efoto.lt | E.Augustinaitės nuotr.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atrinko ištirti laboratorijoje 23 įvairių pakavimo medžiagų mėginius (plastiko indelių silkėms, kibirėlių majonezui, daugiasluoksnių butelių kečupams, nealkoholiniams, energiniams gėrimams, stiklainių vaisių, uogų ir daržovių konservavimui, popieriaus ir kartono gaminių konditerijos ir kitiems gaminiams pakuoti, daugiasluoksnių dešrų apvalkalų ir kt.). Pakavimo medžiagos buvo tiriamos dėl bendrosios migracijos, dėl formaldehidų, pirminių aromatinių aminų, švino, kadmio, chromo ir gyvsidabrio nustatymo.
Tyrimus įvairiose modelinėse terpėse atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
„Galime drąsiai teigti, jog Lietuvos gamintojai atsakingai pasirenka pakavimo medžiagas maisto produktams fasuoti. Atlikus visus įmanomus pakuočių mėginių tyrimus, jokių neatitikimų nenustatyta. Tai patvirtina ir faktas, kad šiais metais dar negavome nei vieno pranešimo iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, su kuriomis bendradarbiaujame pagal pasirašytus tarpžinybinius susitarimus, apie nustatytus nesaugius gaminius ar medžiagas, besiliečiančius su maistu“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečiulienė.
Pasak I.Pečiulienės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai per keturis šių metų mėnesius patikrino beveik 1,5 tūkstančio negyvūninio maisto įmonių (gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, produktų perdirbimo ir fasavimo, viešojo maitinimo) dėl medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu. 131 įmonėje (8,9 %) buvo nustatyta įvairių pažeidimų.
Gamybos įmonėse dažniausiai trūko atskirų patalpų pakavimo medžiagoms sandėliuoti, pakuotės buvo laikomos nepakeltos nuo grindų, neapsaugotos nuo užteršimo. Kai kur gamybos įranga ir naudojamas smulkus inventorius buvo susidėvėję, neužtikrintas medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu atsekamumas, pakavimo medžiagos ne visada buvo naudojamos pagal paskirtį.
Tikrinant parduotuves, dažnai fasavimui skirti indeliai ir maišeliai buvo laikomi ant grindų, tiesiog prekybos salėje. Pasitaikė atvejų, kai medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu buvo nesandarūs, nepatikimai apsaugantys maisto produktus nuo užteršimo.
Kai kurių mokyklų valgyklų virtuvėse inspektoriai rado naudojamų keptuvių su pažeistu vidiniu paviršiumi, nusidėvėjusių, labai prastos kokybės aliumininių indų, spintelėse – drėgnų, sumautų vienas į kitą, plastikinių dubenėlių, nepaženklintų specialiuoju ženklu, kad gali liestis su maistu.
„Kai kuriose įmonėse tikrinimų metu nustatyti atvejai, kai produktų pakavimui buvo naudojamos medžiagos be „Ne maisto prekės higieninių pažymėjimų“, kurie būtini produkcijai, importuojamai iš trečiųjų šalių. Ne visada pakuotės buvo naudojamos pagal paskirtį. Pasitaikė atvejų, kai į karščiui nepritaikytas plastikines talpas buvo pilami 60–70 °C skysčiai. Nemažai nustatyta ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų“, – sakė I.Pečiulienė.
Specialistės teigimu, nuo metų pradžios dėl medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, taip pat patikrinta 153 gyvūninio maisto gamybos ir 90 pakavimo ir fasavimo veiklą vykdančių įmonių. 4 pažeidimai buvo nustatyti mėsos įmonėse. Vienoje įmonėje mėsa buvo išpjaustoma ant aprūdijusio stalo, kitoje įmonėje pakavimo medžiagos buvo laikomos ant aprūdijusios metalinės lentynos. Kitose dviejose įmonėse buvo blogai prižiūrimi įrenginiai, neteisingai sandėliuojamos pakuotės.
„Iš 90 fasavimo ir pakavimo veiklą vykdančių įmonių, 8 nustatyta pažeidimų. Sunku suprasti, kaip įmonės, kurių pagrindinė veikla glaudžiai susijusi su pakavimo medžiagomis, neturi joms sandėliuoti atskiros vietos, laiko šalia maisto produktų, laiptinėse ar kartu su panaudotomis dėžėmis, neapsaugo pakuočių nuo išorinės taršos“, – komentavo vyriausioji veterinarijos gydytoja I.Pečiulienė.
Parašykite komentarą