuose išrinkta valdžia dirba sau, jos paskirta valdžia – taip pat sau? Tarp rinkimų tautos balsas – neįdomus. Tarp rinkimų tautai yra kitas vardas – minia.

Dabartinė Lietuvos teisė – tiesioginė sovietinės teisės paveldėtoja. Ar tik teisė? Politinio, žurnalistinio, akademinio elito šaknys – kur nors kitur? Žinomas Lietuvos žurnalistas, socialinėje svetainėje „Facebook“ pasirašinėjantis slapyvardžiu „Protingas chamas“, atvirai džiūgauja: reikia parodyti ir skydą, ir šalmą, ir kumštį su pirštine, kad minia suprastų – kas čia valdžia… Lietuvos Laisvės Lygos mitingo vaikytojai tikrai tam pritartų.

Sovietai turėjo savo teisę, naciai turėjo savo teisę, talibai turėjo savo teisę. Gestapininkas, grūdęs žydų vaikus į krosnis, NKVD-istas, kišęs lietuviukus gyvus po ledu, formaliai buvo teisūs. Jie vykdė įstatymus ir teisinių institucijų sprendimus. Valio teisei?

Rusijos FSB užsakymu teroriste paversta Eglė Kusaitė… Nužudytas klaipėdiškis Arūnas Lučiūnas… Sužalotas taikus protesto akcijos dalyvis Rimas Urbus… Tai – vos keli Juozo Bartašiūno mokytinių žygdarbių atvejai. Dabar jau pereita prie vaikų. Deimantės Kedytės atvejis – pirmas toks išgarsėjęs pavyzdys, bet nežinia – ar paskutinis. Juk svarbiausia – teisė?

Neturint reikiamų duomenų – sunku spręsti, kas kur melavo, kas kuo manipuliavo. Aišku viena – iš pradžių privalu išsiaiškinti tvirkinimo ir devynių žūčių bylas, o tik po to – spręsti, su kuo vaikui gyventi.

Politiškai angažuoti psichologai mergaitei nustatė Stokholmo sindromą – tik taip sugebėta išaiškinti jos žodžius apie globėją ir motiną, kuriuos girdėjo visa Lietuva. Susitapatino su grobikais… Jei taip, tai visi, stoję šioje pusėje – grobikų bendrininkai. Nepriklausomybės akto signatarai Vytautas Landsbergis ir Romualdas Ozolas, Kazimieras Uoka ir Algirdas Patackas. Dvasininkai Jonas Varkala ir Robertas Grigas. Aktoriai Storpirščiai. Režisierius Arūnas Matelis. Užtai priešingoje pusėje – mūsų protas, garbė ir sąžinė: liberaliosios ir socialistinės konjunktūros partijos, persikrikštijusi „Komjaunimo tiesa“, „Protingas chamas“…

Ne veltui sakoma: pasakyk, kas tavo draugas – pasakysiu, kas tu. Groteskas: mergaitė perimta „kovos su homofobija“ dieną. Homoseksualistų propagandos diena ir pedofilų byla. Žinoma, sutapimas – atsitiktinis. Lygiai toks pat sutapimas – tai, kad „antigarliavinę“ koaliciją in corpore sudarė partijos, visoje Europos Sąjungoje pasisakančios už LGBT – lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų „teises“. Sutapimas ir tai, kad Garliavos viltimi laikyta Mykolo Burokevičiaus partijos narė, šiandien užimanti aukščiausias valstybines pareigas, pakartojo Poncijaus Piloto gestą, nusiplaudama rankas.

Juk tai, kas yra tiesa, dabar sprendžia teisė. Ne bet kokia – išrinktųjų. Įdomu tiktai – kieno?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *