Baltosios nykštukės aplinka | Dailymail.co.uk
Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų.
Vorviko universiteto astrofizikai atrado keturias baltąsias nykštukes, kurias gaubia dulkių ūkai iš sutrupintų planetų. Baltąja nykštuke kažkada, kai baigsis jos termobranduoliniai „degalai“, virs ir mūsų Saulė…
Išanalizavę baltųjų nykštukių atmosferų cheminę sandarą, tyrėjai priėjo išvadą, jog daugiausiai tas keturias žvaigždes-nykštukes supančių dulkių ūkuose yra deguonies, magnio, geležies ir silicio – šie keturi cheminiai elementais sudaro maždaug 93 proc. Žemės.
Tai gali reikšti, jog baltąsias nykštukes supa dulkių kokonai, kuriuos sudaro „suvalgytų“ planetų liekanos. Maža to, mažiausiai viena iš stebėtų nykštukių užfiksuota kaip tebesiurbianti medžiagą iš vienos aplink ją skriejančios planetos, kurios branduolys turtingas geležies, nikelio ir sieros. Planetą mirštanti žvaigždė rija neįsivaizduojamai sparčiai – po maždaug milijoną kilogramų masės per sekundę.
Tyrimui vadovavęs Vorviko universiteto Fizikos fakulteto profesorius Borisas Gansikė neslepia, jog toks pat pragaištingas likimas gali ištikti ir mūsiškę Saulės sistemą.
„Tie procesai, kuriuos matome už kelių šimtų šviesmečių skriejančiose nykštukėse, visiškai gali būti idealus Saulės sistemos egzistencijos pabaigos atspindys, – įsitikinęs B. Gansikė. – Kai Saulės tipo žvaigždės baigia savo egzistenciją, branduoliniai „degalai“ baigiasi ir jos išsipučia bei tampa raudonosiomis milžinėmis. Kai po milijardų metų taip nutiks Saulės sistemoje, Saulės praris vidines planetas Merkurijų ir Venerą. Kol kas neaišku, ar agonijos apimtas šviesulys pasieks ir Žemę, tačiau net jei planeta ir išliktų, jos paviršius būtų beviltiškai išdegintas.“
Parašykite komentarą