Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šiais metais organizuoja daug renginių, skirtų Lietuvos regioninių parkų 20-mečiui. Gegužės 4 d. Seimo rūmuose vyks konferencija „Lietuvos regioniniai parkai visuomenei“, regioninių parkų nuotraukų paroda bus eksponuojama įvairiose didžiųjų miestų erdvėse, kelionių po saugomas teritorijas konkursas „Kviečia Lietuvos regioniniai parkai“ taip pat skiriamas šiai datai.

Seimo rūmuose vyksiančioje konferencijoje bus apžvelgtas regioninių parkų kelias – nuo idėjos iki šių dienų, pokalbiuose dalyvaus mokslininkai, planuotojai, valstybės ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Padėkomis ir „Saugomų teritorijų paukštėmis“ bus apdovanoti labiausiai prie regioninių parkų kūrimo ir veiklos juose prisidėję asmenys.

Po konferencijos svečiai bus pakviesti į Seimo I rūmų galerijoje atsidarančią gamtos ir kultūros paveldo nuotraukų parodą. Vėliau – regioninių parkų kulinarinio paveldo degustacija ir etnografinių ansamblių koncertas bei amatų mugė. Nuo 14 val. Seimo vidinis kiemas bus atviras visiems, kurie norės pamatyti folkloro koncertą, kartu pašokti, paragauti 30 regioninių parkų žolelių arbatos, Žagarės krašto „kleckų“.

30 regioninių parkų – Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, Dieveniškių istorinis, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Neries, Nemuno kilpų, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Žagarės – išsidėstę visame mūsų krašte. Juose saugomos vertingiausios, vaizdingiausios Lietuvos teritorijos.

Regioniniai parkai buvo įsteigti tuo metu, kai buvo kuriama atkurtos nepriklausomos valstybės aplinkosaugos sistema. Prieš 20 metų pasiūlyta įsteigti kompleksines saugomas teritorijas – regioninius parkus. 30 regioninių parkų buvo įsteigta vienu metu – Aukščiausiosios Tarybos nutarimu 1992 metais.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuruojančios nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą, direktorės Rūtos Baškytės, nors visų regioninių parkų tikslai yra vienodi, bet teritorijos, nuveikti darbai ir planai skiriasi. Svarbiausi tikslai – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, pritaikyti lankymui. Kaip tai pasiekti, kiekviena direkcija sprendžia individualiai, priklausomai nuo saugomų vertybių, nuo lankytojų poreikių ir pritaikymo lankymui galimybių.

Kiekvienas regioninis parkas turi savo „perliukus“, savo išskirtinę vertę. Tarkim, kaip Medvėgalis, Šatrija Varnių regioniniame parke, unikalios Nemuno kilpos, Punios šilas Nemuno kilpų regioniniame parke, Dubingių piliavietė Asvejos regioniniame parke arba Pūčkorių atodanga Pavilnių regioniniame parke…

Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti. Regioniniai parkai užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto, jie turi direkcijas, lankytojų centrus, gamtos mokyklas.

Šiandien visi regioniniai parkai yra pritaikyti lankymui: didžioji jų dalis turi modernias vidaus ekspozicijas lankytojų centruose, lauko informacines sistemas. Regioniniuose parkuose tvarkomi, prižiūrimi paveldo objektai, atkuriamos, prižiūrimos buveinės, fiksuojami kraštovaizdžio, biologinės įvairovės pokyčiai, vyksta gamtosauginiai renginiai, propaguojamos tradicijos.

Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizuoja kelionių po saugomas teritorijas konkursą „Kviečia Lietuvos regioniniai parkai“, kur kviečiama keliauti po įdomias gimtojo krašto vietas, aplankyti sutvarkytus piliakalnius, pažintinius takus, naujus lankytojų centrus, apžvalgos bokštus.