Lietuvos istorinė vėliava
Gegužės 10 d. Seimo narys Kęstutis Masiulis įregistravo Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas XIP-4422, kuriomis siekiama išplėsti istorinės Lietuvos vėliavos su Vyčiu naudojimą.
Siūloma papildyti istorinės vėliavos iškėlimo vietų ir progų sąrašą. Pagal dabar galiojantį įstatymą istorinę vėliavą yra privalu iškelti virš Lietuvos valdovų rūmuose Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune.
Jei būtų priimtos teikiamos pataisos, tai istorinė Lietuvos vėliava turėtų šalia tautinės plevėsuoti ir prie prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, aukščiausiųjų teismų, Generalinės prokuratūros, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Signatarų namų pastato Vilniuje, bei savivaldybių.
Taip pat vėliava turėtų būti nuolat iškelta prie Aušros Vartų Vilniuje, Kauno, Klaipėdos, Medininkų, Biržų, Panemunės, Raudonės, Siesikų, Norviliškių, Raudondvario pilių, Kernavės piliakalnyje – Aukuro kalne, senųjų Trakų piliavietėje, Birutės kalne Palangoje. Istorinę vėliavą taip pat siūloma iškelti ant Vilniaus universiteto pastatų prasidėjus mokslo metams ir nuleisti jiems pasibaigus.
Prie valstybės įstaigų vėliavą su Vyčiu kartu su trispalve būtų privalu kelti: Lietuvos vėliavos dieną (01.01 d.), Laisvės gynėjų dieną (01.13 d.) , Lietuvos įstojimo į NATO dieną (03.29 d.), Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną (05.01 d.), Žalgirio mūšio dieną (07.15 d.), Lietuvos karių dieną (11.23 d.).
Pateiktose pataisose taip pat numatyta, jog istorinių švenčių dienomis istorinė vėliava būtų keliama vietoje trispalvės, pastarąją nuleidžiant, Gedimino pilies bokšte – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (07.06 d.) ir Žalgirio mūšio dieną (07.15 d.).
Lietuvos valstybės istorinę vėliavą su Vyčiu Seimas, Greta valstybės vėliavos – trispalvės, įteisino 2004 m. Šios vėliavos pirmvaizdžiu yra 1410 metų Žalgirio mūšyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės naudotų vėliavų pavyzdžiai.
Parašykite komentarą