Visuomenė tampa genetiškai modifikuotų organizmų įkaite (0)

Maistas | nuotr. G. Dusevičiūtės efoto.lt

Maistas | nuotr. G. Dusevičiūtės efoto.lt

Apie galimas genetiškai modifikuotų organizmų grėsmes sveikatai ir aplinkai pavojaus varpais skambina vis daugiau pasaulio mokslininkų, tačiau gyventojams mažėja galimybių rinktis maistą be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės.

Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos?

„Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO. Jie į produktus pateko per pašarus, kuriuose yra“, – Seimo rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ pareiškė „Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas, politikas Ramūnas Karbauskis.

Viešai deklaruojama, kad Europos gyventojai gali pasirinkti – vartoti ar ne produktus, kuriuose yra GMO. Tačiau sužinoti, ar galvijai, kiaulės ir naminiai paukščiai nebuvo šeriami ir lesinami pašaru, kuriame yra GMO, vartotojams nėra jokių galimybių, nes ant pagamintų produktų pakuočių neprivaloma to nurodyti. O tokių produktų rinkoje turėtų būti nemažai, nes, kaip informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, GMO praturtinti pašarai sudaro daugiau negu pusę visų Lietuvoje pagaminamų pašarų.

Visuomeninės organizacijos Europoje surinko apie milijoną gyventojų parašų, kuriais reikalaujama ženklinti GMO pašarais šertų gyvulių produkciją. Tačiau jų balso kol kas niekas nepaiso. Prieš genų inžinerijos produktus nusiteikę vartotojai ant produktų pakuočių neras informacijos apie GMO ir tada, jei GMO produkte – mažiau nei 0,9 proc. Taigi plačiai deklaruojama teisė rinktis ir daugiau žinoti apie maistą tampa mažų mažiausiai abejotina.

ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai pakeistų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų, 1 – bulvių. Mūsų šalyje galima prekiauti tik ES teisės aktuose nurodytais genetiškai modifikuotais produktais. Daugiausia genetiškai modifikuotų augalų pasėlių yra JAV, Argentinoje, Brazilijoje, Indijoje, Kanadoje, Kinijoje, Paragvajuje. Europoje daugiausia tokių augalų yra Ispanijoje. Vien tik sojų ir jų produktų, pasak specialistų, yra maždaug 25 tūkst. pavadinimų maisto produktuose – kepiniuose, šokolade, leduose, kakavos gėrimuose, padažuose, sriubose, bulvių ir kukurūzų traškučiuose, vaikams skirte maiste, vitaminų preparatuose ir t. t. O gaminant nemažai šių produktų naudojamos genetiškai modifikuotos sojos.

Galėtų išsiversti be genetiškai modifikuotos sojos

Gamtosaugininkas Andrius Gaidamavičius neabejoja, kad pašarai su GMO veikia ir galvijus bei paukščius. Anot jo, moksliniais tyrimais įrodyta, kad piene esanti transgeninė DNR nėra visiškai suskaidoma. „Ne mažiau svarbu tai, kad daug GMO pašarų, kuriais šeriamos karvės, yra užteršta Bt toksinais. Ilgą laiką teigta, kad Bt toksinai kenkia tik vabzdžiams, tačiau neseniai Prancūzijos mokslininkai įrodė, jog jie žudo žmogaus ląsteles. Be to, GMO pašarai yra užteršti glifosatu – pagrindine veikliąja daugelio herbicidų medžiaga. Todėl sakyti, kad GMO pašarai yra visiškai nekenksmingi, būtų nusikaltimas“, – sakė A.Gaidamavičius.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad Lietuvoje galima būtų išsiversti be įvežtinių genetiškai modifikuotų sojų, kurios maišomos į pašarus. „Kaip baltyminį pašarų priedą įsivežame daug sojų, kurios daugiausia yra genetiškai modifikuotos, jos 10–15 proc. pigesnės nei nemodifikuotos. Tačiau mūsų žemdirbiai augino, augina ir gali dar daugiau auginti baltyminių augalų – žirnių, pelėžirnių, pupų ir kt. Jie gali pakeisti soją“, – tvirtino A.Stančikas. Selekcininkas Antanas Svirskis šalies ūkininkus skatina auginti sojas ir kurti jų perdirbimo įmones. Tai padėtų išstumti genetiškai modifikuotas sojas bei jų produktus.

Gelbėtų lengvatinis PVM?

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad norint atsilaikyti prieš GMO, savo poziciją turi išsakyti valstybė. Anot jo, vienas iš būdų paremti vietos gamintoją ir vartotoją – lengvatinis PVM tarifas žemės ūkio produkcijai, kurios gamybos ir auginimo metu nebuvo naudojami GMO. „Valstybė turi padėti. Tik reikia griežtos kontrolės, kad tuo nepiktnaudžiautų prekybininkai: neužsikeltų antkainių ir nesudėtų visų produktų į vieną lentyną“, – pastebėjo A.Stančikas.

ŽŪR palaiko sprendimą, kad Lietuvoje nebūtų leista auginti GMO. Tačiau, pasak ŽŪR vadovo, be palankios valstybės politikos ūkininkams sunku atsilaikyti konkurencinėje kovoje. Dėl to nukenčia ir vartotojai. „Kai mūsų gamintojams tenka konkuruoti su įvežtine produkcija, kuriai pagaminti naudojamos pigesnės žaliavos, sunku išlikti. Juk daugumos mūsų gyventojų mokumas gana menkas, tad jie dažniau žiūri ne į produkto sudėtį, o į kainą. Tačiau jei vartotojai įpirktų kokybišką maistą, ūkininkai nebūtų suinteresuoti gyvulių šerti pašarais, praturtintais genetiškai modifikuotomis sojomis“, – aiškino A.Stančikas.

Išnyko ekologiniai ūkiai

Pabrėžiama, kad auginti GMO yra ekonomiškiau, nes genetiškai modifikuotus augalus, kurie atsparūs kenkėjams, ligoms ir piktžolėms, paprasčiau prižiūrėti. Biotechnologijų kompanijos pateikia skaičiavimus, kurie rodo, kokią naudą ir pelnus gauna tokius augalus auginantys ūkininkai. „Tas ekonomiškumas gana sąlygiškas. Žemdirbiai nėra naivuoliai ir tai supranta. Tai – daugiau kompanijų, kurios platina genetiškai modifikuotas sėklas, cheminius preparatus, pelnas, priklausomybė nuo jų. Ir derlingumas nėra toks didelis. Didinti jį galima ir tradiciniais būdais“, – samprotavo A.Stančikas.

Daug kritikos sulaukia ir GMO šalininkų argumentai, esą auginant genetiškai pakeistus augalus mažiau sunaudojama chemijos. Kai kurios studijos rodo, kad pradėjus auginti genetiškai modifikuotus augalus pesticidų žemės ūkyje naudojama ne mažiau, o daugiau. Specialistai aiškina, kad auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus gali prireikti naudoti daugiau šių chemikalų. Be to, genetiškai modifikuotiems augalams kryžminantis su kitais augalais atsiranda „superpiktžolių“, atsparių herbicidams. Norint jas išnaikinti, gali prireikti naudoti dar daugiau chemikalų.

Pasak A.Svirskio, daugiau nei 75 proc. visų dabar pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų – atsparūs plataus veikimo herbicidams augalai, sukurti tų pačių kompanijų, kurios pelnosi iš prekybos chemikalais. „Tik naivuoliai gali tikėti, kad jie kerta šaką, ant kurios sėdi. Palyginti su įprastinių sojų auginimu, genetiškai modifikuotoms sojoms, atsparioms glifosatui ir glufosinatui (pagrindiniai plataus veikimo herbicidų komponentai), purkšti naudojama 3 kartus daugiau šių herbicidų. Ne veltui pastaraisiais metais JAV ir Europos šalyse leistinos šių preparatų likučių normos taip pat padidintos 3 kartus“, – tvirtino selekcininkas.

Žemdirbiai supranta, kad įsileidus GMO į laukus, neprognozuojamos pasekmės visai aplinkai. Anot A.Gaidamavičiaus, kaip rodo Ispanijos patirtis, net ir laikantis visų patvirtintų saugumo reikalavimų neįmanoma išvengti genetinės taršos gretimuose laukuose. „Vėjas, vabzdžiai ir patys žmonės sėkmingai perneša žiedadulkes bei sėklas iš vienos vietos į kitą ir po kiek laiko paaiškėja, kad ekologinio žemės ūkio tame regione visai neįmanoma vystyti. Taip Ispanijos Aragono regione, kurio plotas toks, kaip 2/3 Lietuvos, ekologiniai ūkiai išnyko. Taigi mes turime tik dvi alternatyvas – arba turėti GMO pasėlius ir neturėti ekologinių ūkių, arba apie GMO pasėlius pamiršti ir melstis, kad kitapus Latvijos ar Lenkijos sienos ūkininkas nesumanytų užsėti genetiškai modifikuotų kultūrų“, – pasakojo gamtosaugininkas.

Europos Komisija 2010 m. komunikate „Dėl valstybių narių laisvės spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo“ pripažino, kad valstybės narės privalo turėti daugiau laisvės apsispręsdamos dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo.

Lietuvos Seimas šiemet uždraudė auginti GMO saugomose teritorijose. Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink juos, gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama auginti ir dauginti GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojai, mokslininkai Romas Lazutka ir Daiva Skučienė prieš keletą metų atliko GMO poveikio socialinei ir ekonominei aplinkai Lietuvoje vertinimą.

GMO neišgelbės nuo skurdo

Romas Lazutka , Vilniaus universiteto profesorius

Tyrimas parodė, kad plačiau naudojant maisto produktus, kuriuose yra GMO, didesnio ekonominio ir socialinio poveikio nėra. Į kombinuotuosius pašarus dedama nedaug GMO, todėl bendrai pašarų kainai tai neturi didelės įtakos. O galutinio produkto, pavyzdžiui, kiaulienos ar paukštienos, kainai jų poveikis dar mažesnis. Tiriant aliejaus rinką buvo pastebėta, kad jo kaina nebūtinai priklauso nuo to, ar jo sudėtyje yra GMO.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: